Gatvėse daugės valkataujančių šunų

Mūsų valdžia nusprendė, kad kretingiškiai šią vasarą turi pratintis prie tokių vaizdų, kada valkataujantys šunys miesto gatvėse vaikštinės voromis.

Kretingos miesto gatvėse ir seniūnijose jau šią vasarą padaugės valkataujančių šunų ir katinų, - tokios prognozė nusimato dėl to, kad rajono Savivaldybės administracija nuo birželio 1 dienos atsisakė kai kurių bendrovės „Nuaras“ paslaugų.

Anksčiau šios bendrovės darbininkai dukart per savaitę lankydavosi Kretingos mieste bei rajone ir sugaudydavo beglobius gyvūnus. Dabar jie bus iškviesti tik esant ypatingiems atvejams: pastebėjus agresyvų gyvūną ar esant ligų proveržiams.

Kretingiškiai piktinosi, kad per miesto šventę Rotušės aikštėje šmirinėjo ir ėdesio kaulijo perkaręs šuo. Tas pats šuo dažnai aploja praeivius miesto centre. Praėjusią savaitę valkataujančio šuns buvo užpultos dvi paauglės Topolių mikrorajone. Šunį nubaidė pro šalį važiavęs vyriškis. Vienos merginos motina sakė, jog dėl palaido pikto šuns kreipėsi į miesto seniūniją, bet išgirdusi atsakymą, kad valkataujančių šunų nebėra kam surinkti.

„Mano žiniomis, pastaruoju metu į seniūniją dėl valkataujančių šunų niekas nesikreipė. Jeigu būtų kreipęsi, būtume padėję. Tačiau problema dėl tokių šunų dabar yra rimta“, - tvirtino miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius.

Tai, kad beglobių šunų priežiūra mūsų mieste nebevykdoma taip, kaip anksčiau, patvirtino ir Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis. Anot jo, į Savivaldybės biudžetą nesurenkama pakankamai lėšų, todėl ir teko laikinai pristabdyti sutartį su bendrove „Nuaras“ dėl nuolatinių jos paslaugų teikimo.

Šiemet Kretingos rajono savivaldybė beglobių gyvūnų gaudymui buvo numačiusi skirti 25 tūkst. Lt, tačiau ši suma dėl krizės buvo „apkarpyta“.

„Tačiau nereiškia, kad valkataujančiais gyvūnais nebebus pasirūpinta. Su „Nuaru“ esame pasirašę susitarimą, kad bendrovės žmonės atvyks pagal mūsų signalą. Už kiekvieną atvykimą ir gyvūno išgabenimą jiems sumokėsime atskirai. Pastebėję pasiutusį ar gatvėse valkataujantį agresyvų gyvūną, žmonės turi pranešti į seniūniją arba policiją. Pagal Administracinės teisės pažeidimų kodeksą valkataujančiais gyvūnais turi pasirūpinti policijos pareigūnai arba seniūnijų įgalioti asmenys“, - kalbėjo Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Jocius.

Pagal ankstesnę tvarką bendrovei būdavo sumokama dukart per metus. Seniūnijose sugaudę į savo prieglaudą išgabenamus šunis, kates ar paukščius, „Nuaro“ darbuotojai pateikdavo seniūnui pasirašyti aktą, pagal kurį ir būdavo kontroliuojamas gyvūnų skaičius ir pinigai.

Kaip teigė gyvūnų globos namų „Nuaras“, kurių filialas yra įsikūręs Kalotėje, Klaipėdos rajone, administratorė Irina Ščeponavičienė, Kretingos mieste bei rajone būdavo sugaunama ir išvežama pakankamai daug beglobių gyvūnų. Jie išsiveža ne tik naminius gyvūnus, bet ir sužeistus paukščius, lapes, usūrinius šunis. Šiemet sausį buvo sugauti 25, vasarį – 20, kovą ir balandį – po 10, gegužę – 20 gyvūnų.

„Anksčiau vieną dieną per savaitę važinėdavome po Kretingos miestą, o kitą – po rajoną. Atvažiuodavome ir konkrečiu atveju, jei iškviesdavo dėl agresyvaus ar merdėjančio gyvūno. Paslaugas teikdavome visai Klaipėdos apskričiai, dabar mūsų paslaugas sustabdė Klaipėdos miesto ir Kretingos rajono valdžia“, - teigė I.Ščeponavičienė.

Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos gydytoja inspektorė Dalia Baužienė patikino, kad jų tarnybai kol kas neiškilo problemų dėl gyvūno globos. „Balandį „Nuaras“ išsivežė pasiutusį šunį. Daugiau panašių atvejų nebuvo. Dabar globojame sužeistą gulbę. Kolega ją gydo, tačiau į globos namus neketina atiduoti. Kaune buvo įsisteigęs laukinių gyvūnų reabilitacijos centras. Jame gyvūnus išgydydavo ir vėl paleisdavo į laisvę, tačiau dėl pinigų stygiaus ir šis centras užsidarė“, - kalbėjo D.Baužienė.

• Rašyti komentarą (11)