Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Po chemikalų „lietaus“ – saujos negyvų bičių

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2009-06-19
Bitininkas Antanas Beniušis teigė: matant, kaip iš laukų grįžusios apnuodytos bitės neįleidžiamos į avilius, buvo sunku sulaikyti ašaras. Po keliasdešimt negyvų bičių sukrito prie avilių.

Chemikalais rapsų lauką purškė nuo piktžolių – „nupurškė“ ir nuo bičių. Toks ūkininko poelgis įskaudino nuo seno Klausgalvų-Medsėdžių kaime bitininkaujančius žmones. Jie negalėjo sulaikyti ašarų, kai saujomis teko semti negyvas bites prie avilių.

„Bitininkauju apie 50 metų, bet tokio vaizdo nebuvau matęs. Ašaros byra bežiūrint: iš laukų grįžta ratuotos – geltonomis kojelėmis – bitės, o jų dėl chemikalų kvapo „namiškiai“ neįsileidžia. Baisus vaizdas, kaip bitės kariauja“, - pasakojo bitininkas Antanas Beniušis.

„Tiesiog skerdynės buvo“, - sutuoktiniui pritarė Regina Beniušienė. Vienintelė sodyba Klausgalvų-Medsėdžių kaime priklauso trims seserims ir broliui, kurie bitininkystę paveldėjo dar iš savo tėvų. Dabar keli šeimininkai sodyboje laiko beveik 50 avilių.

Pamatę sunerimusias ir tarpusavyje kovojančias bites, bitininkai dienai uždarė avilius. Vakarop vėl atidarius avilius, bitės laukan išnešė krūvas negyvų gentainių.

Bitininkus įskaudino maždaug už 1 km rapsus auginančio ūkininko poelgis – jis vidury dienos lauką nupurškė nuo piktžolių. Lauke žydi svėrės, vietomis – ir rapsai. Šie augalai ir viliojo bites į lauką.

Dalis bičių apsinuodijusios chemikalais krito lauke, kitos – prie avilių, į kuriuos neįsileido „namiškiai“.

„Buvo stiprios šeimos, Bakfasto veislės bitės, į darbą rūkte rūko“, - apgailestavo Regina Beniušienė.

Pasak bitininkų, tikrieji nuostoliai paaiškės pavasarį, bitėms peržiemojus. Manoma, kad tada gali žūti apie 30 proc. nusilpusių bičių.

„Pernai kas 2-3 savaites tekdavo sukti medų. Iš šeimos gaudavome apie 50 - 60, o kartais – ir 70 kg medaus“, - sakė A.Beniušis. Šiemet dėl šaltesnių orų pavasarinio medaus būta mažiau.

Bitininkai teigė neketinantys reikalauti žalos atlyginimo – tenorį, kad toks atvejis nepasikartotų.

Dėl neatsakingo ūkininko poelgio dalis bičių žuvo.

Taryba nepatvirtino pataisų

Apie įvykį bitininkai pranešė Imbarės seniūnijos seniūnui Antanui Turauskiui.

Išklausyti bitininkų į Klausgalvų-Medsėdžių kaimą atvyko Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Alonderis.

„Savivaldybėje nėra nė vieno teisės akto, kuris reglamentuoja bičių laikymo taisykles. O Gyvūnų laikymo taisyklėse apie bites nėra užsiminta. Tokias pataisas, gautas iš Žemės ūkio ministerijos, turėjo patvirtinti rajono taryba. Pagal šias pataisas bitininkas apie laikomą bityną turėtų informuoti kaimynus, greta ūkininkaujančius žmones. O ūkininkai bitininkus – apie ketinimą lauką purkšti chemikalais“, - sakė S.Alonderis.

Rajono Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus specialistas ekologas Raimondas Jocius sakė: „Pataisas Žemės ūkio ministerija parengė šių metų pradžioje. Svarstyti šį klausimą pateikti tarybai ketiname antrąjį pusmetį“.

S.Alonderio teigimu, panašių atvejų mūsų rajone būta ir anksčiau: pernai Leliūnų kaime nupurškus kmynų lauką, žuvo 3 bičių šeimos, užpernai nuo chemikalų nukentėjo 5 bičių šeimos.

„Įprastai bitininkai sau prisiima kaltę – kad prasidėjus laukų purškimams, nuo jų tolėliau nenukėlė avilių. Tačiau neteko girdėti, kad būtų keliami ieškiniai žalai atlyginti“, - sakė S.Alonderis.

Jis Klausgalvų-Medsėdžių kaimo bitininkams rekomendavo medaus mėginius patikrinti laboratorijose – ar meduje nėra kenksmingų medžiagų liekanų.

Ūkininką nubaus

Rapsų lauką nuo piktžolių prisipažino purškęs vienas stambiausių rajono ūkininkų Bronius Milius. Kitą dieną po purškimo buvo matyti lauke paliktos šviežios traktoriaus vėžės ir nuo chemikalų besiraitančios piktžolės.

Lauke vietomis pradeda žydėti rapsai, jame geltonuoja svėrės – jos ir traukė bites.

Apie nelaimę sužinojęs B.Milius nuvažiavo pas bityno savininkus ir jų atsiprašė. „Visus bitininkus prieš purkšdamas įspėju, o kad ten yra bitynas – nežinojau. Kitą kartą perspėsiu – man juk nesunku tai padaryti. Tyčia bičių nenuodijau, juk pats seniau esu bitininkavęs ir puikiai išmanau tuos dalykus“, - sakė B.Milius.

Valstybinis augalų apsaugos inspektorius Rimantas Šlušnys teigė: vadovaudamasis Augalų apsaugos produktų, įvežimo, naudojimo ir prekybos taisyklėmis, ūkininkas bitininkus raštu turėjo įspėti dvi dienas prieš purškimą.

„Bitininkus vieno kilometro atstumu reikia įspėti bet kuriuo atveju: nesvarbu, kokia priemone purškiama“, - sakė R.Šlušnys.

Už šių taisyklių nesilaikymą B.Miliui surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas – jam gresia 200-400 Lt bauda. R.Šlušnys patikino, kad tai – pirmasis atvejis rajone, kai už žalą bitininkystei bus baudžiamas ūkininkas. Anot R.Šlušnio, žydinčių augalų negalima purkšti preparatais, kurie kenkia bitėms – informacija apie tai būna parašyta etiketėse.

Nemokšiškumo pavyzdys

Kretingos rajono bitininkų draugijos pirmininkas Augustas Latakas teigė, kad kol kas nėra efektyvių priemonių, kaip sutramdyti įžūlius ūkininkus.

„Jei už rankos nenutvėrei – nesužinosi, kas purškė. Mes, Lietuvos bitininkai, kreipėmės į ūkininkus, siūlydamiesi bendradarbiauti. Bet apie ką galima kalbėti, jei ūkininkui terūpi pelnas ir pinigai? Kaip suskaičiuoti bitininko nuostolius: jei vienoje šeimoje yra nuo 40 tūkst. iki 60 tūkst. bičių – kaip žinoti, kiek jų nugaišo“, - kalbėjo A.Latakas.

Garsus Lietuvos bitininkas, Žemės ūkio universiteto docentas, biomedicinos mokslų daktaras Algirdas Amšiejus tvirtino, kad žydinčių augalų negalima purkšti jokiais pesticidais, netgi skystomis trąšomis.

„Jau universitete studentams kalbame: purkšti žydinčių augalų negalima. Nukenčia ne tik bitės, bet ir dešimtys tūkstančių gyvų organizmų, kurie žydėjimo metu maitinasi, dauginasi. Purkšti vidury dienos ir žydinčius augalus – didžiausias nemokšiškumas ir atsakomybės neturėjimas“, - teigė A.Amšiejus.

Anot jo, viena bičių šeima vertinama nuo 700 Lt iki 1 tūkst. 500 Lt, todėl jam juokingai skamba 200-400 Lt baudos dydis ūkininkui. „Bitininkavimas yra nebaigta gamyba, kurios procesai tęsiasi metų metais. Ar keliais šimtais litų vertinamas gamtos nuodijimas“, - samprotavo A.Amšiejus.

Jo žiniomis, ūkininkai tokiais atvejais, kai nesilaikoma gero ūkininkavimo taisyklių, netenka ir Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokų už deklaruotus pasėlius.

„Pasaulyje ūkininkai moka pinigus bitininkams, kad tik šie atvežtų avilius prie laukų – jiems pastato specialias pastoges. Juk bitės mažiausiai trečdaliu padidina derlingumą – dėl jų vienodu laiku žydi ir apatiniai, ir viršutiniai žiedai“, - sakė A.Amšiejus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas