2024 Gruodis |
Pi | | 2 | 9 | 16 | 23 | 30 |
An | | 3 | 10 | 17 | 24 | 31 |
Tr | | 4 | 11 | 18 | 25 | |
Ke | | 5 | 12 | 19 | 26 | |
Pe | | 6 | 13 | 20 | 27 | |
Še | | 7 | 14 | 21 | 28 | |
Se | 1 | 8 | 15 | 22 | 29 | | |
Apklausa | Ar pirmi šalies naujos valdžios žingsniai nuteikia viltingai? |
|
- Vitalija VITKAUSKIENĖ
- Vakarų Lietuva
- 2018-01-09
| Juozo Maksvyčio rankose aukso medalis už 2017 metais jo vadovaujamos bendrovės „Terekas“ pagaminta PET taros pūtimo įrenginį „FlexBlow“ šalies ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
|
Lietuvos pramoninkų konfederacija Naujųjų metų išvakarėse bendrovės „Terekas“ sukurtą ir pagamintą PET taros formavimo mašiną „FlexBlow 2-2“ nominacijoje „Lietuvos metų gaminys 2017“ įvertino aukso medaliu.
Tarptautinei kompanijai, turinčiai pasaulinį PET taros formavimo įrenginių pardavimų ir servisų tinklą, šis pramonininkų konfederacijos aukso medalis yra dešimtas. Be aukso, bendrovė yra pelniusi ir vieną sidabro medalį. Visi apdovanojimai skirtingais metais buvo gauti už skirtingų modelių PET taros pūtimo mašinas.
2017 metų geriausiu Lietuvos gaminiu nominuota mašina „FlexBlow 2-2” galima gaminti ne vien standartinius plastikinius siauro kakliuko butelius, bet ir plačiakaklius, iki 89 m skersmens, indelius. Be to, su „FlexBlow 2-2“ galima formuoti karšto užpylimo tarą, kuri atlaiko iki 85 proc. laipsnių temperatūrą. Rinkoje įprasta, kad tokią skirtingų rūšių plastikinę tarą pučia skirtingos mašinos.
„Tereke“ Kretingoje pernai buvo pagaminta 21 universali PET taros formavimo mašina, 2016 m. – 12. „Tereko“ PET taros pūtimo įrenginiai dirba 27 pasaulio šalyse. Įmonė turi savo filialus Danijoje, Švedijoje, šiemet tikisi atidaryti filialą Olandijoje. Jau dešimtmetį „Terekas“ mašinas parduoda su visu jų aptarnavimu ir valdymu. Įrenginius bendrovės specialistai aptarnauja vietoje, o po pasaulį pasklidusias savo mašinas „Terekas“ valdo internetu iš Kretingos. „Mes nuo 2003 metų esame ketvirtoje pasaulio pramonės revoliucijoje: instaliuojame savo įrenginį užsakovo patalpose ir iš savo žaliavos pagaminame tiek taros, kiek jis užsako“, – apie pažangų bendrovės veiklos modelį sakė jos generalinis direktorius Juozas Maksvytis, akcentuodamas, jog, eksportuodamas universalias PET taros pūtimo mašinas ir PET taros gamybą, „Terekas“ pastaraisiais metais padarė didžiulį šuolį ir žengia dar plačiau – intensyviai beldžiasi į JAV, Kanados, Pietų Afrikos rinkas. „Dabar per mėnesį parduodame 1–2 mašinas, bet rytoj vienas klientas paprašys 6–7 ir tam ruošiamės“, – teigė J. Maksvytis.
Bendrovė šiais metais dalį PET taros pūtimo mašinoms reikalingų detalių pradės spausdinti 3D spausdintuvais. 3D spausdintuvus gamybos procese bendrovė diegia viena pirmųjų Lietuvoje. Vienas toks spausdintuvas kainuoja apie 800 tūkst. eurų, jų įmonė yra numačiusi įsigyti 4. „Taip, tai brangu, bet tam yra kreditai. Jeigu į tai neinvestuosi šiandieną – rytoj liksi nekonkurencingas“, – įsitikinęs J. Maksvytis. Jo teigimu, įdiegus 3D spausdintuvus, atsivers naujos galimybės: bus įmanoma gaminti 2–3 kartus lengvesnes, gerokai tvirtesnes, tikslesnes detales ir greitai. „Konstruktorius sugalvojo kažką tokio „vau“, įmeta į 3D spausdintuvą, jis per naktį iš nerūdijančio ar įrankinio plieno, ar plastiko miltelių atspausdina tiek, kiek reikia“, – kalbėjo verslininkas. „Tereke“ šiandieną dirba 10 konstruktorių. Sužavėtas ketvirtąja pasaulio pramonės revoliucija žyminčių IT technologijų pažangos (3D spausdintuvais jau spausdinami namai – Japonijos statybų gigantas Taisei Corporation užsimojo 2025 m. pradėti spausdinti dangoraižius, kalbama, kad įmonių valdybas papildys pirmoji dirbtinio intelekto mašina ir t. t.) J. Maskvytis apgailestauja, kad Lietuvos valstybė nežengia koja kojon su šia pasauline pramonės revoliucija, kuria nuo trečiosios (1954–1960 m.) neskiria šimtmečiai, kai atsirado pirmi kompiuteriai, ar net amžiai, kaip pirmą nuo antros, kurias žymėjo 1760 m. sukurtas garo variklis ir XIX amžiaus pradžioje atsiradusi elektra. „Naujos pramonės revoliucijos bangos ritasi vis greičiau. Jei nebūsime inovatyvūs – pralaimėsime“, – tvirtino J. Maksvytis. Jo turimomis žiniomis, pagal 2017 metų pasaulinį inovacijų indeksą Lietuva yra 66-a, pirma Šveicarija, Švedija – 3, Estija – 27, Latvija – 48. „Nuo 2015 metų estai pirmokus IT moko, pas mus toliau konvejeriu kepa teisininkus, kitus. Išsilavinusios, bet darbo rinkoje nepritampančios darbo jėgos Estijoje yra 5 proc., Lietuvoje – 35 proc. IT specialistai Estijoje sudaro 4,2 proc. nuo visų dirbančiųjų, Lietuvoje – tik 2 proc.“, – aiškino J. Maksvytis. Anot jo, ateities gamyboje dominuos robotai, kurių Azijoje 2016 m. buvo instaliuota apie 300 tūkst., Europoje – apie 70 tūkst. „Nuo valstybės technologinio vystymosi priklauso, kiek bus sunaikinta darbo vietų. Kuo mažiau technologiškai šalis išsivysčiusi, tuo daugiau turės prarasti darbo vietų“, – prognozavo verslininkas. Mintijimą apie pramonės revoliuciją J. Maksvytis užbaigė šmaikščiai. „Didžiulis modernus pastatas pilnas veikiančių modernių įrengimų ir nė vieno žmogaus. Prie įėjimo tik šuo ir sargas. Kam jie du reikalingi? Sargas, kad pašertų šunį, o šuo, kad sargo į gamyklą neįleistų.“
|
|