Ciklą renginių „Gimtinė – mano uostas“ savosios gyvenvietės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 450 m. jubiliejui paskyrė Kurmaičių kaimo bendruomenė. Šią sukaktį, galima sakyti, visiems laikams įamžins paminklinė lenta, kurią kurmaitiškių fundatorių verslininkų Jūratės, Prano ir Vaido Varkojų rūpesčiu jos sumanytojai pritvirtino prie Akmenos upės pakrantėje stūksančių galingų akmenų.

Kurmaičių simbolis šventės dalyvius sveikino iš tolo.

„Tie akmenys pakrantėje stovi nuo neatmenamų laikų. Jie – kaip simbolis stiprybės tų žmonių, kurie gyveno Kurmaičiuose ir juos kūrė“, – kalbėjo Kurmaičių bendruomenės pirmininkė Ingrida Rinkevičienė, pasidžiaugusi vis stiprėjančia kaimo bendruomene, augančiu ir sąmoningu kaimo jaunimu.

Bendruomenės pastangomis Kurmaičiuose nuveikta tikrai daug: sutvarkyta Akmenos pakrantė, įrengtas sporto aikštynas, treniruokliai, planuojama įrengti bendruomenės namus, o Kurmaičių 450 m. jubiliejaus proga pasodintas ąžuoliukas taps Kurmaičių jaunimo parko pradžia.

Žygio dalyvių bei svečių pasodintas ąžuoliukas – Jaunimo parko Kurmaičiuose pradžia.

Pasodinti stiprybės bei vienybės simbolį ąžuolą buvo patikėta ne tik jubiliejinio renginio svečiams – rajono merui Juozui Mažeikai, seniūnui Antanui Gedminui, bet ir pėsčiųjų-baidarių žygio „Akmenos ištakomis“ dalyviams, žygį paskyrusiems šalies mastu nuvilnijusiai akcijai „Aš už Lietuvą“. Beveik dvi dešimtys jaunuolių – žygio organizatorius Mindaugas Žilinskas, Vytautas Viskantas, Mantas Elzbergas, Aurimas Bakanis, Regimantas Kripas, Tautvydas Stanišauskas, Algis Litvinas, Mindaugas Januškevičius, Saulius Martinkus, Rokas Žilinskas, Ernestas Riešpas, Andrius Rima, Julius Jonušas, Mantas Bartkus, Tomas Juška, seserys Evelina ir Neringa Jakumaitės – miškais nuo Mažųjų Žalimų iki Kašučių ežero ėjo pėsčiomis, nuo Kašučių Akmena parplaukė baidarėmis ir, sukorę 29 km, įrodė, kad turi ištvermės ir noro gerais darbais garsinti savąją gimtinę.

Į žygeivių sutiktuves bei atminimo lentos atidengimo iškilmes susirinkusius kurmaitiškius jau nuo tolo sveikino linksmas kurmis – Kurmaičių gyvenvietės simbolis, kurio autorė – Kurmaičiuose gyvenanti ir Kretingoje dirbanti dizainerė Daiva Beržonskytė. Kai reikėjo sukurti gyvenvietės simboliką, ji sakė, jog niekas nė neabejojęs, kad Kurmaičius geriausiai atspindi tiltas, Akmenos upė, piliakalnis ir laimingas kurmis. Sukurti simbolį dizainerei, galima sakyti, pavyko iš pirmo karto – dabartinis kurmis šypsosi po kelių nedidelių korekcijų.

Paminklinę lentą atidengė (iš kairės): Ingrida Rinkevičienė, Juozas Mažeika, Pranas Varkojis, Antanas Gedminas, Vaidas Varkojis ir Jūratė Varkojienė.

Kartu su kaimo moterimis D. Beržonskytė sukūrė bei iš šiaudų nupynė simbolinius vartus, pro kuriuos į šiandien bei rytoj tebesitęsiančią šventę įžengs ir naujagimių per šiuos metus sulaukę kurmaitiškiai (Kurmaičiuose šiemet gimė 6 vaikai) ir jubiliatai, kuriuos pasveikinti – gili bendruomenės tradicija. Baidarių lenktynininkai ir sportininkai aikštyne švęs savaip – šiemet sporto klubas „Kurmaičiai“ mini 15 metų sukaktį, atrakcijų sugalvota kaimo vaikams, koncertuos saviveiklininkai, o po to visi kartu, sudainavę Kurmaičiams skirtą dainą – jos autorė Daiva Katkutė – linksminsis gegužinėje ir, be abejo, sulauks šventinio fejerverko.

---

Kurmaičių vardas pirmąkart paminėtas 1566 m. Kretingos valsčiaus inventoriuje. Kaimo pavadinimas kilo iš asmenvardžio Kurmis. Tai buvo pirmasis valstietis naujakurys, su savo šeima XVI a. įsikūręs šioje Kretingos dvaro žemėje. Kurmio

sūnūs buvo vadinami kurmaičiais, todėl šiuo vardu ir pavadintas besikuriantis žemdirbių kaimas.

• Rašyti komentarą (7)