Meistrauti krosnis mokė pats išradimų autorius

„Jeigu turi Dievo dovaną – gebėjimus kažką daryti, privalai ja dalintis su pasauliu. Ir būtų nedovanotina visas sukauptas žinias išsinešti su savimi“, - „Pajūrio naujienoms“ teigė 73-ejų Igoris Kuznecovas, pasaulyje žinomas išradėjas, daugiau negu 150 krosnių rūšių autorius, išvystęs krosnių hidraulinę teoriją ir jos pagrindu sukonstravęs daugybę skirtingos paskirties bei skirtingos šiluminės galios buitinių krosnių.

Krosnininkų sumūrytos krosnys „ Vienkiemio“ sodyboje liko kaip eksponatai.

Savo per daugiau kaip 50 metų sukauptomis žiniomis krosnių meistras dalinosi su 40 krosnininkų, į mokomąjį seminarą „Vienkiemio“ sodyboje susirinkusių iš 10 šalių – Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Austrijos, Lenkijos, Italijos, Belgijos, Rumunijos. Mokymai, surengti bendrovės „Židinių meistrai“ vadovo Rimo Jatkausko ir I. Kuznecovo atstovo Lietuvoje Ramūno Lekstučio rūpesčiu, visų pirma suteikė galimybę gauti žinių tiesiogiai, „iš pirmųjų rankų“ – patarimų, kaip sumūryti krosnį, davė ir I.Kuznecovas, ir jo išmokyti meistrai.

„Žinių mūsų ir kitų šalių krosnininkams dar labai trūksta. Pasaulyje nėra nieko panašaus į tai, ką yra sukūręs, išradęs Jekaterinburge gyvenantis ir mielai savo išradimais besidalinantis Igoris Kuznecovas. Dizainas, pajėgumas, funkcijos – tokia yra Kuznecovo krosnių savybių visuma, kurią panaudodami krosnininkai stato krosnis-duonkepes, kombinuotas krosnis maistui gaminti ir būstui šildyti, pirčių krosnis, duodančias sveiką garą, krosnis-židinius ir taip toliau“, - teigė seminaro sumanytojai, tvirtindami, jog mokymai surengti vardan ekologijos ir ekonomijos - brangstant energijai, į sodybas ir namus sugrįžta būtent krosnys, tampančios ne tik alternatyva centralizuotam šildymui, bet ir pagrindiniu šilumos šaltiniu būstuose.

Krosnys – širdžiai mielas pomėgis

Pats I.Kuznecovas krosnininko darbo išmoko tarnaudamas sovietų armijoje Latvijoje, netoli Priekulės.

„Sutikau krosnininką, pas kurį šio amato mokiausi mėnesį - du. Pamilau tą darbą, man patiko. Atsimenu, mokydamasis išmūrijau 50 krosnių, ir taip įgudau, kad per dieną išmūrydavau vieną krosnį, - pasakojo I.Kuznecovas. – Į rankas pakliuvo ir vertinga Josifo Podgorodnikovo knyga. Šis žmogus, pasinaudodamas krosnių hidrauline teorija, praktiškai įdiegė konstrukciją, pavadintą „dviejų aukščių kepuraitės“ principu. Štai šį principą aš ir taikau konstruodamas skirtingos paskirties bei galios buitines krosnis“.

Išradėjas Igoris Kuznecovas (dešinėje) ir jo atstovas Ramūnas Lekstutis sakė priekaištų krosnininkams neturėję – šie noriai mokėsi ir dirbo profesionaliai.

I.Kuznecovas prisipažino, jog jis savęs nevadina profesionaliu krosnininku: jis – inžinierius statybininkas, dirbo galingos mašinų gamyklos „Uralmaš“ projektavimo skyriaus vadovu, buvo atsakingas už šios įmonės statybas, o krosnys – jo pomėgis, kuriuo jis dalinasi su kitais, krosnis per savo gyvenimą jis kitiems statė net ir už dyką. Vardan dalinimosi žiniomis jis yra įkūręs nekomercinę organizaciją, kurią vysto, mokydamas kitus. Organizacija vienija skirtingų profesijų ir skirtingų veiklų žmones, pavyzdžiui, medikus, mokytojus, karininkus, kurie, išmokę krosnininko amato paslapčių, jas perduoda kitiems.

„Nekomercinės partnerystės susieti žmonės visų pirma vertina žmonių dėkingumą, kurio neišreikši jokiais pinigais. Išmoksta žmonės mūryti krosnis – ir pasklinda po visą šalį, dalyvauja seminaruose, moko kitus. Štai praėjusiais metais surengėme seminarą - 1 tūkst. km nuo Maskvos (Rusijos sostinė – red. past.) 9 vaikus auginančiai šeimai pastatėme 4 krosnis namams šildyti, valgiui gaminti. Jų dėkingumas ir yra tas grįžtamasis ryšys, kurį vertiname ir kuris mums yra svarbiausia“, - teigė kartu su I.Kuznecovu į Kretingą, sodybą „Vienkiemis“ atvykęs Igoris Aleksandrovas.

Savo metodą I.Kuznecovas užpatentavo 1996-aisiais, nors prašymą buvo užregistravęs 1992 m. Nuo 2008-ųjų rengia įvairius seminarus, o jo įkurtos organizacijos internetiniame tinklapyje pateikiami net 84 krosnių brėžiniai-projektai, kuriais krosnininkai, amatininkai gali naudotis nemokamai. Kad susidomėjimas Kuznecovo krosnimis – didžiulis, rodo ir tai, jog per pastaruosius kelerius metus šį puslapį aplankė 15 mln. žmonių.

Papildė „Vienkiemio“ erdvę

Per dvi savaites trukusius mokymus įvairių šalių krosnininkai šioje sodyboje pastatė 6 krosnis: prie smuklės – universalią krosnį su 2 duonkepėmis, gultu ir šašlykine; lauko krosnį – su tandyru (rytietiška krosnimi), duonkepe ir gultu; krosnį 80 kv. m ploto nameliui šildyti; krosnį su duonkepe ir vandeniui šildyti; šildymo krosnį su duonkepe bei pirties krosnį.

Visos jos sumūrytos atvežus kokybiškų statybinių medžiagų iš Austrijos, ir šios 6 krosnys liko kaip „Vienkiemio“ eksponatai – krosnis galima apžiūrėti, įvertinti jų dizainą, funkcionalumą. Nauji statiniai papildė ir praturtino ir taip etnografinių eksponatų turtingą „Vienkiemio“ sodybą.

„Iš pradžių baiminausi: atrodė, kur čia berasi vietos krosnims pastatyti. Bet kai pamačiau, kaip profesionaliai ir tvarkingai dirba krosnininkai, nurimau – beliks išpuoselėti idėjas, kaip tas krosnis panaudoti realiai“, - įvertindamas visų pirma šviečiamąją krosnininkų sambūrio naudą kalbėjo „Vienkiemio“ šeimininkas Algimantas Šoblinskas, pasvarstydamas, jog įsigalėjus centralizuotam šildymui žmonės paprastas elementarias krosnis yra gerokai primiršę.

• Rašyti komentarą (3)