Pajūrio naujienos
Help
2018 Liepa
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną27°C debesuotumas 4 %
Naktį16°C debesuotumas 4 %
Apklausa

Ar jums buvo įdomu, kas vyko per V. Putino ir D. Trumpo susitikimą Helsinkyje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Smiltys

KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2018-07-13


KURIU LIETUVAI

  • Smiltys
  • 2018-07-13


Kretingos meno mokyklos akordeono mokytoja Sigita Šimkutė su savo auklėtine Greta Mačiūkaite

Praėjusį rudenį pirmą kartą Kretingos meno mokyklos akordeono klasės duris pravėrusi Greta Mačiūkaitė nebūtų drįsusi nė pasvajoti apie tai, kad po pirmųjų mokymosi metų ji, lydima savo specialybės mokytojos šių eilučių autorės Sigitos Šimkutės, kartu su grupe kitų Lietuvos mokyklų akordeonistų leisis į kelionę saulėton Italijon, kur įvyko tarptautinis akordeonistų konkursas. Mergaitei tai buvo puiki meistriškumo mokykla, o tuo pačiu ir pažintis su dar nepažintu, bet viliojančiu muzikos pasauliu. Viešnagės Italijoje dienomis dalyvauta edukacinėse išvykose, iš kurių labiausiai atmintin įstrigo pažintis su šalies sostine Roma. Kelionės metu ne tik pamatyta, išgirsta, sužinota, bet ir įsigyta naujų draugų, patobulintos anglų kalbos žinios.

Rugpjūčio mėnesį šio konkurso organizatorius garsus italų akordeonistas Renzo Ruggieri atvyks koncertuoti į Palangos kurhauzą, kur Lietuvos šimtmečio proga įvyks nemokamas jo koncertas. Mudvi abi šio renginio labai laukiame. O Greta vis dar gyvena kelionės įspūdžiais ir tebesidžiaugia šiame konkurse savo amžiaus kategorijoje laimėta II vieta.

Sigita ŠIMKUTĖ

  • Rašyti komentarą (0)

  • Lietuva paviliojo literatūros tyrinėtoją

    • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
    • Smiltys
    • 2018-07-13
    „Būti Lietuvoje man yra nuolatinė šventė“, – atviravo literatūros tiltus tarp Maskvos ir Lietuvos tiesianti Jelena Pečerskaja.

    Šiuolaikinės rusų poetės, literatūros tyrinėtojos ir vertėjos 62-jų Jelenos Pečerskajos vardas „Smilčių“ skaitytojams žinomas nuo jos pažinties su Lietuva prieš dešimtmetį pradžia, kai ji ėmėsi versti ir publikuoti kretingiškių poetų eiles. Šįkar į redakciją maskvietė atskubėjo nešina nauja knyga, taip ir pavadinta „Straipsnių rinktinė“, kurioje vėlgi daug dėmesio ji skiria Lietuvai bei jos naujai „atrastam“ literatūros bei tautosakos tyrinėtojui Algirdui Juliui Greimui, jo įžvalgoms.

    „Tai – pirmasis mano straipsnių, publikuotų įvairiuose Rusijos žurnaluose bei almanachuose, rinkinys. Pirmiausiai jie buvo skirti Rusijos skaitytojams, kad šie iš arčiau pažintų Lietuvą, sužinotų, kas sieja abi tautas, kad lietuvių kalba yra promotė daugeliui indoeuropiečių, tarp jų – ir slavų kalboms. Mano pažintis su Lietuva prasidėjo kaip eilinės keliautojos Palangoje, o nuvedė taip toli, kad pradėjau gilintis į jos tautosaką bei itin turtingą mitologinį pasaulį“, – tvirtino J. Pečerskaja.

    Tarp 22 rinkinyje publikuotų straipsnių didžiąją dalį jų autorė ir skiria Lietuvai: ji pasakoja, kaip pirmąkart čia atvyko per Naujuosius metus, kaip J. Basanavičiaus alėjoje skanavo nacionalinius patiekalus ir susipažino su lietuviška virtuve. Tačiau, prisipažino ji, meilės Lietuvai kelias į jos, kaip filologės, širdį buvo išmintas ne nacionalinių patiekalų gardumu, o lietuvių kalbos skambesiu.


    Kultūros pieva „I Love Palanga“ kartu su Izraelio Ambasada Lietuvoje ir Palangos miesto savivaldybe tęsia projektą „Muzika iš Izraelio“, kurio metu Palangą lanko šiuolaikinės Izraelio muzikos scenos atstovai. Šį šeštadienį, liepos 14 d., klausytojai kviečiami į pasimatymą su folk muzikos grupe „JonZ“.

    „JonZ“ – Jenia Vasilenko ir Yoav Or duetas, savo muzikinę kelionę pradėjęs atokiame name Zamarin kalno papėdėje.

    Vedami troškimo integruoti meną, aistros patirti skirtingas kultūras ir absorbuoti įvairiausius garsus, „JonZ“ rašo paveikias, bet tuo pačiu ir švelnias folk stiliaus dainas, susuptas į minkštą elektronikos antklodę. Šis unikalus kūrybos kelias leidžia grupei kalbėti eklektiška muzikos kalba ir susikurti naujus namus, kad ir kur jie bekeliautų.

    Po to, kai „JonZ“ Givat Ada kalnuose įrašė pirmąjį EP, grupė pasirodė pagrindiniuose Izraelio muzikos festivaliuose, taip pat keliavo po Europą.

    Neseniai „JonZ“ savo klausytojus pradžiugino debiutiniu albumu „Solid Wind“, įrašytu Tel Avive ir prodiusuotu Ori Winokur, lėšos jam buvo surinktos sutelktinio finansavimo būdu, o pats albumas yra puikus kolaboracijų su skirtingais Izraelio talentais pavyzdys. Šią vasarą „JonZ“ duetas, prie kurio prisijungė dar pora bičiulių muzikantų, iškeliavo į bene didžiausią grupės istorijoje turą po Europą ir aplankys festivalius bei koncertų vietas Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose, Čekijoje bei Lietuvoje.

    „JonZ“ koncerto kultūros pievoje „I love Palanga“ pradžia – 20 val.

    „P. n.” informacija


    Pažėrė dovanų gimtajam kraštui

    • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
    • Smiltys
    • 2018-07-13
    Tapytojas Edvardas Stalmokas, atnaujinęs savojo krašto koplyčią ant Alkos kalno, ėmėsi kito masyvaus kūrinio – drožiniais išpuošė Gediminaičių stulpus.

    Kūlupėnų ir Senosios Įpilties bendruomenės Lietuvos valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną savo gyvenviečių centrus papuošė įspūdingais tautodailininkų darbais: Kūlupėnų kryždirbys Antanas Lubys išdrožė masyvią verpstę, o Senosios Įpilties kūrėjas Edvardas Stalmokas su savo komanda pastatė galingus Gediminaičių stulpus.

    Primins valstybingumo siekį

    Rytoj, liepos 14-ąją, Senosios Įpilties kaimo bendruomenė rengia vasaros šventę „Lenkiamės savo krašto istorijai“, kurios metu iškilmingai atidengs naujuosius Gediminaičių stulpus.

    Iš ąžuolo sukurtos tvirto ąžuolo skulptūros aukštis siekia 4 m. Viršum jų iškylanti kaldinto metalo saulutė ją dar 1 m pakylėja viršum žemės. Iškaldinti metalo saulutę, kurios spinduliai siekis iki 0,5 m, įpiltiškiai patikėjo kalviui Audriui Kasparui iš Mosėdžio.

    Gediminaičių stulpus sukūręs tautodailininkas – tapytojas ir drožėjas E. Stalmokas, meniškoji kaimo siela, atviravo, jog ši skulptūra Senojoje Įpiltyje atsirado ne šiaip sau: čia išlikęs svarbus istorinis gynybinis krašto piliakalnis, alkakalnis, mitologinis akmuo, stebuklingas šaltinis. Žmones traukia šie pagonišką Lietuvos praeitį menantys objektai.

    „O Lietuvos valstybės kūrimosi pradžią bei Nepriklausomos Lietuvos 100-metį nuo šiol primins iš tolo atvykstančius pasitinkantys ir išlydintys Gediminaičių stulpai“, – kalbėjo juos sukūręs E. Stalmokas.


    Kretingos dvare – reveransas lietuviškam romansui

    • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
    • Smiltys
    • 2018-07-13
    Pažintį su Kretinga ir jos žmonėmis aktorė Virginija Kochanskytė pradėjo prieš 16 metų ir kasmet įneša savąjį indėlį, puoselėdama dvarų kultūrą.

    Ilgametė Kretingos muziejaus bičiulė aktorė režisierė Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė, pažintį su Kretinga ir grafų Tiškevičių joje tvyrojusia dvaro kultūra pradėjusi prieš 16 metų, ir nuo tol kone kasmet meninėmis programomis prisidedanti prie jos puoselėjimo, šiųmetiniame Dvaro menų festivalyje nusilenks, jos žodžiais, nepelnytai primirštam lietuviškam romansui.

    Dovanos Kaunui ir Lietuvai

    „Svajoju į Kretingos dvaro menų festivalį įsilieti nuostabiai žaižaruojančia muzikine teatrine impresija „Lietuviškų romansų vainikas“, kurią atliksime išvien su pianiste Edita Zizaite ir soliste Giedre Zeicaite. Joje nuskambės prieškario Kaune liejęsi, bet šiandieną nutilę romansai. Pamiršti todėl, kad neįtraukti į meno mokyklų programas. O man norisi juos prikelti iš užmaršties, kad jie naujai suskambėtų žmonėms“, – V. Kochanskytė sakė, jog kretingiškiai lietuviškų romansų programą išgirs vieni pirmųjų šalyje.

    Aktorė sakė esanti dėkinga likimui, kad gimė Kaune – laikinojoje sostinėje, kur ją ugdė ir lavino prieškario inteligentai, žmonės, negalėję apie tai garsiai kalbėti, tačiau puoselėję lietuvybę, jos menus, kultūrą ir labai ilgėjęsi prarastos laisvės.

    Todėl, sakė V. Kochanskytė, naujoji programa, kurią išgirs kretingiškiai, yra tarsi jos nusilenkimas tiems žmonėms, gimtajam Kaunui bei visai Lietuvai, kuri šiemet švenčia valstybingumo100-metį. Kaip ir jos vyro, klaipėdiečio skulptoriaus, žemaičio nuo Telšių, Arūno Sakalausko prieš savaitę įteikta dovana Lietuvai – Vyčio skulptūra, didingai iškilusi prie Kauno pilies.

    „Aš didžiuojuosi savo vyru, nes jis ne deklaratyviai, o ramiai padarė tai, ką jautė esant būtina – jis neleido Lietuvos valstybės simbolio Vyčio nutrenkti bet kur, o iškėlė jį Kauno miesto centre, prie pilies, menančios Lietuvos didžiavyrių laikus, kur suteka didžiosios mūsų upės – Neris ir Nemunas“, – menininkė teigė, jog skulptūrą A. Sakalauskas sukūrė per 5 mėnesius, kai jos atsisakė vilniečiai, ir kurti pakvietė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.


    KŪRYBOS KRAITĖ

    • Smiltys
    • 2018-06-08

    Atgaivino akustinius „Špitolės vakarus“

    • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
    • Smiltys
    • 2018-06-08
    Michailas Denisenko jaunųjų atlikėjų koncertams surado ir išnaudojo naują erdvę – piliakalnius.

    Kretingoje, priešais bažnyčią įsikūrusioje arbatinėje „Špitolė“, šį pavasarį vėl suskambo gyvai grojama jaunųjų atlikėjų muzika, suskambo poezija, – kone prieš du dešimtmečius užgimusią „Špitolės vakarų“ tradiciją atgaivino iniciatyvinė grupė „Dangės pakrantės jaunimas“.

    Šios grupės lyderis 34-erių klaipėdietis Michailas Denisenko, šiuo metu grupėje „Poezijos medžiotojai“ muzikuojantis išvien su kretingiškiais atlikėjais Veronika Šlionskyte ir Aurimu Stoniu, „Pajūrio naujienoms“ sakė, jog idėja atgaivinti garsiuosius „Špitolės vakarus“ jiems ir gimė besišnekučiuojant arbatinėje.

    „Prisiminiau, kaip dar paauglys būdamas atvykdavau į Kretingos „Špitolę“, nes jau tuomet „vežė“ tikra, necenzūruota ir nesugadinta muzika. Ir šiandien mūsų iniciatyvinė grupė, kuri veikia kaip visuomeninis kultūrinis sąjūdis, siekia populiarinti nekomercinę jaunųjų kūrėjų muziką, skatinti pradedančius poetus. Visi mūsų renginiai yra nemokami“, – teigė M. Denisenko.

    Pašnekovas pabrėžė – jų sambūrio renginiuose skambančiai muzikai siekiama suteikti pilietinį atspalvį: „Mes ieškome neformalių erdvių – prie jūros, ant skardžių, pamėgome piliakalnius, nes piliakalnių populiarinimui Lietuvoje buvo skirti visi metai. Grojome ant Žardės, Kalniškės, arba Gargždų, piliakalnių, o Kretingoje iš naujo atradome į „Špitolę“.


    KURIU LIETUVAI

    • Smiltys
    • 2018-06-08

    Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas