Pajūrio naujienos
Help
2019 Sausis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 90 %
Naktį-3°C debesuotumas 3 %
Apklausa

Ar reikėtų mokyklose mokiniams uždrausti mobiliuosius telefonus?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Smiltys

KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2019-01-11

Į Lietuvą pažvelgė pro karpinių ažūrą

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-01-11
Žemaitijos karpinių meistrės savo darbais demonstruoja, kokį meninį lygį yra pasiekusi ir kaip tobulėja karpinių technika.

Sausio 13 d. Kretingos rajono kultūros centro Vitražo salėje bus pradėta eksponuoti Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) Žemaitijos skyriaus tautodailininkių karpinių meistrių kūrybos darbų paroda „Lietuva mano širdy...“

Parodos sumanytojos ir kuratorės Kretingos muziejaus muziejininkė LTS Kretingos skyriaus pirmininkė Danutė Šorienė ir Kretingos r. kultūros centro dailininkė Jūratė Jonauskienė išvien sutarė, kad tokia paroda senokai Kretingoje bebuvo organizuota ir kad labai norėjosi, jog kretingiškiai ar miesto svečiai pamatytų, kokį vis dėlto atgimimą išgyvena karpiniai – savita liaudies dailės šaka, trapus ir subtilus, tačiau neilgaamžis liaudies menas.

Patriotiškai nusiteikę miestelėnai, dalyvausiantys Sausio 13-osios renginiuose, ir tautodailės mėgėjai karpinių parodoje išvys šilutiškės Rūtos Emigart-Čiuželienės, skuodiškės Elvitos Šeputaitės, iš Salantų krašto, Žvainių, kilusios dabar Klaipėdoje gyvenančios Danutės Valužienės, klaipėdietės Kristinos Stasės Mažukaitienės darbus.

„Yra, ko pažiūrėti“, – neslėpė Kultūros centro dailininkė J. Jonauskienė, pasirūpinusi parodos eksponavimu. Ji akcentavo, jog, nežiūrint, kad karpinius vienija Žemaitijos kraštui būdingi simboliai, gamtos motyvai, kruopštumas, detalių tikslumas ir neišpasakytas darbštumas, kiekviena autorė – savita, pasirinkusi savo raiškos kelią. Tai įrodo, kad šiandien karpymo tradicija, nuolat kintanti ir įgyjanti naujų formų, jau gyvuoja kaip šiuolaikinio grafikos meno atšaka, o menininkės ieško ir suranda naujų meninės išraiškos priemonių, technikos galimybių.


„Aukso vainikų“ šiemet kretingiškiams neuždėjo

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-01-11

Tradiciškai per Tris Karalius, sausio 6-ąją, rengiamos respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų paskelbimo iškilmės, – šiemet jos įvyko Širvintų kultūros centre.

Praėję atrankas rajonuose bei regionuose ir patekę į finalinį etapą, meistrai buvo vertinami šalies konkurse, kuris šiemet įvyko 14-ąjį kartą. Pirmųjų vietų laimėtojai – po vieną vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą – apdovanoti simboliniais aukso vainikais kaip geriausi 2018 metų šalies liaudies meistrai.


Medicina plius dailė – aukso viduriukas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-01-11
Greta Šablinskaitė mokyklai, kurioje mokėsi, paliko prisiminimą – sukūrė koridoriaus sieną puošiančią freską.

„Pasirinkau gyvenimo kelią, kuriame medicina sietųsi su daile, ir kol kas jaučiuosi laiminga“, – šypsojosi aukso viduriuką radusi kretingiškė Greta Šablinskaitė.

Kūrybiškumą galima rasti kasdienybėje

Prieš metus Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją baigusi 19-metė Kauno šv. Ignaco Lojolos kolegijoje studijuoja ortopedijos technologiją. Anot pašnekovės, galūnių netekusiems pacientams išskirtinius protezus arba susilaužiusiems reikalingus įtvarus ne iš gipso, o iš lengvo termoplastiko pagal užsakymus pageidaujamų formų taip pat galima gaminti kūrybiškai.

„Procese daug rankų darbo, bet man tai patinka“, – atviravo pašnekovė.

Studentų atostogų metu savo apsilankymais gimnazijoje, kurioje mokėsi, G. Šablinskaitė buvusių mokytojų nestebina.

„Nenutrūko ryšys ypač su buvusia auklėtoja lietuvių kalbos mokytoja Egle Litviniene, su kuria per mano mokymosi šioje mokykloje laiką puikiai sutarėme“, – šypsojosi Greta.

Šioje ugdymo įstaigoje ji paliko gražų pėdsaką – sieną tarp antrojo ir trečiojo aukšto papuošė freska. Šis meno kūrinys – tai išsipildžiusi dvejopa svajonė: susigrąžinti kūrybos džiaugsmą, o tuo pačiu apie save palikti prisiminimą.


Kompozitorius Eduardas Balsys mokėsi bei dirbo ir Kretingos pranciškonų gimnazijoje.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras sausio 15-ąją iškilmingu koncertu pradės minėti jubiliejinius iš pajūrio krašto kilusio kompozitoriaus Eduardo Balsio metus.

Iškilmingame koncerte Žvejų kultūros rūmuose nuskambės E. Balsio 1954 m. parašytas Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui. Jį atliks užsienyje studijas baigusi klaipėdietė smuikininkė Lina Marija Songailė bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio.

Antroje koncerto dalyje klausytojai išgirs Siuitą simfoniniam orkestrui iš vienintelio E. Balsio sukurto baleto „Eglė žalčių karalienė“. Ji taps savotiška įžanga į būsimą to paties pavadinimo šokio spektaklio premjerą.

Vasarą bus pristatyta E. Balsio šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ premjera, o rudenį į Lietuvos sceną po ilgos pertraukos sugrįš ir kompozitoriaus opera „Kelionė į Tilžę“.

Lietuvos kompozitoriaus, pedagogo E. Balsio pėdos ryškiai įmintos ir Kretingoje. Jis gimė 1919-aisiais Ukrainoje, ten susipažino jo tėvai – Kostas Balsys ir pavolgio vokietė Barbora Renner. Šeima grįžo į Lietuvą, kai Eduardui buvo dveji. Apsistojo Skuode: čia E. Balsys pradėjo mokytis muzikos ir žaisti futbolą. 1928 m. su šeima persikėlė į Klaipėdą, 1939 m. į Kretingą, vėliau – į Palangą.


Kone 150 šalies liaudies kūrėjų, pasipiktinusių, kad miestų amatininkų mugėse liaudies paveldo darbus nustelbia masinė produkcija, įkūrė meno kūrėjų grupę „Meistrai ir kūrėjai“, kuri sieks labiau įtvirtinti tautodailininkų statusą bei realizuoti rankų darbo kūrinius.


Iš teatro – į grafikos pasaulį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-01-11
Iš teatro pasaulio išėjęs Algimantas Verbutas pasuko dailininko keliu. Dabar jo kūryboje dominuoja grafika, tačiau menininkas prisipažino tebeturįs savąjį „lagaminą“ – vieno aktoriaus spektaklį: „Gal kada nors jį parodysiu ir Tušo studijoje.“

Buvęs ilgametis Kretingos vaikų ir jaunimo teatro-studijos „Atžalynas“ vyriausiasis režisierius bei garsiosios kojūkininkų grupės įkūrėjas 69-erių Algimantas Verbutas neseniai atrado savitą grafikos pasaulį, o sausio 20 dieną 13 val. jis kviečia į asmeninę parodą Kretingos muziejaus ūkvedžio name įrengtoje Tušo studijoje, kur taip pat veikia jo suburtas bendraminčių būrelis „Meditacija tušo pasaulyje“.

Ornamentai – iš vaikystės pasaulio

Pernai rudeniop Kretingos muziejaus vadovės Vidos Kanapkienės pakviestas, A. Verbutas įkūrė Tušo studiją ir pirmiausia pats ėmė giliau domėtis grafikos menu kaip saviraiškos ir sveikatinimo priemone, o ilgainiui tuo uždegė ir kitus, norinčius išmokti grafikos pradžiamokslio ir per tai patirti dvasinės terapijos džiaugsmą.

Pasaulyje žaibiškai plintantis šiuolaikinės grafikos meno metodas, A. Verbuto žodžiais, yra vadinamas įmantriai – zentangle, lietuviškai – dzenraizgymas. Tai – meditacinis atpalaiduojantis būdas tapyti besikartojančiais raštais, kitaip tariant – ornamentinė grafika.

„Nė neabejoju, kad šį grafikos būdą esame išbandę kiekvienas. Dažniausiai nė pats to nežinodamas. Atsimenate mokyklos ar studijų laikus, kai per neįdomias pamokas ir paskaitas savo sąsiuvinių paraštėse nesąmoningai imdavome brūkšniuoti, raityti, braižyti besikartojančias linijas. Tiesiog tuomet, kai būdavo neįdomu, mes lįsdavome ten, kur patiems darydavosi įdomu. Tai ir yra zentangle, kai ranka braukia, o mintys gyvena, plaukia sau“, – kalbėjo menininkas.

Ornamentinės grafikos technika veda į pažinimą ir tobulėjimą: ne vien nuo paprasčiausių linijų ligi sudėtingesnių, bet ir vidinio pažinimo link. Pasak A. Verbuto, prisėdus nebūtina piešinį užbaigti tą patį vakarą, – prie jo galima sugrįžti tuomet, kai atveda širdis.


Kūrybą brandino nepriklausomybės idealai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-12-14
Skuodo raj. gimęs A. Galdikas (1893–1969) nuo 1944-ųjų kūrė emigracijoje: Vokietijoje, Paryžiuje, JAV. Paskelbus nepriklausomybę, jo darbai sugrįžo į Lietuvą.

Kretingą atgabenta iškilaus išeivijos menininko Adomo Galdiko kūrybos paroda. Šią parodą parūpino ir pristatė Telšių žemaičių „Alkos“ muziejus, kuriame saugomas 2002-aisiais iš JAV pargabentas turtingas kūrybinis dailininko palikimas.

Stilius – nuolatiniame ieškojime

„Ši paroda pabuvojo Lietuvos didmiesčiuose, todėl norėjosi, kad ir mažų miestelių visuomenė pamatytų, kokių kūrybos perlų, sužibėjusių užatlantėje, tačiau skirtų tėvynei, turtinga mūsų šalies dailė“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė parodos kuratorė Žemaičių „Alkos“ muziejaus Ikonografijos poskyrio vadovė Daiva Lukšienė.

Paroda, kurioje keliasdešimt įvairia technika – aliejumi, tušu, anglimi, tempera – nutapytų paveikslų su Lietuvos peizažais, jos kryžiais, koplytėlėmis, o taip pat – ir abstrakčių darbų, Kretingos muziejų pasiekė, minint menininko 125-ąsiais gimimo metines, sutampančias su Lietuvos valstybės 100-mečiu.

Parodoje eksponuojami prieš pusšimtį metų ir dar anksčiau sukurti A. Galdiko darbai, žavintys savita spalvine gama, plastinės kalbos subtilybėmis ir perteikiantys menininko dvasinę būseną ir tuo pačiu parodantys nepaprastai aukštą jų meninį lygį bei turtingą kūrėjo individualybę.

A.Galdikas yra priskiriamas tai lietuvių menininkų profesionalų kartai, kurią subrandino nepriklausomybės idealų siekis, kuri brangino savo tautos istoriją ir puoselėjo atsikuriančios valstybės kultūrą. Meno kritikai A. Galdiką priskiria prie tų menininkų, kurie nuolat ieškojo naujų išraiškos kelių, siekė pažinti naujų meno stilistinių srovių galimybes.


Žemaičių duetas – ir savame krašte pranašas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-12-14
Administracijos direktorius Virginijus Domarkas ir meras Juozas Mažeika Gedeminą Jepšą bei jo dukrą Ingą pasveikino rajono Savivaldybėje.

Lietuvos televizijos muzikiniame projekte „Du balsai – viena širdis“ dalyvavę, komisijos mėtyti ir vėtyti, bet vis tiek nugalėtojais tapę, pagrindinį prizą – kelionę į Holivudą – laimėję tėvas ir dukra Gedeminas ir Inga Jepšai iš Lendimų kaimo užvakar buvo pasveikinti ir Kretingos rajono savivaldybėje.

Muzika visada šalia

„Kiek pamenu, dar nėra buvę, kad dainuojanti tėvo ir dukros pora taip išgarsintų Žemaitiją, Kretingą, o labiausiai – Darbėnų, iš kur kilę, pusę“, – ką tik posėdžiavusių Strateginio planavimo tarybos narių akivaizdoje kalbėjo meras Juozas Mažeika. Jis prisipažino paprastai tokiems televizijos šou dėmesio nerodantis, tačiau šį stebėjęs vien dėl Jepšų. „Kai ant visos studijos Gedeminas atidarė savo „vargonus“, iškart pagalvojau – jei būtų buvusios sąlygos, gal antrą Vaclovą Daunorą rajone būtume turėję“, – šmaikštavo jis ir nuoširdžiai pasidžiaugė, kad Dievulis G. Jepšui davė tokį gerą balsą ir klausą.

Ne mažiau komplimentų sulaukė ir Inga Jepšaitė, muziką pamilusi nuo ankstyvos vaikystės. Kadangi niekada nelankė vaikų darželio, vienintelė aplinka, kurioje ji augo su muzika, buvo šeima. „Kiek pamenu, tėtis nuolatos dainuodavo, o mama niūniuodavo“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbinta šypsojosi ji.


Kompozicijos, prabilusios šiuolaikinio meno kalba

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-12-14
Jaunųjų kūrėjų parodą Kretingoje pristatė (iš kairės) VDA Telšių fakulteto dekanas Ramūnas Banys bei docentas Marius Norkus. Su jais atvyko studentai Donatas Repeika ir Jonas Valeckas

Kretingos rajono kultūros centro antro aukšto hole įkurdinta šiuolaikinio meno paroda „Komunikacija – žinutė“ tapo baigiamuoju festivalio „Kita erdvė. Vakarų krantas“ renginiu. Parodoje eksponuojamos Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto studentų sukurtos savitos skulptūros-instaliacijos, kurių idėjoms išreikšti jaunieji menininkai pasitelkė šiuolaikines technologijas.

Kitoks požiūris į realybę

Šioje parodoje akiai įprastos medžiagos – akmuo, metalas, plastikas, stiklas – sujungtos technologijomis, elektronika – stebina autorių išradingumu, kūrybiškumu bei jų kūrinių sprendimais.

„Šiuolaikinis menas nėra pasidarkymas, kaip dažnai traktuojama – neva, kažką sujungė, kažką paterliojo ir paliko. Ankstesnių laikų menas – romantizmas, klasicizmas – labiau išreiškė estetinio pasigėrėjimo paskirtį, o šiuolaikinis menas išsako šiek tiek kitokį požiūrį į daiktus, bendrą jų kontekstą, – modernusis menas kažkiek prieštarauja realybei. Ši paroda ir yra tai, ką, pasitelkę šiuolaikines technologijas, norėjo pasakyti mūsų studentai“, – atidarant parodą, kalbėjo VDA Telšių fakulteto dekanas Ramūnas Banys ir docentas Marius Norkus.

Kultūros centro holas, neslėpė parodos kuratoriai, nebuvo pati tinkamiausia vieta jų darbams eksponuoti, tačiau gal ir įdomi tuo, kad festivalis pasirenka kitokią erdvę, – jiems eksponatus tekę išdėlioti tarp paveikslų, gėlių, baldų, turint galvoje, kad pro ją žmonės renkasi ir į pagrindinę žiūrovų salę.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas