Pajūrio naujienos
Help
2018 Lapkritis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną9°C debesuotumas 8 %
Naktį7°C debesuotumas 94 %
Apklausa

Ar reikėtų išrauti daugiamečius gėlynus Rotušės aikštėje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos viceprezidento Gedimino Žižio, žalingas gyvenimo būdas turi įtakos daugeliui onkologinių susirgimų.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.

Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas, neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.

Didina riziką

Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės, gerklų, kepenų, storžarnės (gaubtinės ir tiesiosios), krūties. Bet kokio kiekio alkoholio vartojimas didina vėžio riziką – kuo daugiau vartojama, tuo rizika didesnė.

Be to, alkoholio vartojimas turi įtakos ir įvairių kitų ligų išsivystymui. Jis gali būti kepenų cirozės ar kasos uždegimo priežastis, gali paskatinti insultą, širdies nepakankamumą, psichikos ir elgsenos sutrikimus, įskaitant depresiją, agresyvumą, atminties susilpnėjimą, psichines ligas, alkoholines kepenų ligas, o vaikams, kurių motinos nėštumo metu gėrė, leukemiją.

Serga ir jauni žmonės

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) viceprezidentas Gediminas Žižys, kalbėdamas apie riziką susirgti onkologinėmis ligomis, taip pat pabrėžė, kad moksliniais tyrimais pagrįsta, jog ją didina žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar kiti.

„Nors viešojoje erdvėje dažniausiai girdime tik apie rūkymo ir plaučių vėžio sąsają, iš tiesų organizmui žalingas gyvenimo būdas turi įtakos ir daugeliui kitų onkologinių susirgimų“, – pastebėjimais pasidalijo pašnekovas.

Įdomu tai, kad nors vėžys vis dar laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga, jau kurį laiką stebima tendencija, kai onkologiniai susirgimai diagnozuojami vis jaunesniame amžiuje. Manoma, kad tam įtakos turi ir šiuolaikinė mityba, tiksliau tai, kad šiandien su kasdieniu maistu gauname ir visą puokštę pridėtinių medžiagų, tokių kaip įvairūs skonio stiprikliai, kvapikliai, dažikliai ir kt.

„Taigi, siekiant sumažinti šią riziką, reikėtų atidžiau skaityti maisto produktų etiketes ir rinktis kuo natūralesnį maistą. Taip pat vadovautis visavertės ir subalansuotos mitybos principais“, – patarė asociacijos viceprezidentas.


Gydytoja Jolanta Trinkūnienė pataria tėvams atidžiai stebėti savo vaikų elgesį, pastebėjus pirmuosius galimo suicidinio elgesio simptomus, nedelsiant imtis veiksmų.

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose.

Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vedėja Jolanta Trinkūnienė.

Kiekviena priežastis yra svarbi

Visame pasaulyje jaunuolių savižudybės yra pagrindinė šios amžiaus grupės žmonių mirties priežastis, kurią dažniausiai nulemia ne vienas, o keli veiksniai.

Neretai atmosferai, nepalankiai vaiko augimui, didelę įtaką daro įvairios krizinės situacijos šeimoje: tėvų skyrybos, girtavimas ar net išvykimas gyventi svetur. Vaikas pradeda jaustis vienišas ir atstumtas, dėl šeimos iširimo kaltina save, todėl įvairiais būdais save žalodamas jis pasąmonėje bando išsaugoti šeimą. „Juk vaikui sąmoningai apsinuodijus ir atsidūrus reanimacijoje, prie jo dažniausiai atsiranda ir juo rūpinasi abu tėvai, todėl suicidinis elgesys tokiais atvejais naudojamas kaip įrankis, kad tik visa šeima išliktų kartu“, – pasakoja J. Trinkūnienė.

Kita neatsiejama savęs žalojimo ar net savižudybės dalis yra patyčios. Kai kurie nepilnamečiai sunkiai adaptuojasi kolektyve, neturi glaudaus ryšio su savo draugais kaip kiti bendraklasiai, jaučiasi prastai ir nenori eiti į mokyklą – visa tai gali privesti prie suicidinių minčių ar ketinimų. Vaikų ir paauglių psichiatrė teigia, jog kai kuriais atvejais vaikui net nereikia išeiti į mokyklą, kad patirtų patyčias, nes kiti šeimos nariai iš jo tyčiojasi ir formuoja stiprius kompleksus nuo pat mažų dienų. Be to, neretai artimoje nepilnamečio aplinkoje pasitaiko smurto ar seksualinės prievartos ženklų, kai vaiką muša ar prie jo seksualiai priekabiauja tikras tėtis, patėvis, senelis ar dėdė. Visa tai žlugdo jauną asmenybę ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai.

Kiekvienas atvejis ir bandymas yra individualus, turintis visą paletę įvairiausių priežasčių, todėl pastebėjus pasikeitusį vaiko elgesį būtina išsiaiškinti jo priežastis ir ieškoti pagalbos.


Gydytoja odontologė Goda Palec

Nors informacijos apie dantų implantavimą gausu internete, žmonėms iki šiol kyla daugybė klausimų, susijusių su šia procedūra. Nepasitikėjimą sėja ir mitai, kurie dažniausiai gerokai prasilenkia su realybe. Tačiau ar visi mitai yra klaidingi ir kaip jie kyla? Į klausimus atsakė Liepų odontologijos klinikos protezuojanti gydytoja Goda Palec.

Mitas: pasiryžčiau dantų implantacijai, tačiau girdėjau, kad procedūra labai nemaloni ir skausminga.

Goda Palec, Liepų odontologijos klinikos gydytoja: „Šis teiginys – absoliutus mitas. Danties implantacija – nesudėtinga invazinė procedūra, ne didesnė už danties šalinimo procedūrą. Paprastai ji trunka apie 20–30 min., jei implantų daugiau – iki valandos ir ilgiau. Gyvename juk ne akmens amžiuje, visos invazinės procedūros atliekamos tik nuskausminus.

Maža to – šiandien pacientams siūloma rinktis aplikacinę nejautrą, kai, prieš suleidžiant nuskausminamuosius vaistus, dantenos dar patepamos specialiu tepalu – tuomet žmogus nejaučia net ir plonos adatėlės dūrio.

Po operacijos, kai baigiasi nuskausminamųjų vaistų poveikis, gydytojai paskiria skausmą mažinančių medikamentų, tačiau jų prireikia ne visuomet.“

Mitas: priprasti prie implantų neįmanoma – visuomet burnoje jauti svetimkūnį.

G. Palec: „Netiesa. Žmogus implanto negali justi, nes implantas įsriegtas į žandikaulio kaulą. Galbūt implantus žmonės painioja su danties protezu, kuris tvirtinamas ant implanto. Man dar neteko girdėti, kad po implantavimo žmogus visą gyvenimą jaustų, jog turi netikrus dantis. Pasitaiko atvejų, jog pacientas supainioja savo tikruosius dantis su protezu ir rodydamas netikrą yra įsitikinęs, kad tai jo nuosavas.

Danties protezas tvirtinamas tik atlikus didelį darbą, pritaikius jį taip, kad pacientas jaustųsi patogiai. Turi tikti danties forma, išlinkis, spalva. Danties protezas turi atrodyt lygiai taip, kaip ir kiti dantys, o žmogus tiesiog pamirštų, kad burnoje yra netikrų dantų.

Žinoma, privaloma konsultuotis su gydytoju, tartis ir siekti paties geriausio rezultato, nes tai, kas gali atrodyti gražu gydytojui, pacientui gali visiškai netikti. Galų gale danties protezą galima keisti, jei po kiek laiko žmogui jis pradeda nepatikti.“


Šeimos gydytojas Algimantas Žeiba ragina neskubėti griebtis sintetinių vitaminų, vos subjurus orams – sveikatą visų pirma patariama stiprinti natūraliais būdais.

mos medicinos centro gydytojas Algimantas Žeiba, kuris laikosi nuomonės: jei žmogaus mityba yra visavertė, jis pakankamai miega, ilsisi ir fiziškai juda, jam papildomai vartoti vitaminų ir maisto papildų nereikia.

A. Žeibos teigimu, pacientai retai tariasi su savo šeimos gydytojais, ar jiems reiktų vartoti kokius nors vitaminus ar maisto papildus ir jei taip – būtent kokius, tad dažniausiai žmonės „vitaminizuojasi“ taip, kaip patys išmano, neretai pasiduodami reklamų įtakai.

„Vitaminai ir jų kompleksai nėra panacėja“, – sakė A. Žeiba, kuris laikosi nuomonės, kad vitaminus ir maisto papildus reikia vartoti tada, kai jie išties yra reikalingi. Ir nebūtinai namų vaistinėlę sintetiniai vitaminai turi papildyti vos prasidėjus rudens darganoms ar kimbant peršalimo ligoms.

„Tai – ne visada yra signalas, kad organizmui trūksta kokio nors vitamino“, – teigė gydytojas.

Vitaminai taip pat turi šalutinį poveikį

Sužinoti, ar organizmui iš tiesų trūksta kokių nors vitaminų ar mineralų, mikroelementų, galima atlikus specialius tyrimus, tik šie dažniausiai nebūna pigūs.

Šiuo metu bene pats populiariausias yra vitamino D tyrimas, nes dažniausiai šio vitamino stokojama – mūsų šalyje saulėtų dienų nėra daug, kad vitamino D, odą veikiant ultravioletiniams B tipo saulės spinduliams, gyventojai pakankamai gautų natūraliai.

„Tačiau ribos tarp vitamino D trūkumo ir jo pertekliaus yra viena šalia kitos, tad šio vitamino nesunku perdozuoti, o tai gali sukelti šalutinį poveikį – troškulį, vėmimą, pykinimą, pilvo skausmus, prastą apetitą, vidurių užkietėjimą, svorio sumažėjimą“, – perspėjo A. Žeiba.

Jo pastebėjimu iš praktikos, geriausiai organizmas vitaminą D įsisavina, jį vartojant mažomis dozėmis ilgą laiką, pavyzdžiui, geriant minkštas kapsules arba aliejinį tirpalą lašiukais. „Kiek pacientai yra darę tyrimų prieš vitamino D vartojimą ir po jo, tai yra efektyvesnis būdas negu vitaminą D vartoti didesnėmis dozėmis – ampulėmis“, – sakė A. Žeiba.

Vitaminas D padeda palaikyti kalcio ir fosforo koncentraciją organizme, gerina kaulų ir mineralų apykaitą, palaiko normalią raumenų funkciją ir apskritai visos imuninės sistemos funkcionavimą, yra ypač reikalingas kūdikiams ir mažiems vaikams, nes dalyvauja kaulų ir dantų formavimosi procese.


Skaitytoja, prašiusi neviešinti jos pavardės, norėtų žinoti, kodėl, turint šeimos gydytojo siuntimą, pas ginekologą registruojama tik trečiadieniais. „Ar tokia yra Kretingos ligoninės administracijos nustatyta tvarka, ar taip sugalvojo pačios registratorės? Sakė, kad talonus jos gauna tik trečiadieniais nuo 9 val., tačiau šių labai greit nebelieka. Norėtųsi žinoti, kiek talonų išdalijama? Ar gali būti ekstriniai atvejai, ir kiek pacientų ligoninė yra pajėgi priimti ambulatoriškai?“ – domėjosi skaitytoja.


Jaunų gydytojų pasirinkimas – Kretingos ligoninė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-11-02
Jauni medikai Ieva Turskė ir Juozas Bartusevičius į Kretingos ligoninę atnešė ne vien naujų žinių, bet ir inovatyvių idėjų.

Šį rudenį Kretingos ligoninės medikų bendruomenė pasipildė dviem jaunais gydytojais: 29-erių klaipėdietė Ieva Turskė pradėjo dirbti gydytoja dermatovenerologe, o 35-erių kaunietis Juozas Bartusevičius papildė gydytojų traumatologų-ortopedų gretas. Abu kilę iš didmiesčių, tačiau rajono ligoninę, tikino, pasirinkę ne vien dėl to, kad šalia – jūra, bet ir dėl to, kad žinojo čia esant būtiniausią įrangą naujausioms savo žinioms realizuoti.

Šalies vakaruose trūksta dermatovenerologų

I. Turskė į Kretingą atvyko po rezidentūros studijų, kurias 4-erius metus rėmė Kretingos ligoninė, bei stažuočių 10 Europos šalių ligoninėse. Šiandieną ji priklauso Europos, taip pat – ir Lietuvos, dermatovenerologų akademijos draugijoms. Jauna medikė su šeima netruko įsikurti Kretingalėje, o dirbti Kretingoje apsisprendusi iš anksto žinodama, jog šiame krašte labai trūksta jos srities specialistų. „Kasmet po rezidentūros studijų dauguma pasilieka dirbti Vilniuje ar Kaune, dermatovenerologų trūksta net Klaipėdoje. Kretingoje dirbu vos trečią mėnesį, mano pacientai atvyksta ir iš Palangos bei Skuodo rajono“, – kalbėjo I. Turskė.

Jos žodžiais, dažniausiai žmonės kreipiasi dėl odos ligų – žvynelinės, aknės, atopinio dermatito – išsausėjusios odos ligos, dažniausiai susijusios su alergija. Tačiau nustatomos ir odos onkologinės ligos – melanoma, bazalioma, stebimos ikivėžinės stadijos. Žmonės, įspėjo gydytoja, turėtų suklusti, pastebėję neįprastų pokyčių odoje, ypač – vyresniame amžiuje aptikę naujai atsiradusių darinių, apgamų.

Kretingos ligoninė yra įsigijusi specialų prietaisą – dermatoskopą, kuris daugybę sykių leidžia išdidinti odos struktūros vaizdą, pamatyti ir optimaliai diagnozuoti ligas. „Tačiau esant abejonėms, atliekame odos biopsiją – kada su specialia adata iš giluminių odos sluoksnių paimamas odos gabaliukas ir siunčiamas histopatologiniam tyrimui“, – paaiškino gydytoja dermatovenerologė.


Klinikinis psichologas Julius Burkauskas pastebėjo, kad bet kuri priklausomybė paveikia visus šeimos narius.

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.

Pasikeičia elgesys

Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas.

„Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei kiti anksčiau reikšmingi dalykai. Žmogui sunku kontroliuoti psichoaktyvių medžiagų vartojimą, padidėja tolerancija jai ir kai kuriais atvejais pasireiškia fizinės abstinencijos būklė“, – pabrėžia specialistas.

Kad asmuo turi problemų kontroliuodamas alkoholio ar kitų medžiagų vartojimą, galima įtarti iš šių požymių: preteksto vartoti psichoaktyvias medžiagas ieškojimo, vartojimo vienumoje arba slapta, atitolimo nuo draugų ar artimųjų, laikino atminties sutrikimo, irzlumo, staigių nuotaikos svyravimų.

Norėdami suprasti, ar reikia įtarti priklausomybę nuo alkoholio, galime atsakyti į keturis klausimus: „ar kada nors galvojau, kad reikėtų nustoti gerti?“, „ar kiti žmonės erzina mane kritikuodami dėl mano gėrimo?“, „ar kada nors jaučiausi kaltas, kad geriu?“, „ar kada nors esu gėręs ryte tam, kad nusiraminčiau arba palengvinčiau pagirias?“. Jeigu būdami sąžiningi sau teigiamai atsakome į bent du klausimus, yra pagrindo susirūpinti.


Remigijus Žiogas mano, kad žalingų įpročių turėjimas ir sėkmingas, prasmingas gyvenimas – nesuderinami dalykai.

Alkoholio, narkotikų, rūkalų sukeliama žala – tai žala žmogaus sveikatai, gerovei bei į priklausomybes įklimpusiuosius supantiems žmonėms. Rodos, tokie dalykai suprantami ne tik specialistams. Ir vis tik, kaip byloja statistika, šios blogybės nesitraukia iš mūsų gyvenimo.

Sveiką gyvenimą pasirinkusieji teigia, kad yra daug geresnių būdų atsipalaiduoti, kurie naudingi ne tik pačiam, bet ir šalia esantiems žmonėms.

Situacija skaičiais

Apie pavojų tapti priklausomu nuo alkoholio skelbiama nuolat. Lietuvos statistikos departamentas (toliau – LSD) skelbia, kad lietuviai praėjusiais metais vidutiniškai išgėrė po 12,3 litro absoliutaus alkoholio. Nors tai yra 0,9 litro mažiau nei metais anksčiau, tačiau šis rodiklis aukštesnis už Europos šalių vidurkį. Lietuva kasmet patenka į šalių, suvartojančių daugiausia alkoholio, dešimtuką.

Rūkymas Lietuvoje taip pat plačiai paplitęs. Vadovaujantis LSD duomenimis, vienas šalies gyventojas 2017 m. vidutiniškai surūkė 51 legalių cigarečių pakelį (arba 1 023 cigaretes).

Visame pasaulyje aštri problema – narkotikų vartojimas vis labiau braunasi ir į Lietuvą. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2018 m. metinėje ataskaitoje skelbiama, kad daugiau kaip 92 mln. suaugusiųjų arba šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis 15–64 metų amžiaus Europos Sąjungos gyventojų nors kartą gyvenime yra bandę narkotikų.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – NTAKD) informavo, kad Lietuvoje, 2016 m. bendrosios populiacijos tyrimo rezultatais, narkotikų nors kartą gyvenime vartojo 11,5 proc. arba beveik 216 tūkst. 15–64 metų amžiaus gyventojų: 18 proc. vyrų ir 5,4 proc. moterų.

Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimo duomenimis, Lietuvoje tiek vidutinis rūkymo, tiek alkoholio vartojimo pradžios amžius – 18 metų.


Dainininkas bei muzikos kūrėjas Gabrielius Liaudanskas (Svaras) sutinka, kad bet kokie žalingi įpročiai kenkia sveikatai.

Medicinos srityje nuolat tobulėja diagnostikos ir gydymo technologijos, tačiau Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra vienas didžiausių Europoje. Higienos instituto duomenys negailestingi: vien praėjusiais metais šios ligos sudarė 56 proc. mirčių.

Medikų teigimu, riziką susirgti šiomis ligomis padidina ir netinkamas gyvenimo būdas.

Ragina pasižadėti sau

Skaičiuojama, kad kiekvienais metais nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje miršta 17,5 mln. žmonių. Gerai žinomas gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis įvardija daug priežasčių, kodėl Lietuva pagal širdies ir kraujagyslių ligas yra tarp pirmaujančių šalių. Viena iš jų – nepakankamas dėmesys savo sveikatai. Gydytojo, daug dėmesio skiriančio šių ligų prevencijai, teigimu, reikia ne tik medikų, bet ir visuomenės, valstybinių institucijų bendradarbiavimo šviečiant žmones. Į būtinumą rūpintis savo sveikata atkreipia dėmesį ir Lietuvos širdies asociacija. Rugsėjo pabaigoje visame pasaulyje minima Pasaulinė širdies diena. Šią dieną Pasaulinė širdies federacija kartu su Lietuvos širdies asociacija paragino kiekvieną atsakingai pradėti rūpintis savo bei artimojo širdies ir kraujagyslių būkle.

Specialistai ragina neatidėti to vėlesniam laikui, o nuo šiandien pasižadėti sau: gaminti ir valgyti sveikiau, dažniau sportuoti ir padrąsinti savo vaikus būti fiziškai aktyvesniems, nerūkyti, padėti tiems, kurie nustoja tai daryti.


Konferencijoje – apie krūties vėžio gydymo naujoves

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-10-05
Pasak A. Česo, tai, kad kasmetinėje konferencijoje dalyvauja medikai ne vien iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, rodo, jog šis renginys – reikalingas.

Konferencijoje – apie krūties vėžio gydymo naujoves

Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija kartu su Klaipėdos universitetine ligonine ketvirtą kartą suorganizavo konferenciją, skirtą krūties vėžiui ir jo tausojančiam gydymui.

Dėmesys ir dvasinei savijautai

„Į Klaipėdą suvažiavę krūties vėžį diagnozuojantys ir gydantys geriausi Lietuvos specialistai, tarp kurių – onkologai chemoterapeutai, radiologai, chirurgai, molekulinės biologijos specialistai – žino, jog ruduo čia visada prasideda nuo šio renginio, įgavusio jau tarptautinį mastą“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė pagrindinis organizatorius Onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.

Jo teigimu, krūties vėžio atvejų Lietuvoje daugėja. Galbūt šie skaičiai didesni dėl to, kad liga, ypač ankstyvos stadijos, gerėjant diagnostikai, pričiumpama greičiau. O kuo liga anksčiau nustatoma, tuo lengviau ją gydyti, mažiau paveikiamas pacientės organizmas. Anot pašnekovo, šiuolaikinis gydymas ypatingas tuo, kad stengiamasi, kaip įmanoma, sumažinti krūties šalinimo operacijų, mat mokslinėje literatūroje akcentuojama, jog pašalinimas dažnai neduoda naudos, nepailgina išgyvenamumo, o moteriai suteikia dar didesnę psichologinę traumą, apsunkina kasdienį gyvenimą. Užtikrinti pacientės gyvenimo kokybę taip pat – svarbu. To siekiant, chirurgai vis glaudžiau bendradarbiauja ir su plastikos chirurgais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas