Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Sveikata

Aušra PETREIKĖ

Parduotuvėse pasirodę pirmieji švieži ridikėliai ir salotos praneša apie artėjančio pavasario pradžią. Artėja laikas, kuomet galėsime praturtinti savo mitybą vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis. Tačiau ar pagerės jūsų sveikata nuo pavasario gėrybių?

Tai priklausys ne tik nuo jūsų kūno, bet ir nuo maisto biologinio prieinamumo arba kitaip vadinamo įsisavinimo. Labai gerai biologiškai prieinama maisto medžiaga reiškia, kad organizmas lengvai įsisavina ir panaudoja ją, o mažai biologiškai prieinamą medžiagą organizmas įsisavina sunkiau.

Yra keletas aspektų, nuo kurių priklauso, ar lengvai įsisavinsite maisto medžiagas. Visų pirma svarbu, kokia tai maistinė medžiaga – gyvūninės ar augalinės kilmės. Taip pat svarbu paminėti, kad maisto medžiagų pasisavinimą padidina maisto apdorojimas (virimas, troškinimas, kepimas). Žinoma, nepamirškime ir maisto derinimo tarpusavyje. Vienos maisto medžiagos gali pagreitinti vitaminų ar mineralų įsisavinimą, o kitos – stabdyti. Ir, žinoma, svarbi paties maisto valgytojo sveikata, žarnyno būklė ir medžiagų apykaita.

Lengviausia įsiminti pavyzdžius, tad pateiksiu kelis jų.

Vitaminas A valgant gyvūninės kilmės šaltinius turi 10 kartų didesnį biologinį įsisavinimą negu iš augalinių šaltinių. Beta karotenas kepenyse virsta vitaminu A, tačiau, jei mūsų kepenys gauna nepakankamai maistinių medžiagų ir negali perdirbti beta karoteno reikiamu momentu – jis ims kauptis audiniuose nepanaudotas. Taigi, jei kepenų veikla sutrikusi – sumažėja vitamino A biologinis įsisavinimas. Be to, žarnyno ligos, alkoholis ir sąveika su vartojamais vaistais taip pat gali slopinti vitamino A absorbciją. Tačiau ne viskas taip blogai – maiste esantys natūralūs riebalai didina vitamino A įsisavinimą.


Katerina LABANAUSKIENĖ

Artėjant pavasariui, nuovargį pajuntame daugelis. Dažniausia to priežastis – vitaminų ir mineralų stoka.

Vitaminai, kurie per žiemą išsenka

Medikai yra įvardiję keletą naudingiausių vitaminų, kurie pavasarį išsenka: C, stiprinantis ir palaikantis žmogaus imuninę sistemą; B, kurie gerina nervų sistemą. Kad šios grupės vitaminų trūksta, gali išduoti nemiga, energijos trūkumas, suprastėjusi atmintis. Teigiama, kad bemaž kiekvienam lietuviui nepakanka vitamino D, kuris svarbus kalciui įsisavinti. Be to, stokojant šio vitamino, padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, gali apimti depresija. Kai organizme trūksta vitamino A ir Omega-3 riebalų rūgščių, išsausėja oda, lūžinėja nagai, šiursta plaukai. Nesant pakankamai geležies, kraujyje sumažėja hemoglobino ir eritrocitų, gresia anemija.

Magnį patariama vartoti visus metus, o kad jo trūksta, suprantame atsiradus raumenų mėšlungiui, akių trūkčiojimui, padidėjus nervingumui. Cinkas stiprina imunitetą, turi priešuždegiminių savybių.

„Norint išvengti vitaminų trūkumo, svarbu maitintis įvairiai, su maistu gauti natūralių vitaminų, atsisakyti žalingų įpročių, o visą spektrą priemonių papildyti dar ir vaistažolėmis“, – sakė kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė.

Jos žodžiais, beveik visada viename vaistiniame augale yra bent keli vitaminai. Palyginus su sintetiniais analogais, natūralieji – ir veiksmingesni, ir lengviau virškinami.

Vitamino C ypač turtingos žemuogių, šaltalankių lapų, ežiuolės, garšvų, dilgėlių, kiaulpienių, vingiorykštės, debesylo, bruknių, beržų, juodųjų serbentų, aviečių lapų, erškėčių vaisių, drebulės pumpurų arbatos. Jos paruošiamos paprasčiausiai užpylus verdančiu vandeniu. Dėl kvapnumo žoleles galima vieną su kita pamaišyti.

Organizmui sustiprėti pavasarį taip pat padeda kaip tik šiuo metu pradėjusi tekėti beržų arba klevų sula, ir, kaip įprasta, – medus, imbieras, česnakas, svogūnas, citrina. Nervų sistemos funkciją palaiko, miego kokybę gerina melisų, mėtų, ramunėlių arbatos. Jų gerti galima kasdien, tik ne stiprių.

Džiovintų ramunėlių žiedų maudantis tinka įsimesti ir į jaukiai šiltą vonią – kūnui padės atsipalaiduoti, sumažins streso poveikį.


„Dabar mano pasas dar labiau meluos“, – juokiasi „Atostogų parke“ sveikatinančio poilsio savaitei atvykusi Janina Radvilė. Informacinių technologijų mokslų daktarė, paskaitų apie efektyvų gyvenimą lektorė, knygos „Niekada nevėlu gyventi“ autorė, televizijos laidos „Mano pasas meluoja“ vedėja Janina Radvilė atskleidžia, kad jos jaunatviško gyvenimo formulė yra veikla.

– Tik veikla žmogui sukuria gyvenimą. Bet kuriuo amžiaus tarpsniu, bet kuriuo momentu, bet kokioje būklėje visuomet ieškok, ką tu gali veikti. Neveikimas sukelia depresinę nuotaiką, tu jautiesi niekam nereikalingas. Aš dirbu iki šiol, turiu mokymo centrą. Bet jeigu ir nedirbčiau, rasčiau kokios nors veiklos – eičiau savanoriauti ar dar kur kitur įprasminčiau savo būtį. Būtina, kad atsikėlęs turėtum tos dienos tikslą ir planą, kad turėtum, kur save realizuoti. Aš planą turiu visuomet keliems mėnesiams į priekį. Jį būtinai reikia turėti. Rytą – dienos planą. O savo gyvenimą aš jau susiplanavusi iki rudens. Už kelių savaičių vykstu į Kiprą, kur pasirengsiu išvažiuojamajam seminarui. Vėliau vešiu grupę. Vasarą važinėsiu į sodybą Varėnos rajone. Vasarą nėra geriau kaip Lietuvoje. Rudenį vėl organizuosiu seminarus. Tai va, mano gyvenimas iki Naujų metų apdėliotas. Geriau suplanuoti ir padaryti, negu vėliau gailėtis. Visuomet derinu poilsį su veikla. Va ir dabar į „Atostogų parką“ atsivežiau kompiuterį, padarai, ką reikia. Ir tuomet nesijaučia, kad laikas eina veltui. Nuo žmogaus paties priklauso jo gyvenimas, nuotaika, niekas kitas jos už mus nepakels. Ir niekas kitus už mus nenuveiks. Jeigu mes patys tupėsime ir dejuosime, kad blogai, skauda, nuobodu ar nėra ką veikti. Ne karaliai esame, kad turėtume dvare juokdarį. Kaip susitvarkai, taip gyveni. Žmogui svarbiausia jo paties gyvenimas, o mes turime būti jo vadybininkai.


Diana Moisiuk – ilgalaikė Kretingos socialinių paslaugų centro savanorė

Ketvirtus metus mūsų mieste gyvenanti iš Šiaulių kilusi 24-erių Diana Moisiuk – ilgalaikė savanorė, pusmetį talkinusi Kretingos socialinių paslaugų centre. Socialinį darbą studijuojanti mergina, neatlygintinai dirbdama Senjorų dienos tarnyboje, sakė įgijusi neįkainojamos darbinės patirties ir iš senjorų išminties išmokusi į bet kokias situacijas žvelgti gerokai paprasčiau.

D. Moisiuk teigė, kad Socialinių paslaugų centre pusės metų trukmės savanorystę ji pradėjusi pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos programą: iš pradžių kreipėsi į Jaunimo reikalų tarnybą su prašymu dirbti šioje įstaigoje, su ja susisiekė mentorius, ir taip ji buvo pakviesta į centrą Kretingoje. Ji neslėpė, kad būtent į Kretingą iš Šiaulių ją atplukdė meilė.

Jauna moteris tvirtino studijuojanti socialinį darbą Šiauliuose – jos studijos ištęstinės: mokomasi savarankiškai, o į kolegiją vykstama dukart per metus. Todėl, turėdama laisvo laiko, sumanė jį išnaudoti prasmingai: „Norėjosi būti kažkuo naudingai kitiems, daryti gerus darbus. Be to, siekiau pasitikrinti, ar socialinis darbas yra mano pašaukimas. Įsitikinau, kad su kaupu įgyta ir vis dar įgyjama patirtis tikrai pravers ne vien asmeniniame gyvenime, bet ir būsimame darbe“, – kalbėjo D. Moisiuk, kuri savanorystę, dirbdama su senjorais, jau užbaigė šį vasarį, ir centro vadovų buvo pakviesta dirbti užimtumo specialiste Vaikų dienos tarnyboje.


Daugelį metų neįgaliojo vežimėlyje sėdinti Aistė Krušinskaitė didmiestį iškeitė į gyvenimą Palangoje, kurią vadina svajonių kraštu.

Palanga – ne tik populiariausias Lietuvos kurortas, bet ir vienas draugiškiausių miestų socialiai pažeistiems žmonėms. „Kai priklausai socialiai pažeistai grupei, atrodo, kad mažiau gali ir mažiau sugebi, o jei dar miesto aplinka nėra tau pritaikyta, jautiesi nepageidaujamas ir nelaukiamas“, – sakė viešosios įstaigos „Likimo laiptai“ atstovė Aistė Krušinskaitė.

Daugelį metų neįgaliojo vežimėlyje sėdinti mergina ne taip seniai savo gimtąjį didmiestį iškeitė į gyvenimą Palangoje, kurią vadina svajonių kraštu: „Čia miesto infrastruktūra itin draugiška žmonėms su negalia. Jaukus miestas ir nuostabus klimatas. Net žmonės atrodo gerokai mielesni ir paslaugesni. O atvykus į socialinės pagalbos įstaigą tave pažįsta, žino tavo problemas ir nuoširdžiai padeda. Čia galiu sportuoti, mėgautis pajūriu ir kvepiančiais pušynais“, – iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ sumanytojams prisipažino A. Krušinskaitė.

Judėti Palangos miesto gatvėmis patogu ne tik neįgaliesiems, bet ir tėvams su vaikų ar kūdikių vežimėliais. Viso miesto teritorijoje ir parkuose yra patogūs dviračių takai, saugios zonos pėstiesiems. Norintiems mėgautis jūra iš arti, paplūdimiuose įrengti specialūs surenkami takai, kuriais galima vežimėliu nusileisti iki pat jūros kranto. Prie kultūrinių objektų irgi sumontuotos laiptų aikštelių pakylos, kuriomis paprasta vėžimėliais patekti į renginius, muziejus, koncertų sales. Apgalvotai įrengtos ir nuožulnios pakylos bei specialiai neįgaliesiems būna rezervuotos vietos per renginius. Neįgalūs žmonės yra laukiami ir sporto kompleksuose, pavyzdžiui, naujai atidarytame Palangos baseine yra speciali įranga, padedanti asmenį įkelti į vandenį, o bendrojo ugdymo mokyklose tarp aukštų yra sumontuoti keltuvai, kuriais gali naudotis visi judėjimo negalią turintys vaikai ar suaugusieji.


Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis

Antrus metus veikiančiai Klaipėdos universiteto ligoninei, vienai didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikiančiai aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas, nuo 2023 m. spalio vadovauja dr. Audrius Šimaitis. 58-erių Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius dr. A. Šimaitis, gydytojo kardiologo kelią pradėjęs Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, 18 metų dirbo emigracijoje, nuo 2005 m. – Jungtinės Karalystės Karališkojoje Kornvalio ligoninėje, iš jų trylika vadovavo įvairiems šios ligoninės padaliniams, beveik dešimtmetį dirbo ir pedagoginį darbą, yra daugiau kaip 20-ies mokslinių tyrimų bendraautorius. Klaipėdos universiteto ligoninės dabartis, ateitis rūpi ne vien klaipėdiečiams, bet ir viso Vakarų Lietuvos regiono gyventojams, nes, prireikus sudėtingesnio gydymo, dažnas kreipiasi, patenka į šią gydymo įstaigą, nors gydytis vykstama ir į Kauną, Vilnių.

Su Klaipėdos universiteto ligoninės generaliniu direktoriumi dr. A. Šimaičiu kalbėjomės apie šio medicinos ir mokslo centro Vakarų Lietuvoje dabartį, ateitį, bendradarbiavimą su kitomis regiono gydymo įstaigomis.

– Kuo Klaipėdos universiteto ligoninė yra stipri šiandieną, gal netgi pranašesnė už Vilniaus, Kauno tretinio lygmens ligonines? – dr. A. Šimaičio klausė „Pajūrio naujienos“.

– Jau dabar yra nemažai paslaugų, dėl kurių pacientams nereikia vykti į Vilnių, Kauną, nes jas suteikiame čia – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tas paslaugas, šitą kryptį stiprinsime. Kai kur esame ir pranašesni. Pavyzdžiui, esame robotinės chirurgijos lyderiai Baltijos valstybėse, kai Vilnius, Kaunas dar tik neseniai pradėjo tą daryti. Robotinės chirurgijos didžiausias iššūkis, kad iki šiol Teritorinės ligonių kasos (TLK) už robotinę operaciją moka kaip už įprastinę, klasikinę operaciją, kainuojančią gerokai pigiau, nes robotinių operacijų priemonės labai brangios, ir tą kainų skirtumą ligoninė turi kompensuoti iš savo biudžeto. Gera žinia ta, kad jau pateiktas bendras Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos tretinio lygmens medicinos centrų projektas robotinei chirurgijai plėtoti – siūloma Sveikatos apsaugos ministerijai, TLK įvesti įkainį robotinėms operacijoms. Bėda, kad tas įkainio nustatymo, įteisinimo procesas ilgokas, gali užtrukti iki 2025 metų. Robotinės operacijos yra chirurgijos ateitis ir tas įkainis būtinas, kad neatsiliktume nuo pažangių pasaulio valstybių, ministerija turėtų būti suinteresuota pagreitinti įkainio įvedimą.

Vilniui, Kaunui nenusileidžiame tokiose, kaip onkologijos, kardiologijos, neurochirurgijos, genetikos srityse, čia tos svarbiausios mūsų Klaipėdos universiteto ligoninės sritys, jų yra ir daugiau. Universiteto ligoninė teikia ne tik medicinos paslaugas, bet ir rengia jaunuosius gydytojus. Mūsų vienas strateginių tikslų – artimiausiu metu tapti savarankišku gydytojų rengimo centru, dabar esame bazė kitoms ligoninėms. Dėl šio siekio tarėmės su Sveikatos apsaugos ministerija, kuri iš esmės tam pritaria, su Mokslo, švietimo ir sporto ministerija, numatėme konkrečius žingsnius, kaip tai padaryti. Kai galėsime savarankiškai Klaipėdos universiteto ligoninėje rengti rezidentus, spręsis ir problema – atvažiuos, čia mokysis, dirbs 6 metus, kai kuriais atvejais ir ilgiau, bus daug didesnė tikimybė, kad čia ir pasiliks. Tai turės įtakos gydymo paslaugų tolygumui visos Lietuvos mastu.


Kretingos PSPC medikių komanda antradienį padirbėjo iš peties: nuo ankstaus ryto iki 11 val. priėmė 52 pacientus, atvykusius pasidaryti tyrimus dėl vėžio.

Medikai gyventojams akcentuoja tikrintis sveikatą, bėgti sunkioms ligoms už akių, o vasarį, kuris pasaulyje paskelbtas kovos su vėžiu mėnesiu, organizuoja ir prevencijos akcijas. Antradienį Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) savo pacientus pakvietė pasidaryti ne tik pagal prevencines programas priklausančius valstybės finansuojamus tyrimus, bet kai kuriuos dar ir padovanojo.

Dar du svarbūs tyrimai – dovanų

„Neskaičiuojame, kiek tai kainuoja pinigais, mums svarbiau yra pacientų sveikata“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Lukauskienė.

Slaugytojų komanda – Nijolė Gedrimienė, Vilma Stuokienė, Irena Pocienė, Virginija Daugėlienė, Rimantė Šlyžė, Audronė Bumblauskaitė, Laima Bončkienė, Dalia Sungailienė, akušerė Violeta Liepienė – darbui susitelkė nuo 7 valandos ryto, ir jau netrukus pasitiko pirmą sveikatos pasitikrinti atvykusį asmenį. Iš viso jų tą dieną iki 11-os val. sulaukta 52.


Aušra PETREIKĖ

Dietistė

Nuolat šąlančios rankos ir pėdos leidžia suprasti, kad jūsų kūno „krosnis“ gamina nepakankamai šilumos. Kalbant moksliškai – šąlančios galūnės yra vienas požymių, kad organizme pakito antinksčių ir skydliaukės hormonų kiekis.

Kai skydliaukė funkcionuoja tinkamai, adrenalinas ir kortizolis bus gaminamas saikingai. Tačiau, jei patiriate stresą, kūnas pradės saugotis ir nedelsdamas pasigamins daugiau jam reikalingų hormonų arba jų gamybą stabdys. Dėl patiriamo streso padidėjęs adrenalino kiekis reikalingas smegenų, vidaus organų veiklai palaikyti, tačiau tuo pačiu jis sumažina kraujotaką kūno galūnėse. Tad esant nuolatinei stresinei situacijai, kūnas ims koncentruoti kraują arčiau vidaus organų, todėl jūsų rankos, kojos ar nosis gali imti šalti.

Kadangi išmatuoti savo nuolat besikeičiančių hormonų veiklą yra ganėtinai sudėtinga ir brangu, tam yra paprastesnis būdas – kūno temperatūra. Sveika kūno temperatūra atsibudus turėtų siekti apie 36,6 °C. Kūno temperatūra dienos viduryje gali pasiekti ir 37 °C. Ir tai nebūtinai reikš, kad jūs sergate! Jei jūsų kūno temperatūra yra žemesnė negu šios ribos – tai gali leisti suprasti, kad jūsų kūnas yra aptingęs, o medžiagų apykaita „lėta“. Jūsų organizmo „krosnis“ kūrenama šlapiomis malkomis, ir galūnės šąla.

Šiluma išsiskiria tuomet, kai valgomas jūsų organizmui tinkamas maistas. Kai kūnas sudegina maistą (tarkim, obuolį), pagaminama energija, arba šiluma. Asmenys, kurių medžiagų apykaita yra „greita“, pagamina daugiau šilumos, kas lemia aukštesnę kūno temperatūrą. Greitos medžiagų apykaitos ir šilumos organizme didinimas turėtų būti bet kurios mitybos ar gyvenimo būdo tikslas, jei norime, kad mūsų kūnas funkcionuotų optimaliausiai.


Nauda iš pušų spyglių

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2024-02-02
Katerina Labanauskienė

Žolininkai sako, kad, atslūgus šalčiams ir nutirpus sniegui, pats laikas šio to pasirinkti iš gamtos vaistinės – pavyzdžiui, pušų spyglių. Kuo jie naudingi žmogaus organizmui, kaip pasiruošti?

Vitaminų septyniskart daugiau negu citrinoje

Kretingiškės žolelių žinovės Katerinos Labanauskienės teigimu, pušies spygliai – naudingų medžiagų šaltinis, kaip gydomoji priemonė buvo naudojami nuo seniausių laikų, bet praverčia ir šiandien. Spygliuose vitamino C yra 7 kartus daugiau negu citrinose, tinka dezinfekuoti, naikinti mikrobus ir malšinti uždegimą, turi kraują valančių savybių, plečia kraujagysles, ramina, ramina nervų sistemą, stiprina plaukus ir gerina odos būklę, padeda greičiau užgyti žaizdoms.

K. Labanauskienės žodžiais, pušies spygliai gali būti naudojami peršalus, esant burnos ertmės uždegiminiams procesams, širdies ir kraujagyslių ligoms ir jų profilaktikai, taip pat pravartu trūkstant vitaminų ar virškinimui normalizuoti, tinka esant raumenų ir kaulų sistemos ligoms. Gydomosios vonios su pušų spygliais labai patinka žmonėms, kuriuos kamuoja nuovargis ir miego sutrikimai.

Jaunystei ir grožiui spygliai naudojami namų kosmetologijoje: padeda išlaikyti jaunystę, kovoti su odos problemomis ir net nuplikimu.


Atstatyti Covid-19 ir gripo komplikacijų pažeistas organizmo sistemas „Atostogų parke“ siūloma natūraliomis priemonėmis. Aibė reabilitacinių priemonių leis ne tik sustiprinti organizmą, bet ir įgyti atsparumą ligoms.

„Vandens procedūros, Kneipo takelis, haloterapija, įvairios inhaliacijos, specialus gydomasis masažas, kvėpavimo mankštos, įvairios vonios, geoterminis baseinas, sapropelio aplikacijos, įvyniojimai efektyviai stiprina organizmą dar nesusirgus, taip pat padeda atsistatyti po persirgtų ligų“, – vardijo „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos cenro „Natura Termo SPA“ medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis.

Kretingos rajono gyventojai į „Atostogų parko“ baseinus ir pirtis kviečiami atvykti su 50 proc. nuolaida. Tereikia pateikti gyvenamąją vietą patvirtinantį dokumentą. Tai gali būti registrų centro išrašas apie deklaruotą gyvenamąją vietą, asmens dokumentas (pasas arba tapatybės kortelė), automobilio registracijos liudijimas, kuriame nurodyta jo išdavimo vieta.

„Pastaruoju metu vyraujanti nauja Covid-19 Omikron viruso atmaina būna sunkiau aptinkama įprastais greitojo testavimo metodais. Dažniausiai viruso nerandama 1–3 susirgimo parą. Simptomai būdingi viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomams: vyrauja gerklės skausmas, sloga, karščiavimas, kartais galvos, raumenų skausmai. Pastaruoju metu rečiau nustatomi ankstesnėms atmainoms būdingi specifiniai skonio, uoslės sutrikimai. Kaip ir anksčiau, Covid virusas ypatingas tuo, kad organizme sukelia uždegiminę reakciją, kuri gali pažeisti įvairias sistemas, dažniausiai kvėpavimo, širdies, nervų. Covid infekcija ypač pavojinga rizikos grupės pacientams lėtinėmis ligomis sergantiems vyresnio amžiaus žmonėms“, – paaiškino N. Kemeklis.

Džiugu, kad klientų / pacientų po persirgtos Covid infekcijos skaičius mažėja, nes ligos eiga pastaruoju metu lengvesnė, mažiau komplikacijų. „Vis dėlto šį sezoną padaugėjo susirgimų gripu, kuris dažnai komplikuojasi plaučių uždegimu“, – tendencijas pastebėjo gydytojas.

Atstatykite organizmą po persirgtų ligų ir stiprinkite imunitetą kartu su „Atostogų parku“ ir jame įsikūrusiu medicinos centru „Natura Termo SPA“! Pateikiame mūsų klientų labiausiai įvertintų procedūrų TOP 10.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas