|
|
|
KuprinėPakvaišę dėl muzikos
„Jauni ir pakvaišę dėl muzikos“, – tai geriausias apibūdinimas visai neseniai Salantų gimnazijoje susibūrusiai gyvo muzikavimo grupei „Horizontas“. Idėja sukurti grupę kilo šeštokui Edgarui Petrov, kuris jau nuo penktos klasės svajojo turėti savo muzikos grupę, mat jį nuo vaikystės lydėjo muzika. Kiekvieną dieną, vos grįžęs iš mokyklos, kaip sakė, sėsdavo prie pianino ir pradėdavo skambinti. Klavišiniais grojantis Edgaras kartu muzikuoti pasikvietė savo bendraklasį būgnininką Lauryną Vaičių, soline gitara grojančią aštuntokę Nataliją Alminaitę, o vokalo ėmėsi taip pat aštuntokė Viltė Lužaitė. Paklausus, kuo juos traukia muzika, visų nuomonė buvo panaši. „Man labai patinka tiek klausytis muzikos, tiek groti. Bandau suptis savo muzikoje. Grodama tobulėju ir kaip asmenybė. Muzika mane nuramina“, – mintis dėstė Natalija. Edgarą muzika žavi tuo, kad jos gali klausyti visur ir bet kada, taip pat, kad gali pats ją atkurti. Pasak būgnininko Lauryno, būgnai suteikia laisvės jausmą, sukelia adrenaliną: „Jais groti tikras malonumas.“ Viltė irgi muzikuoti pradėjo dar vaikystėje ir, pasak jos, vos tik pasigirsdavo muzika, iškart pradėdavo dainuoti: „Svajojau, kad vieną dieną tapsiu moteriškąja Merūno Vitulskio versija.“ Pasiteiravus grupės narių, ar patinka kartu muzikuoti, jie atsakė, kad grupėje jaučiasi labai patogiai ir gerai. Visi tarpusavyje puikiai sutaria. Kadangi ketveriukė draugavo dar ir prieš grupės susikūrimą, gerai pažinojo vienas kitą, tad jiems lengva kalbėtis, išsakyti savo nuomonę vienas kitam, retai būna didelių nesutarimų. Grupė repetuoti renkasi mokykloje po pamokų. Jei prireikia pagalbos, kaip patys sako, kreipiasi į muzikos mokytojus. Grupė jau grojo ne viename mokyklos renginyje ir susilaukė didelio palaikymo. Jau turi pakvietimų groti ir už mokyklos ribų, todėl labai stengiasi atsakingai groti ir eiti į suplanuotas repeticijas. Grupė groja lengvą roką, pop muziką. Tokią muziką pasirinko groti todėl, kad ji patinka jiems visiems ir dauguma kitų žmonių žino ją. Dabar renkasi ir groja žinomų atlikėjų dainas, bet ateityje žada sukurti ir savo dainų. Paklausus, kodėl pasirinktas toks grupės pavadinimas, Natalija atsakė, kad grupės nariai daug galvojo, kol nusprendė pasirinkti būtent tokį. Kilusias pavadinimo idėjas užsirašydavo. Iš visų iki tol turėtų variantų šis pasirodė geriausias. „Ypatingos reikšmės jis neturi, mums jis skambėjo gerai. Galbūt kada nors nuspręsime jį ir pasikeisti, niekas nežino“, – kalbėjo jie. Ieva NARVILAITĖ
VI klasė
„Para gimnazijoje“ – visa naktis nuotykių ir naujų žinių
Gegužės mėnesio pradžioje Pranciškonų gimnazijoje įvyko renginys „Para gimnazijoje”. Antrus metus iš eilės gimnazijos jaunimas buvo kviečiamas mokykloje praleisti visą naktį. Šiemet renginyje veikė sporto, medicinos, muzikos, verslumo, policijos ir aviacijos laboratorijos – dirbtuvės, kuriose mokiniai ne tik smagiai leido laiką, bet ir pasisėmė naudingų žinių. Laboratorijų vadovai – savo srities profesionalai. Sporto laboratorijos užsiėmimus vedė jaunimo treneris Benas Sapatka. Mokiniams jis pasakojo, kad už fizinę ištvermę ne ką mažiau svarbus psichologinis tvirtumas, gebėjimas priimti pralaimėjimus, kurie galiausiai atveda į sėkmę. Sporto laboratoriją pasirinkę mokiniai atliko reakcijos pratimus ir net stovėjo ant vinių, mokydamiesi patirti, kad skausmas – tik jų galvoje. Medicinos laboratorijoje pirmosios pagalbos kursus vedė Raudonojo Kryžiaus jaunimo savanorės. Su muzikos kūrybos užkulisiais jaunimą supažindino metalo grupė iš Vilniaus „Shvininiai Sharvai”. Mokiniai buvo kviečiami kurti, improvizuoti ir leisti savo vaizduotei pasireikšti per muziką. Apie verslo ypatumus – idėjos gimimą, jos įgyvendinimą ir vingiuotą kelią į sėkmę pasakojo „Dvaro saldaininės” bendraįkūrėjai Justė ir Lukas Jasinskiai. Apie saugumą kelyje ir policininkės darbą pasakojo Kretingos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Gitana Macienė. Su aviacijos studijomis, perspektyvomis ir įdomybėmis supažindino trečiojo kurso sraigtasparnių pilotavimo studentas Dominykas Šmita. Mokiniai, dalyvavę šiame Pranciškonų gimnazijos Mokinių savivaldos organizuotame renginyje, turėjo galimybę patirti kažką naujo, sutikti naujų žmonių ir smagiai praleisti laiką. Tačiau svarbiausia – dalyvaudami bendruose žaidimuose ir laboratorijų veiklose dar geriau pažino save ir tapo artimesniais gimnazijos bendruomenėje.
Stovykloje ėmėsi prasmingos veiklos
Gegužės 19–20 dienomis Darbėnų gimnazijoje buvo organizuojama stovykla antrų gimnazinių klasių mokiniams savanoriams. Stovyklą organizavo ir vykdė mokytoja Edita Gliožerienė, su tarptautinio projekto „Maceva“ komanda – steigėju Sergejumi Kanovičiumi, istoriku Mikaeliu Leiserovicu (Michael Leiserowitz), tyrėja Milda Jakulyte-Vasil ir organizacijos „Šalom“ savanoriais ėmėsi prasmingos ir jautrios misijos: tvarkė senąsias žydų kapines Darbėnų miestelyje. Mokiniai ne tik valė laiko ir gamtos pažeistus paminklus, bet ir gilinosi į žydų kultūros paveldą. Jie mokėsi skaityti hebrajiškus užrašus, tyrinėjo antkapiuose išlikusius simbolius ir tekstus – liudijimus apie čia gyvenusius žmones ir jų bendruomenę. „Žmogaus gyvenimas neturėtų išnykti kartu su juo. Net jei liko tik akmuo ir parašas – jis jau liudija. Ir jei mes išgirstame šį liudijimą, tampame jo tęsėjais“, – sakė rašytojas, visuomenininkas, kultūros paveldo puoselėtojas ir nevyriausybinės organizacijos „Maceva“ įkūrėjas S. Kanovičius. Jo vadovaujama iniciatyva siekiama ne tik atkurti pamirštų žydų kapinių orumą, bet ir telkti bendruomenes išsaugoti istorinę atmintį.
Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025 |
|
|
Grupės „12 akių“ nariai: būgnininkė Kornelija Lukošiūtė (iš kairės viršuje), vokalistė Ugnė Šopagaitė, bosistas Emilis Kusas (iš kairės apačioje) ir gitaristė Gabija Bertauskaitė
|
Grupės „12 akių“ nariai susitiko mokykloje – Palangos senojoje gimnazijoje, kur susibūrė balandžio mėnesį įvykusiam konkursui. „Aš, Ugnė ir Gabija kartu dalyvavome respublikiniame lietuviškos estradinės dainos konkurse „Draugai draugams 2025“ kartu su dar keliais kitais muzikos mokytojo išrinktais muzikantais. Tada apie mus išgirdo Palangos atviros jaunimo erdvės „Be stogo“ jaunimo darbuotoja Asta Tiškutė, kuri pakvietė pasirodyti per erdvės atidarymą. Tuomet prie mūsų grupės narių prisidėjo ir Emilis“, – pradžią prisiminė būgnininkė Kornelija.
Apie grupę
Grupę sudaro keturi nariai: vadybininkė ir būgnininkė Kornelija Lukošiūtė, vokalistė Ugnė Šopagaitė, bosistas Emilis Kusas ir gitaristė Gabija Bertauskaitė. Visi jie nuo pat vaikystės sieja gyvenimą su muzika, o šios grupės atsiradimas – tai būdas tobulinti šiuos gebėjimus ir užsiimti patinkančia veikla.
Kolektyvo pavadinimas – netipinis, tačiau turintis reikšmę. „Pavadinimas kilo iš to, kad du mūsų nariai nešioja akinius, tai taip pajuokavome, kad jie turi po keturias akis. Pridėjom likusių narių akis ir iš viso gavosi 12 akių“, – grupės nariai prisiminė, kaip atsirado pavadinimas. Grupė dar formuojasi, todėl savo sukurtų dainų kol kas neturi. „Kol kas tik perdainuojame dainas, ateityje norime kurti ir savo. Bet yra sudėtinga pasirinkti tinkamas dainas, kadangi trūksta dar vieno gitaristo ir mūsų visų muzikos skoniai – skirtingi, – kalbėjo Ugnė. – Kai nesutariame dėl dainų pasirinkimo, bandome pasikeisti instrumentais, mane moko groti būgnais, o Kornelija tuomet dainuoja. Taip eksperimentuojame ir ieškome savito stiliaus.“
Kadangi grupė susibūrė neseniai, jie dar nėra apsistoję ties vienu muzikos žanru, tačiau nori inkorporuoti daugiau roko dainų į savo grojaraštį. „Mes norime groti daugiau roko muzikos, tačiau dėl renginių, kuriuose grojame, pobūdžio, toks žanras ne visada tinka“, – paaiškino Emilis.
|
|
Gegužę Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje abiturientams nuskambėjo paskutinis skambutis.
|
Gegužės 23 d. rytas Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje prasidėjo ypatingai – šventiškai nusiteikę abiturientai žengė raudonu kilimu, lydimi šypsenų, gėlių ir plojimų. Juos pasitiko visa mokyklos bendruomenė – mokiniai, mokytojai, administracijos atstovai. Vyravo šilta ir jaudinanti atmosfera.
Paskutinis skambutis
Po iškilmingo sutikimo vienuoliktokai abiturientus pakvietė į netradicinę pamoką. Humoras, prisiminimai ir nuoširdūs palinkėjimai kūrė ypatingą ryšį tarp mokinių, o draugiškas pokalbis leido pasidžiaugti šilta bendravimo akimirka, sustoti ir įvertinti kartu praleistus metus. Po gimnazistų pamokos, įvyko jautri ir nepamirštama paskutinė pamoka su klasės auklėtojomis. Tylūs žvilgsniai, padėkos žodžiai, simbolinės dovanos ir jaudulį spaudžiančios ašaros atskleidė tikrąją šios dienos prasmę – atsisveikinimą ne tik su mokykla, bet ir su svarbiausiu gyvenimo etapu.
Iškilmingoji renginio dalis subūrė visus į vidinį gimnazijos kiemelį, kur abiturientus sveikino mokyklos direktorius Kęstutis Trakšelys, Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė. Taip pat skambėjo nuoširdūs žodžiai, palinkėjimai drąsiai žengti į gyvenimą, siekti svajonių ir niekada nepamiršti savo šaknų. Šventę papuošė mokyklos mokinių atliekami muzikiniai kūriniai, šokiai ir pasirodymai, o labiausiai sušildė tėvų, draugų ir artimųjų sveikinimai – su gėlėmis, apkabinimais ir kartais nedrąsiomis, bet labai svarbiomis frazėmis: „Didžiuojamės tavimi“. Paskutinio skambučio šventė – tai ne tik tradicija. Tai – jausminga, simbolinė diena, kai laikas trumpam sustoja ir leidžia padėkoti, atsisveikinti, prisiminti.
|
|
Dvylikametė Auksė Gedvilaitė savo ateitį sieja su scena.
|
Auksė Gedvilaitė – dvylikos metų mergaitė, kilusi iš Kretingos rajono, Kurmaičių kaimo, kuri jau dabar ryžtingai žengia į ryškiomis šviesomis apšviestą sceną. Nors dar jauna, ji žino, ko nori: dainuoti, vaidinti ir dalintis savo emocijomis su publika.
Meilė muzikai atsirado natūraliai
Scena jai – ne tik pomėgis, bet ir vieta, kurioje ji jaučiasi tikrai gyva. Pirmieji pasirodymai, pavyzdžiui, respublikiniame dainų konkurse „Dainų dainelė“, ne tik suteikė pasitikėjimo, bet ir padovanojo jai ypatingą patirtį – jausmą, kad gali būti išgirsta ir įvertinta už tai, ką patinka daryti. Tai, kas prasidėjo kaip vaikiška svajonė, pamažu tampa rimta kelione kupina iššūkių, laimėjimų ir tikros meilės scenai.
Auksės kelionė į sceną prasidėjo netikėtai – be didelio plano ar išankstinio pasiruošimo. Ji paprasčiausiai pasidavė vidiniam norui dainuoti ir išreikšti save. „Tai nebuvo primesta veikla – veikiau natūralus vidinis balsas, kviečiantis kurti, dainuoti ir būti matomai“, – tikino Auksė. Ji prisiminė, kaip mokykloje buvo pastebėta pedagogų, o vėliau pakviesta pasirodyti renginiuose. Nors pradžioje jautėsi kukliai, netrukus suprato – scena jai artima. Tai tapo savotiška jos erdve, kurioje gali būti savimi.
„Dainų dainelė“ – įkvėpimas
Viena ryškiausių Auksės patirčių – pasirodymas respublikiniame dainų konkurse „Dainų dainelė“. Šis konkursas jai tapo tikru proveržiu – tiek emociniu, tiek kūrybiniu. „Tuomet laimėjau šį konkursą ir dovanų gavau planšetinį kompiuterį, kas mane dar labiau skatino tuo užsiimti“, – patirtimi dalijosi A. Gedvilaitė.
Kurmaitiškė iki šiol prisimena, kokie žodžiai skambėjo jos galvoje, išgirdus, kad ji laimėjo konkursą: „Oho, aš tikrai galiu laimėti.“
Tačiau svarbiausia jai buvo ne prizas, o – patirtis. Ji jautėsi įvertinta už tai, ką jai labai patinka daryti – dainuoti. Šis pasirodymas, kuriame vilkėjo įsimintiną suknelę, įsirėžė į atmintį taip stipriai, kad tą suknelę saugo iki šiol, kaip simbolį pirmosios scenos ir pirmųjų pergalių.
|
|
Svečius iš Prancūzijos pasitinkant
|
Svečiai iš Prancūzijos
Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje apsilankė Erasmus+ projekto dalyviai – Prancūzijos Lycée Saint-Brieuc mokiniai ir mokytojai. Projekto tikslas – ne tik skatinti tarpkultūrinį bendravimą tarp Lietuvos ir Prancūzijos mokinių, bet ir suteikti gilių, prasmingų žinių aktualiais mūsų šalies geopolitiniais ir aplinkosauginiais klausimais.
Svečiai susipažino su gimnazija, lankėsi Kretingos mieste, dalyvavo anglų kalbos pamokoje apie vardus ir išmoko pagrindinių lietuviškų frazių. Lankydamiesi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute, klausėsi paskaitos apie Baltijos jūros taršą, rinko šiukšles Melnragėje, dalyvavo edukacijose STEAM centre ir aplankė Klaipėdos senamiestį. Vyko integruotos geografijos, istorijos, anglų kalbos, ekonomikos ir verslumo pamokos gimnazijoje. Svečiai dalyvavo mokomosios bendrovės „Bee Cozy“ užsiėmime, lietuviškų dainų ir šokių popietėje, taip pat apsilankė Kretingos rajono savivaldybėje, dalyvavo Talentų vakare, pabuvojo Kretingos muziejuje, Žiemos sode, Plungės Šaltojo karo muziejuje, Gintaro muziejuje Palangoje. Vizitas vainikuotas švente ir diskoteka. Džiaugiamės užsimezgusia draugyste tarp Kretingos ir Saint-Brieuc miestų. Projektas suvienijo aktyvius mokytojus, mokinius ir visą gimnazijos bendruomenę. Ši draugystė ne tik praturtino visus dalyvius, bet ir atvėrė duris tolimesniam bendravimui ir bendriems tarptautiniams projektams ateityje.
|
|
Šešiolikmetė Mėta Maciūtė savo kūryba viešai pirmą kartą pasidalino talentų vakare „Tik aukštyn“. |
Viena jaunimo talentų vakaro „Tik aukštyn 2025“ dalyvių buvo šešiolikmetė Mėta Maciūtė, kuri renginyje skaitė savo kūrybos poemas, kurių ji yra parašiusi ne vieną.
Kaip viskas prasidėjo
Mėta poemas pradėjo rašyti dar vaikystėje, tačiau tai darė norėdama dalyvauti konkursuose arba leisdama laisvalaikį su savo mama. Iš pradžių, kaip įvardino pašnekovė, jie buvo vaikiški ir nerimti. Vėliau ją įkvėpė ir poemas rašyti paskatino Mėtos draugė Amanda, kuri tikino, kad nereikia bijoti atskleisti savęs.
Mergina pasakojo, kad iš pradžių kurti jai nesisekė, sukurtos poemos nepatikdavo ir nesirimuodavo. „Vėliau supratau, kad nereikia mokėti gerai rašyti, svarbu, kad pajustum tekstą ir pačiam patiktų tai, ką darai“, – pradžią prisiminė pašnekovė.
M. Maciūtė savo eiles vadina poemomis, nes jos dažnai nesirimuoja. Vis dėlto pasidalino, kad mėgsta paeksperimentuoti su įvairiomis eilių rašymo rūšimis.
Emocijos perteikiamos tekste
Mėta sakė, kad būdama laiminga poemų ji nerašo, nors būna, kad kartais vis dėlto parašo ir apie meilę. Anot jos, visos stiprios emocijos dažniausiai kyla tada, kai jai būna liūdna.
Kadangi M. Maciūtė naudojasi viešuoju transportu, nemaža dalis kūrinių gimsta būtent važiuojant autobusu. Savo poemose ji „paliečia“ pasaulio problemų, per greit bėgančio laiko temas ir savo ateitį.
Kuriant viena tema neretai jaunuolei įsipina ir kitos, netikėtos temos. „Dažnai būna, kad parašau apie savęs ieškojimą, bandymą suprasti, kas esu, koks mano kelias. Manau, kad kuriu apie tai, su kuo susiduria dauguma mano bendraamžių“, – apibendrino šešiolikmetė.
M. Maciūtės manymu, paauglystė daro didelę įtaką rašant eiles, nes tai yra pokyčių metas. „Jaunas žmogus šiuo laikotarpiu išreiškia ir patiria daugiausiai emocijų, nes per paauglystę žmogus keičiasi, o tai pat ir jo mintys“, – kalbėjo pašnekovė.
Rašymas ir kūryba moksleivei ir yra vienas būdų išreikšti save ir „susidoroti“ su kylančiais sunkumais. „Man asmeniškai kūryba padeda atsiskleisti ir išgyventi šį paauglystės laikotarpį“, – paaiškino kūrėja, mananti, kad šiuo metu poezija tarp paauglių yra gan populiari.
|
|
Akimirka iš profesoriaus Liudo Mažylio paskaitos Pranciškonų gimnazijoje.
|
Pranciškonų gimnazijoje lankėsi profesorius ir politologas Liudas Mažylis. Susitikimas su profesoriumi tapo išskirtiniu įvykiu mokyklos bendruomenei. Gimnazijos aktų salėje susirinkę mokiniai ir mokytojai turėjo progą išgirsti ne tik apie Vasario 16-osios Akto istorinę reikšmę, bet ir apie intriguojantį paties dokumento radimą. Pasakojimą profesorius pradėjo Didžiojo karo įvykiais ir kaip tai paveikė Kretingos kraštą, Lietuvą.
Lietuvos valstybės atkūrimas neatsiejamas nuo Pirmojo pasaulinio karo – konflikto, kuris keitė valstybių sienas ir likimus. Būtent per karą, 1917-aisiais, Vilniuje susirinkusi lietuvių konferencija išrinko Lietuvos Tarybą, kurios pagrindinis tikslas buvo atkurti nepriklausomą valstybę.
Po ilgų svarstymų ir politinių diskusijų 1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Tarybos narių pasirašė istorinį dokumentą – Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Šis aktas skelbė, kad Lietuva atsistatydina nuo visų valstybinių ryšių, buvusių su kitomis tautomis. Tačiau pats dokumentas po karo pasimetė – ilgus dešimtmečius niekas nežinojo, kur yra originalas. Viltis jį rasti blėso. Ir štai – 2017-aisiais politologas, VDU profesorius Liudas Mažylis atliko istorinį žygdarbį. Naršydamas Vokietijos diplomatiniuose archyvuose Berlyne, jis rado Vasario 16-osios Akto originalą.
Šis susitikimas parodė, kad istorija nėra vien vadovėliuose – ji gali „ateiti“ į klasę, įgyti veidą, balsą ir asmeninį liudijimą. Vasario 16-osios Aktas, rastas po šimtmečio, įkvepia šiandienos jaunimą tikėti savo jėgomis. O Liudo Mažylio pavyzdys priminė – kiekvienas žmogus gali atrasti ką nors, kas pakeis mūsų visų istoriją.
„Gimnazijai linkiu nepamiršti tarpdiscipliniškumo. Kiekvienam linkėčiau pasirinkti aiškų savo gyvenimo kelią – vieną profesiją, kuri teiktų džiaugsmą. Jeigu kartais iš pirmo karto nepavyktų ir profesiją reikėtų keisti, linkiu rasti drąsos naują veiklą pradėti nuo nulio, svarbiausia, kad toji veikla teiktų džiaugsmą. Štai toks mano palinkėjimas jauniems žmonėms, kuriais, visada labai pasitikiu – mano artimiausioje komandoje dirbančių žmonių vidutinis amžius yra 30 metų ir mažiau“, – gimnazistams linkėjo prof. Liudas Mažylis.
