Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Gita Vaikėnaitė jau puikiai žinoma dėl savo muzikalumo, ji kviečiama dainuoti ir miesto renginiuose, ir muzika, ji pripažino, jai visada liks svarbia gyvenimo dalimi.

Pranciškonų gimnazijos abiturientė Gita Vaikėnaitė pastaruoju metu daugiausiai galvoja apie būsimus egzaminus ir pasiruošimą jiems, tačiau didelę dalį jos gyvenimo užima ir muzika. Ji papasakojo apie savo stiprią aistrą muzikai ir kaip ji jai pagelbsti gyvenime. Ir, nors nesiekia jos sieti su savo ateities karjera, ji tikina, kad muzika visada išliks jos širdyje.

Pavyksta išjausti dainos tekstą

„Man muzika yra didelė dalis mano gyvenimo, muzikuoju, nes tai darydama jaučiuosi labai laiminga, be to, kartais tai padeda perteikti ne tik džiaugsmą, bet ir liūdesį“, – dalinosi mergina.

Dainuoti Gita pradėjo jau nuo vaikystės, būdama vos 6 metų. „Dainuodavau su sese ir mama karaokė, įvairiausias dainas, ne tik vaikiškas. Atsimenu, kaip vaikystėje su mama „skraidydavom“ po namus klausydamos Mino „Netobulas angelas“. Man taip yra, kad, kai dainuoju, man pavyksta išjausti dainos tekstą, nes tekstą tarsi perleidžiu per save, pritaikydama jį savo gyvenime, kad dainą galėčiau perteikti kitiems“, – sakė abiturientė.

Pašnekovė sakė, kad jai patinka įvairiausia muzika, bet labiausiai mėgstanti lyriką ir dainuojamąją poeziją. Jai labai patinka Lauros Remeikienės tekstai, nes ji jais daug pasako apie gyvenimą.

O laisvalaikiu dar kartais į rankas mėgstanti paimti knygą, nors, kaip pati sakė, tam sunku atrasti laiko dvyliktoje klasėje. Taip pat pridūrė, kad vakarus mėgsta leisti su savo ją palaikančiu vaikinu.


Motiejus Skalandžiūnas buvo įvertintas „Metų jaunojo verslininko“ nominacija už iniciatyvumą ir jaunimo verslumo skatinimą.

Palangiškis Motiejus Skalandžiūnas anksti pajuto, kas jam įdomu ir kokią veiklą norėtų tęsti ateityje. Ėmęsis ekstremalaus sporto dar būdamas vaikas, vėliau jis sumanė gaminti riedlentes, o kai jų poreikis sumažėjo, tuomet ėmėsi baldų. Iki šiol jo verslas sėkmingai klesti. O tai neliko nepastebėta ir Palangos bendruomenės, kuri jam įteikė Palangos jaunimo apdovanojimuose „Metų jaunojo verslininko“ nominaciją už iniciatyvumą ir jaunimo verslumo skatinimą.

Stadione išsirutuliojusi verslo idėja

Apie tai, kad Motiejus buvo nominuotas, jam pačiam buvo labai maloni staigmena. „Man net kilo klausimas, iš kur mane apskritai žmonės žino. Nepažįstami žmonės atidavė už mane balsus. Tad buvo labai malonu, kad mano veikla buvo pastebėta. Netikėjau iki pat paskutinės minutės, kad man atiteks ši nominacija“, – sakė 26-erių verslininkas. O jo verslo idėja išsirutuliojo, galima sakyti, dar paauglystėje, kuomet itin mėgo ekstremalųjį sportą ir daug laiko praleisdavo stadione, važinėdamas riedlente. Tuomet jis sugalvojo kurti kokybiškas riedlentes, kurios ilgai tarnautų, būtų patvarios.

Paskui pašnekovas ėmėsi ir didesnių užsakymų – baldų. Žmonės pageidauja ir asmeniniam naudojimui, ir barams tinkamų baldų, jis taip pat gamina ir laiptus, tvoras.


Kseverija sužavėjo Jūrmaloje vykusio tarptautinio konkurso komisiją – pelnė antrosios vietos apdovanojimą ir už tai yra dėkinga muzikos mokytojui Augustinui Užkuratui.

Palangos senosios gimnazijos vienuoliktokė Kseverija Jakutė prieš kelerius metus tik pradėjo labiau pažinti savo gimtąją šalį, nes iki tol gyveno Anglijoje, kuri buvo vieninteliai jai žinomi namai. Tėvams nusprendus grįžti į gimtinę, jai ir sesei teko nemenkas iššūkis atrasti savo vietą Lietuvoje. Kseverijai jau pavyko. Ji suprato, kad labiausiai mėgaujasi meniškąja puse – ji pati dainuoja ir šoka, tad ir ateityje planuoja imtis kurios nors panašios veiklos.

Didžioji gyvenimo dalis – Anglijoje

Kaip papasakojo Kseverija, ji gimė Lietuvoje, bet, kai ji buvo dar kūdikis, tėvai nusprendė išsikraustyti į Angliją. Ten gyveno penkiolika metų.

„Kai tėvai nusprendė, kad reikia grįžti namo, neprieštaravome su sese, bet viskas buvo visiškai kitaip. Juk ten buvo viskas, kas žinoma. O sugrįžus į Lietuvą teko ieškoti būdų įsilieti, tapti bendruomenės dalimi, nes net žmonės man atrodė kitokie – pikti, šaltoki, ir priimdavau tai labai asmeniškai. Galiausiai supratau, kad taip nėra, lietuviai tiesiog tokie yra“, – šypsojosi prisiminusi mergina.

Iš pradžių Kseverija bandė mokytis Klaipėdos licėjuje, kur tikėjosi geresnio priėmimo dėl prastesnės lietuvių kalbos, bet taip nenutiko. „Pasimokiau ten kurį laiką ir pamačiau, kad man ten nėra lengviau. Tada tėvai parašė prašymą mokytis Palangos senojoje gimnazijoje, kur gerokai lengviau buvo pritapti, juolab kad suradau ir draugę Ugnę, kuri taip pat grįžusi iš Anglijos. Mes puikiai viena kitą supratome. Man lietuviškai kalbėti ir suprasti nėra sunku, kiek sunkiau yra taisyklingai rašyti. Mama mudvi su sese visada namuose versdavo kalbėti tik lietuviškai, kad mokėtume savo kalbą, o dabar, kai jau gyvename Lietuvoje, skatina mudvi kalbėtis angliškai, kad ir šios kalbos nepamirštume“, – apie savo lietuvių kalbos pamokas pasakojo Kseverija.

Paklausus jos, kur geriau ji jaučiasi – Anglijoje ar čia Lietuvoje, gimnazistė ilgai nelaukus atsakė, kad puikiai jaučiasi jau ir čia, bet ne iškart taip buvo – čia žmonės labiau užsidarę, šaltesni, buvo nelengva priprasti prie šito.

Anglijoje Kseverija atrado savo vidinį talentą – puikų balsą. Iš pradžių dainuodavo tik sau, namuose, bet vėliau nusprendė, kad reiktų ir profesionalų pagalbos.

„Nusprendžiau taip lengvai neatsisakyti to, kas galbūt yra mano įgimtas talentas“, – šypsojosi mergina. Vėliau, pasikeitus gyvenimo sąlygoms, galva buvo užimta kitais dalykais, tad dainavimas kiek buvo nustumtas iš pagrindinių veiklų.


Savo piešiniais ne tik mokyklos bendruomenę, bet ir įvairių konkursų komisijas džiugina (iš kairės) Ugnė Meškelevičiūtė, Monika Kelpšaitė ir Aistė Mikutaitė.

Vydmantų gimnazijos mokinės – abiturientė Aistė Mikutaitė, devintokė Monika Kelpšaitė ir dešimtokė Ugnė Meškelevičiūtė – atsiskleidė per meną, per tapybą. Savo piešiniuose merginos atskleidžia daug detalių, galima įžvelgti daug istorijų. Ir, kaip pastebėjo jas ugdantys mokytojai, per meną jos tarsi pražydo. Ypač jų pasiekimais, nes merginos ne vieno dailės konkurso nugalėtojos, džiaugėsi jų dailės mokytoja Ramunė Grikštaitė.

Patinka ir piešti, ir montažus kurti

Kaip papasakojo šiemet jau mokyklą baigsianti Aistė, įvairiuose dailės konkursuose, olimpiadose ji pradėjo dalyvauti žemesnėse klasėse ir viena labiausiai įsimintinų jos pergalių buvo kvietimas į Seimą, kur būtų buvusi pagerbta aukščiausių valdžios atstovų. Tada, apgailestavo mergina, ji negalėjo dalyvauti, bet šiltas prisiminimas dėl tokio įvertinimo liko.

„Nuo dešimtos klasės pradėjau domėtis fotografijos montažu. Kai vyksta mokykliniai renginiai, mėgstu juos įamžinti kurdama montažus. Mūsų klasei pagelbėju, kai reikia sukurti kokį pasirodymą. Man tai įdomu ir su malonumu tai darau, bet tai mėgėjiška veikla. Gal ateityje sugalvosiu pasitobulinti ir nuspręsiu lankyti kokius kursus“, – apie savo atrastą naują pomėgį papasakojo Aistė.

Pašnekovė pripažino, kad ji iš pradžių stebėjo kitų darbus, paskui susigundė pabandyti ir pati, tarsi pajautusi, kad jai tokia veikla būtų įdomi. Dabar ji mato, kad jos montažai džiugina ne tik ją pačią, bet ir kitus. Mergina pripažino, kad kiekviename darbe įvertinimas yra svarbus, kaip ir paraginimas daryti, nesustoti.

Aistė jau planuoja savo ateitį – svajoja apie architektūros arba interjero dizaino studijas. Tokiose studijose jai neabejotinai pagelbėtų ir jos meniška prigimtis.


Kontrimų šeima bendrystę stiprina įvairiais būdais ir randa daug galimybių džiaugtis savo šeimos įvairiomis progomis ir pergalėmis.

Kretingiškiai Lina ir Regimantas Kontrimai dar prieš susituokdami pajuto šokių teikiamą magiją, o kai susilaukė vaikų, meilę šokiui perdavė nejučia ir jiems – pirmagimiui Augustui, dukrai Rugilei ir mažajam Lukui. Tėvai nustojo šokti, bent jau intensyviau, bet šokis iš gyvenimo neišnyko. Jie – didžiausi savo mažųjų gerbėjai ir pagalbininkai. Visi trys vaikai lanko šokių studiją „Ritmas“.

Abu atrado bendrą pomėgį

Kaip pasakojo Regimantas, jis mokėsi toje pačioje mokykloje – Pranciškonų gimnazijoje – kaip ir dabar mokosi trys jų vaikai, ir ten, kai jis mokėsi trečioje klasėje, susipažino su šokių mokytoju Alfonsu Mačėnu, šokių studijos „Ritmas“ vadovu. „Tada jis buvo jaunas, nuostabus mokytojas, griežtas, bet labai geras, su puikiu humoro jausmu. Susipažinom, radom bendrą kalbą, man jis kaip vadovas labai patiko. Pradėjau šokti, gavau porą, dalyvavome parodomuosiuose šou, konkursuose, kiek tai buvo įmanoma. Paskui mūsų pažintis nutrūko, ėmiau domėtis krepšiniu vyresnėse klasėse. Šokis į mano gyvenimą vėl sugrįžo jau po studijų. Ir tada, kai susipažinome su Lina, ėmėme šokti kartu, atradome bendrą pomėgį“, – apie užgimusią meilę papasakojo R. Kontrimas.

Iš pradžių juodu šoko Klaipėdoje, nes Lina studijavo uostamiestyje, o paskui jie pamatė skelbimą, kad galima šokti ir Kretingoje, tad sugrįžo pas A. Mačėną, pas kurį būsimieji sutuoktiniai mokėsi ir savo vestuvinio šokio.

„Intensyviai treniravomės, per savaitę po tris kartus, ėmėm jausti ritmą, susiradome draugų, bendraminčių. O treneris Alfonsas nukėlė į vaikystės prisiminimus, nes jis atrodė kaip visiškai nepasikeitęs jaunuolis“, – šypsojosi pasakodami Lina ir Regimantas.

Kai į pasaulį ėmė belstis Augustas, pora šokių treniruotes nutraukė, bet, kai pirmagimiui suėjo aštuoni mėnesiai, tuomet jie vėl nuėjo šokti. „Mums būdavo kaip relaksacija. Paskui bandėm grįžti ir po Rugilės gimimo, o kai Lukas atėjo į mūsų šeimą, jau nebepavyko. Treniruotės parodė, kad, nors ir tingisi, bet nuėjus taip gera pasidaro“, – pasidalino prisiminimais Lina, jai paantrino ir Regimantas, patikinęs, kad pakyla net ir savivertė.


„Kalnų dviračiu važinėju nuo ketverių. Ekstremalus sportas yra neatsiejama mano gyvenimo dalis“, – pripažino Arnas Sausaitis.

Šešiolikmetis Arnas Sausaitis gimė ir užaugo Palangoje, bet šiuo metu mokosi Klaipėdoje, Stasio Šimkaus konservatorijoje, kur kremta įprastus mokslus ir mokosi groti būgnais. Be viso to, jis yra ir aktyvus sporto entuziastas. Nuo mažumės jis pamėgo ekstremalų sportą, važinėjo dviračiu vos pradėjęs vaikščioti, leidosi kalnų slidėmis. O šiuo metu dalyvauja ir orientacinėse varžybose, siekia geriausių rezultatų. Palangos jaunimo apdovanojimuose „Kopa“ jis pelnė „Metų ekstremalo“ nominaciją.

Neatsiejama gyvenimo dalis

Arnas papasakojo, kad nuo pat gimimo tėvai skatino lankyti daug įvairių popamokinių užsiėmimų, taigi jis sportuoja jau nuo 5 metų. „Aišku, per visą šį laiką teko kelis kartus pakeisti sporto šaką. Beje, dviračiais važinėju nuo 4 metų“, – sakė pašnekovas.

Nuo vaikystės jo gyvenime atsirado ir ekstremalus sportas. „Būdamas dvejų, pradėjau slidinėti kalnų slidėmis, prisirišęs virve prie tėvo. O kalnų dviračiu važinėjau nuo 4 metų iki pat dabar, su retom pertraukom. Man gyvenime vienas svarbiausių pojūčių – adrenalinas. Ekstremalus sportas yra neatsiejama mano gyvenimo dalis“, – pripažino A. Sausaitis.

Tad, kad buvo pastebėtas Palangos bendruomenės, jį itin pradžiugino. „Šis įvertinimas man davė nemažai motyvacijos užsiiminėti šiuo sportu ir toliau. Mano konkurentai buvo labai neprasti, taigi tikrai nebuvau užtikrintas, kad laimėsiu“, – šypsojosi vaikinas.

Ekstremalus sportas, pasak Arno, yra reikalaujantis daug drąsos užsėmimas, tačiau jo negalima pavadinti „nutrūktgalvių“ užsiėmimu, jeigu juo yra užsiimama taip, kad žinai savo ribas ir esi pasirengęs.

Arnas pastebėjo, kad šiuo sportu gali užsiimti ir atsargesni žmonės, jei tikrai to trokšta, jiems nebūtina daryti to paties, ką daro patyrę ar labai drąsūs ekstremalai. Galima pradėti labai lengvai ir vis tobulėti techniškai, psichologiškai, nugalint savo baimes.

Ir sportuoja, ir groja būgnais

Orientaciniu sportu Arnas pradėjo domėtis būdamas 11 metų. „Ši sporto šaka mane labai sudomino tuo, kad dalyvaujant varžybose turi dirbti ne tik fiziškai, bet ir mąstyti, kad nepasimestum žemėlapyje. Ši sporto šaka tobulai susieja mąstymą, ekstremalumą, susikaupimą ir ištvermę. Mane labai žavi, kad kiekviena orientacinio sporto trasa būna skirtinga ir nenusibosta daryti tą patį per tą patį“, – apie potyrius pasakojo pašnekovas.

Be sporto, jis dar groja būgnais. Mokosi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, tad jo gyvenime dabar vyrauja įvairovė tarp muzikos ir sporto. Nors galėtų atrodyti, kad tai sunkiai siejamos sritys.

„Esu laimėjęs daugelį Lietuvos čempionatų, Baltijos šalių taurę. Labiausiai džiaugiuosi 8-a vieta Europos ir 15-a vieta pasaulio čempionate. Esu užsibrėžęs tikslą patekti į geriausiųjų šešetuką šių metų Europos čempionate“, – tikslais pasidalino Arnas.

Ir, nors jo gyvenime sportas vyrauja, tačiau pripažino, kad niekada rimtai ateities nesiejo su juo – jam tiesiog patinka tai daryti.

„Iškart po pamokų einu groti, tada – treniruotė, ir grįžtu prie mokslų, taigi būnu užsiėmęs nuo pat ryto iki nakties. Dažnai tenka praleisti pamokas, mažiau pagroti ar tiesiog paaukoti visą laisvą laiką, skirtą poilsiui dėl treniruočių ar varžybų. Bet esu ir didelis muzikos mėgėjas, todėl dalyvauju nemažai koncertų, muzikos renginių“, – pašnekovas pabandė apibūdinti, kaip jis suderina dvi savo gyvenimo dalis.

Emilija ALEKSIŪNAITĖ

„P. n.“ akademijos narė


Jokūbas Gudaitis – puikus mokinys, kuriam patinka daug dalykų, ir jis mėgsta save išbandyti įvairiuose iššūkiuose.

Palangos senosios gimnazijos abiturientas Jokūbas Gudaitis kurorto jaunimo apdovanojimuose pelnė „Metų intelekto“ nominaciją – jos nusipelnė dėl daugelio savo veiklų ir puikių rezultatų. Jis nuolat dalyvauja įvairių sričių olimpiadose, konkursuose, „protmūšiuose“. Šiam jaunuoliui be galo įdomūs gamtos mokslai. Be viso to, jis dar yra muzikantas, nors nė negalvojo, kad taip gali nutikti.

Proto mūšiuose dalyvauja nuo vaikystės

Jokūbas prisipažino, kad Jaunimo apdovanojimuose „Kopa“, vykusiuose gruodžio pabaigoje, jis tikėjosi gauti nominaciją, kai tik pamatė, kad jo vardas atsidūrė tarp pretendentų.

„Labai džiaugiuosi, kad žmonės balsavo už mane, – sakė jis. – Tai parodo, kad mano laimėjimai yra matomi, o per ketverius gimnazijos metus jų prisikaupė nemažai.“

Senosios gimnazijos abiturientas itin mėgsta dalyvauti intelektiniuose žaidimuose. Ir jis juose savo žinias gludina jau daug metų.

„Kiekvieną antradienį, daug metų iš eilės dalyvauju proto mūšiuose, pradėjau, kai buvau pradinukas, komandoje su tėvais. Kai atėjau į gimnaziją, dalyvauju grupėje su mokytojais, galiu pasakyti, kad tai labai smagi veikla“, – apie nuo vaikystės išsivysčiusį pomėgį pasakojo Jokūbas.

Dėkingas šeimai

Pašnekovas atskleidė išskirtinių pomėgių neturįs, tiesiog mėgsta žiūrėti filmus, patinka skaityti įvairią literatūrą, vaikinas domisi visomis šių dienų aktualijomis. Prisipažino, kad kartais mėgsta ir nieko neveikti – tiesiog patingėti.

„Manau, dėl to, kad man viskas įdomu, aš daug kuo domiuosi, prisidėjo mano šeima, nes mano tėvai intelektualūs žmonės, kuriems taip pat daug kas įdomu. Esu labai dėkingas savo tėvams ir broliui, kurie įskiepijo pomėgį geografijai, istorijai. Su tėvais nuo vaikystės daug keliaudavom, tai irgi turėjo įtakos, kad man puikiai sekasi geografija“, – pasvarstė J. Gudaitis.

Lygiai prieš metus Jokūbas kartu su bendraminčiais gimnazistais Aiste Jukniūte ir Tomu Jakubausku dalyvavo Vilniuje įvykusioje tarptautinėje turizmo parodoje „ADVENTUR 2023“, kurioje vyko nacionalinis geografinių žinių konkursas „Pažink Lietuvą ir pasaulį“ – Jokūbas ir Aistė laimėjo aukso medalius. Būtent šis konkursas Jokūbui paliko puikių įspūdžių, nes ten jautėsi kaip žuvis vandenyje.


Gabija Stankevičiūtė džiaugėsi pelniusi nominaciją, tai jai tapo paskatinimu sėkmingai keliauti ir toliau pasirinktu keliu.

„Labai gera būti įvertintam, nes, vadinasi, tavo pastangos yra vertinamos teigiamai“, – sakė „Metų atsidavimo“ nominaciją pelniusi Palangos senosios gimnazijos abiturientė Gabija Stankevičiūtė. Jai ši nominacija skirta už aktyvią ir kryptingą veiklą įgyvendinant jaunimo politiką Palangoje. Gabija save visų pirma įprasmino savanorystėje, po to ėmėsi organizuoti renginius – būtent tokia veikla šiuo metu jai yra pagrindinė. „Inicijuoju renginius, teikiu projektus Savivaldybei, šioje srityje jau turiu patirties. O viskas prasidėjo nuo paprasčiausios savanorystės, kuri suvedė su nuostabiais žmonėmis, kurių dėka vis kildavau aukščiau ir aukščiau“, – pasakojo Gabija.

Pašnekovė patikino, kad įsitraukimas į tokias veiklas suteikia daug pasitikėjimo savimi, atsiranda drąsos veikti, daryti, įgyvendinti savo idėjas. „Skatinu ir kitus nebijoti žengti žingsnį į savanorio kelią. Tereikia norėti daryti, o žmonių, galinčių padėti, visada atsiras“, – sakė ji.

Gabijos apdovanojimas suteikė daug džiaugsmo ir jos artimiesiems. „Jie labai džiaugėsi dėl manęs, nes visuomet mato, kiek aš daug pastangų įdedu, tad sakė, kad tikrai esu to verta“, – artimųjų reakcija pasidalino pašnekovė.

„Kuprinės“ informacija


Miglė geba puikiai pasirodyti kūrybiniuose konkursuose, kur reikia pademonstruoti anglų kalbos žinias ir savo vaizduotę, bet meniška savęs nevadina, siekia kitokių svajonių.

Pranciškonų gimnazijos devintos klasės mokinė Miglė Maštaraitė yra aktyvi konkursų dalyvė, pasinaudoja proga sudalyvauti tuose, kur jai geriausiai sekasi parodyti save, pavyzdžiui, puikiai geba rašyti kūrybinius darbus anglų kalba. Bet vis dėlto savęs nevadina kūrybiška, gal labiau sportiška. O apie anglų kalbą, besiskverbiančią į jaunimo pokalbius, ji taip pat turi savo nuomonę.

Puikiai sekasi rašyti angliškai

Pranciškonų gimnazija, bendradarbiaudama su tarptautiniu LCC universitetu, gruodžio mėnesį rengė kūrybinio rašymo konkursą gabiems ir kūrybingiems 8–IIg klasės mokiniams. Per konkursą mokiniai turėjo sukurti istoriją anglų kalba pagal pateiktą vaizdo užuominą. Šiemet istorija buvo apie batų porą. Konkurso vertinimo komisijai buvo pateikta 51-a istorija, o iš jų visų Miglės sukurta istorija buvo pripažinta geriausia devintų klasių kategorijoje. Pašnekovė papasakojo, kad ji, nors ir dalyvauja kūrybiniuose konkursuose, kur reikia atskleisti savo vaizduotę ir rašyti anglų kalba, tačiau kitoks kūrybiškumas jai ne itin reiškiasi. Miglė prisipažino, kad piešia ar kuria retai, tik tada, kai norisi.

„Taip, žinoma, jeigu yra noras, aš galiu piešti, bet šiuo metu man labiau pradėjo patikti sportuoti namuose, nuo seno man patinka vaikščioti, tad galiu sakyti, kad man šiuo metu patinka aktyvi laisvalaikio veikla“, – šypsojosi mergina.


Julija Kilijonaitė neįsivaizduoja savo gyvenimo be muzikos, kuri padeda įprasminti save.

Meniškos sielos palangiškė Julija Kilijonaitė pripažino, kad muzika jos gyvenime užima labai daug vietos, ir šiaip mergina yra labai kūrybiška. Dėl savo meniškumo ji buvo pastebėta ir Palangos bendruomenės, kuri atidavė savo balsus už ją Palangos jaunimo apdovanojimuose „Kopa“. Merginai atiteko nominacija „Metų kūrybiška siela“.

Mokytis groti paskatino mama

Muzikos mokyklą Julija ėmė lankyti jau nuo pirmos klasės, ji tuomet pradėjo mokytis groti pianinu. „Mama paskatino lankyti muzikos mokyklą, o aš ir neatsisakiau. Buvo visko, norėjosi ir mesti, bet atsilaikiau ir net likau mokytis ilgiau. Nuo pirmos klasės taip pat pradėjau dainuoti pas mokytoją Edmundą Jucevičių“, – apie savo muzikavimo pradžią pasakojo Julija, kuri šiemet pradėjo mokytis Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, dešimtoje klasėje, mokosi groti fortepijonu, taip pat chorinio dirigavimo ir lavina vokalo galimybes.

Vis dėlto ji netiki, kad ateityje pavyks išgyventi vien iš muzikos. Julija įsitikinusi, kad šiandien vien talento nepakanka, reikia žinomumo, kuris įprastai ateina per socialinius tinklus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas