Pajūrio naujienos
Help
2019 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną7°C debesuotumas 100 %
Naktį3°C debesuotumas 12 %
Apklausa

Ar esate patenkinti Savivaldybės valdžios rinkimų rezultatais?ū

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Socialinių tinklų pinklėse

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
  • 2019-02-22
Kretingos švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva

Kretingos švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė, vedanti dailės terapijos užsiėmimus, Vika Gridiajeva atskleidė, kad per terapiją jaunimas kalba atvirai. Jų problemos yra skirtingos, priklausomai nuo amžiaus tarpsnio ar netgi sparčiai besikeičiančių išmaniųjų technologijų.

„Like“ – nauja valiuta

Socialiniuose tinkluose kiekvienas jaunuolis ir ne tik save parduoda, kaip prekę. „Jie tai supranta, bet supratimo lygis yra skirtingas. – paaiškino psichologė, kuri socialiniuose tinkluose renkamus „like“ ir kitus įvertinimus įvardijo kaip valiutą. – Jeigu ši nuotrauka nesurinko pakankamo kiekio – keliu kitą.“

Socialiniuose tinkluose šiandien įžvelgiama kita problema – nevisavertiškumo, savivertės. „Žmonės, nuolat matydami kitus laimingus, keliaujančius, turinčius geresnes gyvenimo sąlygas ir t.t., save dėl to griaužia, – sakė V. Gridiajeva, tokį reiškinį įvardindama, kaip vertybinį klausimą. – Tačiau nesakau, kad tai yra blogai, gyvenimas juda pirmyn ir mes turime neatsilikti, tačiau, kaip ir ką daryti, kiekvienas pasirenkame pagal savo vertybes.“

Daug laiko jaunuoliams atima kiti dalykai – 4–6 val., pagal statistinius duomenis, jaunuoliai praleidžia medijose. „Tuo metu žmonės mano, kad ilsisi, tačiau tai netiesa, smegenys dirba labai intensyviai. Po tiek laiko, praleisto medijose, jaunimui ir ne tik jam nebelieka laiko kitiems dalykams“, – jaunimo pasyvumo problemos priežastį paaiškino psichologė. Norint, kad pailsėtų protas, turi dirbti kūnas. Anot specialistės, geriausia sportuoti ar kitaip leisti laiką gryname ore.

Išspręsti problemą taip pat galima apsibrėžiant ribas. „Reikia neužmiršti ritualų – valgymo kartu prie stalo, kavos ar arbatos gėrimo be išmaniųjų telefonų, o pastariesiems skirti ribotą laiką bendru visos šeimos sutarimu“, – tikino V. Gridiajeva.

Jaunoms poroms psichologė patarė imtis „technologijų dietos“, tokiu būdu prisiminti bendravimą ne mobiliaisiais telefonais, o gyvą bendravimą – taip išsaugant santykius tiek poroje, tiek šeimoje.


Kas toliau? Toks klausimas jau kirba daugumos abiturientų galvose, todėl ugdymo įstaigos stengiasi padėti dvyliktokams nepasiklysti karjeros kelyje.

Lietuvių kalbos kalbėjimo įskaitą abiturientai laikys jau kovo 13–14 dienomis, o per pavasario atostogas anglų kalbėjimo egzaminą, kuriuo prasidės visas egzaminų maratonas. Iki jų liekant vis mažiau laiko, daugumos dvyliktokų galvose kirba ne tik nerimas dėl egzaminų, bet ir dėl būsimų studijų pasirinkimo.

Jau apsisprendė

Švietimo konsultantų „Kastu.lt“ statistiniais duomenimis, tik apie 10–15 proc. moksleivių sąmoningai renkasi studijų programą. Kiti – stoja tik tam, kad įstotų. Tai yra didelė problema, kadangi nuo specialybės pasirinkimo priklausys ir visas žmogaus gyvenimas. Pranciškonų gimnazijos abiturientė Akvilė Lūžaitė teigė, kad jau nuo dešimtos klasės žinojo, ką nori studijuoti. Baigusi meno mokykloje dailę, mergina nusprendė sieti savo ateitį su menais.

Tiksliai apsispręsti, kokias studijas pasirinkti, gimnazistei padėjo mokyklos organizuota išvyka į studijų mugę, kurioje turėjo galimybę individualiai pasikalbėti su psichologu. Jis ir padėjo nuspręsti, kokią sritį pasirinkti.

Grafinį dizainą ketinanti studijuoti dvyliktokė yra išsiuntusi paraiškas į penkis Jungtinės Karalystės universitetus, tačiau bandys stoti ir į Vilniaus Dailės Akademiją.

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientė Monika Kutelytė taip pat yra apsisprendusi. Ji tvirtino, kad jau nuo devintos klasės save matė tik gamtos mokslų srityje. M. Kutelytė teigė, kad studijų pasirinkimas nebuvo sunki užduotis. Mergina domisi biologija, chemija ir kitose srityse savęs net neįsivaizduoja.

Studijų programas ir universitetus M. Kutelytė daugiausia nagrinėjosi pati, o apie Vilniaus universitetą papildomos informacijos sulaukė iš tenai studijuojančios pusseserės. Taip pat mergina prisipažino nepraleidžianti progos nuvažiuoti į studijų muges.

Žinoma, yra ir tokių, kurie dar lig šiol nežino, ką nori studijuoti, ir nuspręs tik išlaikę egzaminus.


Abiturientai neužmiršo pasidaryti Šimtadienį priminsiančių nuotraukų.

Likus 100-tui dienų iki paskutinio skambučio abiturientai švenčia Šimtadienį, kurį pagal tradiciją vienuoliktokai organizuoja dvyliktokams. Pranciškonų ir Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijose Šimtadienis paminėtas įspūdingais „Žmonės 2019“ apdovanojimais ir mafijos susirinkimu „Žara“. Įkūnijo žvaigždes

Į Pranciškonų gimnazijoje vykusį Šimtadienį abiturientai pakviesti, kaip „Žmonės 2019“ apdovanojimų žvaigždės, o jų auklėtojos kaip garsiausios prodiuserės.

Raudonu kilimu į šimtadienio šventę atėjusios abiturientės Goda Pagalytė ir Irma Karnauskaitė sakė, kad šis kilimas jau yra tapęs gimnazijos švenčių simboliu. Abiturientės teigė, kad neišdildomą įspūdį, vos įėjus, suteikė salės papuošimai.

„Žmonės 2019“ šimtadienio vakarą pradėjo žvaigždėmis persirengę, charizma ir grožiu užbūrę Edvinas Biša, įsikūnijęs į humoristo Manto Stonkaus amplua, ir Austėja Gotautaitė, įsijautusi į dizainerės Agnės Jagelavičiūtės vaidmenį.

Tradiciškai buvo pristatomi dvyliktokų paruošti filmukai, kurie nustebino net ir renginio organizatorius. Šie filmukai paskatino susivienyti dvyliktas klases ir į kūrybinį procesą pasinerti kartu.

Vaizdo klipai buvo kuriami su pramogų pasauliu susijusiomis temomis: transportas, rūbų spinta, šukuosenos, korespondentai ir grimo kambarys. Dvyliktokų paruošti vaizdo klipai puikiai atitiko temas ir nudžiugino vakaro svečius, o pačius dvyliktokus privertė pasidžiaugti savo darbo rezultatu.

Peržiūrėjus visų klasių filmukus prasidėjo šimtadienio „Žmonės 2019“ apdovanojimų ceremonija. Šioje dalyje žavesiu ir improvizaciniais gebėjimais žavėjo vedėjai – scenos žvaigždės Jazzu, kurios vaidmenį atliko Aurelija Plokštytė ir atlikėjas SEL – jį vaidino Dovydas Žilinskis.


Geriausią jaunosios aktorės apdovanojimą gavusi kretingiškė studentė Aistė Šeštokaitė

Geriausios jaunosios aktorės apdovanojimą Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje laimėjo kretingiškė buvusi „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narė Aistė Šeštokaitė, sukūrusi jau ne vieną vaidmenį.

Šiuo metu ji yra trečio kurso, kuriam vadovauja Aidas Giniotis ir Ieva Stundžytė, vaidybos studentė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

A. Šeštokaitė yra sukūrusi vaidmenis dviejuose Aido Giniočio spektakliuose. Vienas jų pagal Sauliaus Šaltenio apysaką pastatyta „Riešutų duona“, kitas – pagal Donaldo Biseto pasakas spektaklis „HOP“.

„Apdovanojimas buvo įrodymas, kad esu su tinkamais žmonėmis, nes visa tai įvyko tik jų dėka, kalbu apie visą „Riešutų duonos“ kūrybinę komandą“, – kalbėjo mergina.

Šiuo metu studentė dirba ties diplominiais spektakliais. „Kol kas planuose – tik pabaigti studijas, kas po jų – nežinia, su aktoriaus profesija sunku planuoti“, – ateities planus apibūdino A. Šeštokaitė.

Kasmetinis festivalis organizuojamas režisierei teatro pedagogei D. Tamulevičiūtei atminti.

„Kuprinės“ informacija


Pranciškonų gimnazijoje vykusio protmūšio nugalėtojų komanda „Patriotai“.

Vasario 16-osios išvakarėse Pranciškonų gimnazijoje praūžė jau trečius metus surengtas audringas protų mūšis, kurį suorganizavo gimnazijos tėvų atstovybė. „Laisvė yra dovana, ir dėkokime Dievui, kad ją turime“, – protmūšį atidarė gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis, pasveikindamas susirinkusiuosius su Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Vyko įnirtinga kova Protmūšį sudarė keturi turai, kurių temos: Lietuva 2018 metais, Žemaitijos kraštas, Lietuvių kalbos įdomybės ir populiarioji animacija. Pastaroji buvo skirta pirmą kartą renginyje dalyvavusiems pirmokams. Tačiau turas pateikė staigmeną – daugumą animacinių filmukų personažų žinojo ir suaugusieji. Renginio vedėja organizatorė tėvų atstovybės narė Vaida Jakumienė neslėpė jaudulio ir pasidžiaugė dalyvių gausa. Pirmajame protmūšyje dalyvavo 11 komandų, o trečiajame – netgi 22 komandos. „Toks komandų pagausėjimas rodo, kad viskas yra daroma teisinga linkme“, – tikino V. Jakumienė. Organizatoriai prisiminė, kad idėja gimusi prieš trejus metus tėvų atstovybei ieškant kitokios renginio formos. Tėvai norėjo, kad renginys būtų toks, į kurį ateitų visi – mokytojai, tėvai, vaikai. „Protmūšis pasirodė pats tinkamiausias renginio formatas“, – kalbėjo jie. „Vasario 16-oji – šventė, kurią švenčia ne tik jaunimas, ne tik suaugę, bet visi. Tai visų lietuvių šventė“, – dienos svarbumą akcentavo V. Jakumienė. Tėvų atstovybė, kuri ruošė protų mūšį, turėjo pagrindinę taisyklę – kad komandą sudarytų vienas mokytojas, trys tėvai, penki mokiniai. Protmūšį organizuoti padėjo ir Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos darbuotojos Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė ir Birutė Naujokaitienė.

Komandos pasivadino įvairiausiais pavadinimais: ,,Nepralenkiamieji”, ,,Patriotai”, ,,Pokemonai”, ,,9 proto bokštai”, ,,Pramuštgalviai”, ,,Bebrų korporacija” ir dar daugybe kitų.

Pirmosios vietos nugalėtoja tapo ,,Patriotų” komanda, kuriai atiteko medaliai, tėvų atstovybės įsteigta iš rankų į rankas keliaujanti taurė ir kelionė į Vilnių. Antrąją vietą iškovojo ,,Nepralenkiamieji”, o trečiąją – pirmokų komanda ,,Vieversiai”. Komandoms, kurios iškovojo antrą ir trečią vietas, taip pat buvo įteikti medaliai. Renginio metu buvo išrinktos ir triukšmingiausios bei lietuviškiausios komandos.

Dėl trečiosios vietos teko pasikauti. Tam buvo paruoštas papildomas klausimas komandų kapitonams. Kiti dalyviai nenuleido akių ir stebėjo įnirtingą kovą.


Apklausos rezultatai parodė, kad dauguma respondentų ketina balsuoti gegužę vyksiančiuose Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Maždaug 30 procentų teigia balsuosiantys Europos Parlamento rinkimuose. Savivaldybių tarybų rinkimuose atlikti pilietinę pareigą ketina apie 40 procentų apklaustųjų. Ketvirtadalis respondentų tvirtino, kad balsuoti neketina.

Jau kitą sekmadienį, kovo 3 dieną, Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų rinkimai. Siekiant išsiaiškinti, ar artėjantys rinkimai įdomūs Kretingos rajono jaunimui, atlikta anoniminė apklausa. Aštuoniasdešimt du 16–29 metų miesto ir rajono gyventojai pateikė savo nuomonę ir priežastis, kodėl jiems įdomus ar nepatrauklus politikos pasaulis.

Stinga žinių

Beveik 100 proc. jaunuolių kaip dabartinį merą įvardijo Juozą Mažeiką, tačiau buvo manančių, kad šį postą dabar užima rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas ar mero pavaduotoja Danutė Skruibienė.

Kita dalis net negalėjo įvardinti, kas yra rajono meras. Daugiausiai nuostabos sukėlė tai, kad buvo manančių, jog kandidatai į rajono mero postą yra ir kandidatai į LR Prezidento postą.

Tiesa, trečdalis jaunimo tvirtino, kad jiems įdomūs Kretingoje vykstantys politiniai įvykiai: Savivaldybės tarybos priimami sprendimai, kandidatų į mero postą debatai ir kitokio pobūdžio veikla.

Daugiausiai informacijos apie Savivaldybės tarybos rinkimus jie gauna iš spaudos, dalis apklaustųjų tvirtino reikiamą informaciją sužinantys iš tėvų ir draugų, taip pat – socialinių tinklų.

Dalis apklausoje dalyvavusiųjų atkreipė dėmesį, kad politika labiau domėtųsi, jei jaunimui būtų skiriamas didesnis politikų dėmesys.

„Politika jaunimui yra svarbi ir aktuali, tačiau įprastai rinkimuose nuolat dalyvauja tie patys kandidatai, o esamų politikų neefektyvumas verčia nusivilti politika ir nuo jos atsiriboti“, – teigė vienas iš respondentų. Jam pritarė ir kitas dvidešimtmetis apklausos dalyvis: „Dažniausiai renkami vyresnio amžiaus, neinovatyvūs asmenys, kurie nežino, kaip sudominti jaunus žmones.”


Japonijos sumo robotų turnyre pasirodęs Pranciškonų gimnazijos abiturientas Neilas Antanavičius (iš kairės) ir mokytojas Vismantas Masiokas.

Japonijos sumo robotų turnyre pasirodęs Pranciškonų gimnazijos abituriento Neilo Antanavičiaus ir mokytojo Vismanto Masioko sukurtas robotas padėjo jiems surasti naujų pažinčių, kurios ateityje gali padėti pasiekti technologinių naujovių.

Visi turime svajonę pamatyti pasaulį, bet kai tenka jį pažinti, darant tai, ką myli, pasaulio pažinimas skamba dar saldžiau nei prieš tai. Jau trejus metus robotika užsiėminėjantis dvyliktokas N. Antanavičius kartu su mokytoju V. Masioku turi pomėgį, kuris pasaulį veda į priekį – tai robotika.

Autonominis robotas, kuris ne kartą laimėjo Lietuvoje vykusias mini sumo robotų varžybas, taip pat Estijoje įvykusiame Europos čempionate tarp toje rungtyje dalyvavusių 100 robotų, užėmęs dešimtąją vietą, privedė V. Masioką ir N. Antanavičių prie idėjos išbandyti sukonstruoti galingesnį robotą.

Per vasarą sukonstruotas robotas buvo pakviestas dalyvauti į Japonijoje vykstantį „All Japan sumo robot tournament“ turnyrą. Šio turnyro robotų apimties reikalavimai yra: roboto ilgis ir plotis turi būtų po 20 centimetrų, o didžiausia masė galima iki 3 kilogramų, aukštis nėra ribojamas.

Pergalė sumo robotų turnyre yra užskaitoma vienam iš dvikovoje besigrumiančių robotų išvažiavus iš už kovos aikštės ribų. Kartais dėl techninių nesklandumų robotas pats išvažiuoja iš už aikštelės ribų, tokiu atveju pergalė yra skiriama aikštelėje esančiam robotui.


Miego problemos, snūduriavimas atsiranda dėl įtampos, streso mokykloje ar asmeninių gyvenimo sunkumų, dėl priklausomybės išmaniosioms technologijoms bei socialiniams tinklams. Šios problemos blogina mokymosi kokybę.

Mokinių miego trūkumo, nesusikaupimo ir mažo aktyvumo problema vis dar nėra išnykusi. Kažkada netgi buvo svarstoma vėlinti pamokų laiką, tikintis pagerinti mokinių rezultatus ir padidinti jų aktyvumą pamokose. Vis dėlto šios reformos buvo atsisakyta dėl tėvų darbo grafiko ir viešojo transporto problemų.

Reikia keisti įpročius

Atlikus nedidelę apklausą, kiek mokiniai laiko skiria miegui per parą, iš 67 apklaustųjų 43 proc. miega 7 valandas, 33 proc. – 8 valandas, 25 proc. – 6 valandas.

Mokiniai patys pripažįsta, kad juos labai traukia socialiniai tinklai ir kad jų miego režimas blogas, tačiau retas jaunuolis šias problemas pasirengęs ištaisyti. „Mokytojai mums nuolaidžiauja, taikosi prie mūsų, atsižvelgia į norus ir prašymus“, – pastebėjo Pranciškonų gimnazijos aštuntokė Martyna Einikytė.

Jos bendraamžė Rugilė Narvilaitė pasvarstė, kad negebėjimas sutelkti dėmesio į tam tikrą veiklą priklauso nuo išsiblaškymo ar kai kurių tėvų netinkamo auklėjimo. Pavyzdžiui, kai tėvai duoda per daug laisvės savo vaikams.

Mokytojų pastebėjimu, kad poilsio stoka, motyvacijos trūkumas, asmeninės neišspręstos problemos, nenoras mokytis daro mokinius išsiblaškiusius ir neaktyvius, prie to prisideda ir draugų įtaka.

Dažnai mokiniai skundžiasi, kad pamokos – neįdomios, nesuprantamos. Sąmoningumo stoka, baimė būti savimi, kompleksai, klaidingas manymas, kad mokytis ir stengtis mokytis gerai yra gėdinga juos verčia po truputį užsiverti.

Mokiniai būna labai judrūs per pertrauką, greitai įsitraukia į kokius nors žaidimus, pokalbius, ginčus, nori į save atkreipti dėmesį, taip pat nori nukreipti ir mokytojo dėmesį nuo pamokos darbo.

Mokytojai pataria nusiteikti darbui, sėdėti ne su draugais, kurie trukdo kalbomis, o su tais, kurie padeda mokytis. Namuose ruošiantis pamokoms pasistengti, kad suptų rami atmosfera. Mažiau vadovautis emocijomis.

Mokytojai akcentuoja, kad, norint padidinti mokinių aktyvumą, kokybiškumą pamokose, reikia mažinti mokinių skaičių klasėje, kompiuterizuoti klases.


Vienuoliktokė Julija Grigaitytė su savo augintine kalyte Mila.

Julija Grigaitytė – iš pirmo žvilgsnio niekuo iš kitų neišsiskirianti Pranciškonų gimnazijos mokinė. Tačiau priešingai nei daugumos bendraamžių, grįžtančios namo merginos laukia ne mylimiausias augintinis, o visas šunų veislynas. J. Grigaitytė prisipažino dabar nebeįsivaizduojanti savo gyvenimo be šių keturkojų.

Dalyvauja parodose

Jau penktus metus gyvuojančiame jos tėčio iniciatyva įkurtame šunų veislyne, simboliškai pavadintu „Baltų orda“, šiuo metu gyvena šešerių metų Valų korgis pembrukas vardu Mila. Tačiau šeima turi dar vieną kalytę – vienuolikos metų Džeko Raselo terjerą vardu Bitė.

Šuniukai yra ruošiami įvairioms parodoms, o Mila net yra tapusi Lietuvos čempione. Todėl nenuostabu, kad ir jos tris šuniukų vadas parduoti nebuvo sunku, o naujųjų šeimininkų atsirado ir užsienyje.

Prie veislyno pavadinimo kūrimo prisidėjo visa šeima, kuri jame ir dirba. Tėtis, kaip veislyno valdytojas ir buvęs veterinaras, tvarko visus dokumentus ir rūpinasi keturkojais. Sesuo yra hendlerė, kuri veda ir pristato šunis parodose. Julija su mama irgi padeda prižiūrėti augintinius.

Mergina teigė, kad jai yra vienas malonumas rūpintis šunimis. Žinoma, būna ir ne tokių malonių atvejų, pripažįsta Julija, kai, pavyzdžiui, reikia valyti jų sukeltą netvarką, tačiau žaidžiant, užsiimant su jais patiriamas džiaugsmas viską atperka.

Šunys ne veltui vadinami žmogaus geriausiais draugais. Julija pastebi, kad iš jų galima daug ko išmokti: ištikimybės, ramumo, džiaugsmo. Mergina neabejoja, kad ir ateityje būtinai turės kokį šunį, tik gal kitokios veislės.


Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos trečiokas gimnazistas Jonas Mockus organizavo „League of Legends“ turnyrą gimnazijoje.

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos trečiokas gimnazistas Jonas Mockus šiais mokslo metais vykdo projektinį darbą „Elektroninis sportas“.

Elektroninis sportas – tai varžybos, kuriose žaidžiami kompiuteriniai žaidimai. Komandos stengiasi laimėti turnyrus, bando įrodyti savo stiprumą kompiuteriniame žaidime.

Pasaulyje elektroninis sportas atsirado apie XX a. pabaigą, labiau išplito XXI a. „Šis sportas Lietuvoje pradėjo populiarėti 2015 metais, kai įvyko „Gameon“ renginys“, – kalbėjo J. Mockus. „Gameon“ – tai žaidimų kultūros renginys, kuriame dalyviai gali įgyti daugiau patirties apie naująsias technologijas, žaidimus.

Populiariausi šiuo metu turnyrų žaidimai: „Fortnite“, „League of Legends“, „Dota 2“, „Overwatch“.

„League of Legends“ – veiksmas vyksta žaidėjus suformuojant į dvi skirtingas komandas. Kiekvienai komandai priklauso po kristalo formos kūrinį. Pagrindinis žaidimo tikslas – pasiekti ir sunaikinti priešininko kristalą.

Tokią projektinio darbo temą J. Mockus pasirinko, nes žaidimus žaidžia jau nuo mažens. „Pradėjau nuo paprasčiausio „Y8“ puslapio, „Minecraft“, vėliau perėjau prie „Counter-Strike“, „League of Legends“. Galiausiai sustojau ties „League of Legends“, kurį žaidžiu nuo pat jo atsiradimo 2010 metais“, – pasakojo jis.

Yra paauglių, kurie ypač įsitraukia į kompiuterinių žaidimų sūkurį, apleidžia mokslus. „Jeigu nori kažką pasiekti su šiuo dalyku, stengiesi suderinti viską su mokslais, nors ir tenka panaktinėti“, – kalbėjo J. Mockus.

Jo projektinis darbas susideda iš teorinės dalies, kurioje gimnazistas pasakos apie elektroninį sportą, ir praktinės dalies, kuri buvo „League of Legends“ turnyras gimnazijoje. „Iš tiesų, buvo nelengva surengti turnyrą, mokykla nelabai pasitikėjo tokia naujove, taip pat reikėjo prikviesti dalyvių. Pagrindinis nesklandumas turnyre buvo interneto ryšys. Pirmas turnyras, mano nuomone, truputį prisvilęs, bet pavyko“, – pasakojo Jonas.

Paklausus apie ateities planus, gimnazistas paminėjo, jog renka informaciją, plečia žinias ir neslepia, jog kada nors norėtų pabandyti sukurti panašų į „Gameon“ renginį Klaipėdoje ir su kitomis idėjomis. Taip jis pabandytų dar labiau išpopuliarinti elektroninį sportą Lietuvoje.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas