Pajūrio naujienos
Help
2018 Spalis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 0 %
Naktį11°C debesuotumas 80 %
Apklausa

Ar sodininkų bendrijose reikėtų uždrausti komercinę veiklą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Mūsų žmonės

Fotografo motina Š. Švat Bruckus. XX a. pr. A. I. Pekelio nuotraukos kopija su E. Bruckaus metrika ir užrašu hebrajų kalba. Darbėnai, XX a. pr.

Senosios Lietuvos miestų ir miestelių fotografijos – unikali ir svarbi šalies istorinio ir kultūrinio paveldo dalis. Svarbų indėlį čia įnešė ir kuklūs provincijos fotografai, kurių biografijos mažai žinomos, o jų likimai dažnai tragiški. Vienas jų darbėniškis Elijahu Bruckus.

Emory universiteto, įsikūrusio JAV Atlantos mieste, profesoriaus, Darbėnų istorijos tyrinėtojo Eriko Goldsteino, apie E. Bruckų ir jo šeimą suteikusio daug vertingos informacijos, žiniomis, jis gimė 1902 metais Leibos Bruckaus ir Šifros Švat šeimoje. Į Darbėnų miestelį L. Bruckus galėjo atvykti iš Palangos, kur gyveno plati žydų Bruckų giminė, davusi pasauliui istoriką ir politiką Julių Bruckų (1870–1951 m.), 1922 metais išrinktą pirmojo Lietuvos Seimo nariu, ir žinomą ekonomistą Borisą Bruckų (1874–1938 m.). L. Bruckus vertėsi mėsos prekyba, jo pavardė skelbiama 1931 metais išleistame leidinyje „Visa Lietuva“, Kretingos apskrities žydų verslininkų sąraše, gyveno Skuodo gatvėje, 25 numeriu pažymėtame name. Be E. Bruckaus, šeimoje augo 1904 metais gimęs brolis Motelis, miręs 1922 m., ir sesuo Ela, gimusi 1907 m. 1919 m. mirus jų motinai, tėvas L. Bruckus vedė antrą kartą ir dar susilaukė keleto vaikų. Iš Mažeikių į Darbėnus atvykęs Abrachamas Isakas Pekelis, čia vedęs E. Bruckaus mamos seserį Chaya, buvo pirmasis Darbėnų profesionalus fotografas, dirbęs nuo 1910 metų iki savo mirties 1921 metais. XIX–XX a. turtingesnieji darbėniškiai fotografuotis vykdavo į Klaipėdą ar Palangą, kur jau dirbo profesionalūs fotografai. E. Bruckus, būdamas paaugliu, daug laiko praleisdavo A. I. Pekelio fotosalone, stebėjo jo darbą, mokėsi fotografijos pagrindų. Lietuvai 1918 metais atgavus nepriklausomybę ir apgynus ją nuo svetimų kariuomenių invazijos, šalies vidaus gyvenimas normalizavosi, vystėsi ekonomika, žemės ūkis, kultūra ir švietimas, gerėjo žmonių gyvenimas. Fotografija tapo perspektyviu amatu, kurio galėjo mokytis kiekvienas kūrybingas, meninių sugebėjimų turintis ir už mokslą galintis susimokėti žmogus. Mažuose miesteliuose gyventojų skaičius negarantavo solidaus uždarbio, tad fotografams tekdavo vykti pagal iškvietimus į gretimus kaimus ar miestelius, o pasiekusieji profesinio meistriškumo tapdavo žinomais, kas garantuodavo ir stabilias pajamas.


Iš užmaršties prikelia Darbėnų žydų gyvenimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2018-09-21
Darbėniškė Edita Gliožerienė (stovi pirmoje eilėje trečia iš kairės) su istorija besidominčių lietuvaičių delegacija seminare-stažuotėje Izraelyje.

Trejus metus Darbėnų miestelio žydų istorija besidominti ir tuo uždegusi dalį bendruomenės, Darbėnų gimnazijos pedagogė Edita Gliožerienė Lietuvos žydų genocido dienos proga vakar surengė istorinę pamoką „Apkabinti būtąjį kartinį“. Renginio metu E. Gliožerienė pristatė miestelio prieškario fotografą Elijahu Bruckų bei jo darbus, ir, pasidalindama įspūdžiais iš stažuotės Izraelye, darsyk priminė Holokausto istoriją.

Parodoje – fotografo palikimas Pedagogei pavyko surinkti apie 30 E. Bruckaus nuotraukų, kuriuose pavaizduotas Darbėnų miestelio žydų gyvenimas, išlikę jų mokyklos dabartinių Skuodo-Laukžemės gatvių sankryžoje bei sinagogos vaizdai, taip pat – Šventosios uostas. „Šios nuotraukos atkeliavo įvairiais keliais: vienas dovanojo darbėniškiai, keletą gavau iš JAV profesoriaus Eriko Goldsteino, kurio giminės šaknys – Darbėnuose, kitas įsigijau mainais iš Šventosios istorijos tyrinėtojo Mikelio Balčiaus“, – apie istorinių nuotraukų kelią „Pajūrio naujienoms“ pasakojo E. Gliožerienė.

Jai taip pat pavyko į parodą pristatyti ir du senuosius E. Bruckaus fotoaparatus – plokštelinį ir dumplinį – kuriais atvirkštinius juodai baltus vaizdus fiksavo garsusis Darbėnų fotografas.


Kretingos erdvėse – 4 auksiniai scenos kryžiai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2018-09-21

Šį spalį–lapkritį Kretingos rajono kultūros centro erdvėse vėl prasidės tradicinė Kretingos Egidijaus Radžiaus teatro rengiama meno akcija „Kita erdvė. Vakarų krantas“. Šiemet ji bus ypatinga tuo, jog spektakliuose dalyvaus 4 atlikėjai – 2 šokėjai ir 2 aktoriai, – kurių vaidyba yra įvertinta aukščiausiu Lietuvos teatro apdovanojimu – „Auksiniu scenos kryžiumi“.


Keturių signatarų pėdos – Palangoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2018-09-21
Daug žinių Jono Šliūpo muziejaus-sodybos muziejininkei Sigutei Bendikienei suteikia Lietuvos nacionalinio muziejaus leidžiama knygų apie Nepriklausomybės Akto signatarus serija.

Rytoj, rugsėjo 22-ąją, 11,14 ir 16 val. Jono Šliūpo sodyboje-muziejuje Palangoje, užbaigiant Lietuvos muziejų kelio renginius, bus pristatyta paroda „Vasario 16-osios signatarai – Palangos progimnazijos auklėtiniai“. Parodoje – Nacionalinio muziejaus surinkta medžiaga apie 4 nepriklausomos valstybės pamatus kūrusius veikėjus Kazimierą Steponą Šaulį, Jurgį Šaulį, Steponą Kairį ir prezidentą Antaną Smetoną, kurie mokėsi Palangos progimnazijoje.

Palangos progimnazijos reikšmė

J. Šliūpo sodybos-muziejaus muziejininkės Sigutės Bendikienės žodžiais, Palangos progimnazija XIX a. pabaigoje Lietuvos kaimo vaikams buvo itin svarbus švietimo židinys. Palanga priklausė Kuršo gubernijai, kur caro režimas buvo gerokai švelnesnis negu Vilniaus ar Kauno gubernijose. 1886 m. Kretingos ir Palangos dvarų savininkas grafas Juozapas Tiškevičius savo lėšomis įsteigė progimnaziją valdiškos mokyklos teisėmis.

Palangos progimnazijos pastatas neišliko, jis sudegė per 1938 metų didįjį Palangos gaisrą. Progimnazija stovėjo tarp bažnyčios ir pašto pastato, – tą vietą Palangos miesto savivaldybė ketina pavadinti Signatarų alėja ir papuošti skulptoriaus Arūno Sakalausko skulptūra, skirta buvusiems mokiniams-signatarams.

Palangos progimnazija iš kitų mokyklų išsiskyrė tuo, kad joje nebuvo amžiaus cenzo – įstodavo ir 9-mečiai, ir 20 metų perkopę jaunuoliai.

Palangos progimnazijoje vienu metu mokėsi nuo 100 iki 150 mokinių, daugiausiai lietuvių. Nors joje ir buvo mokoma rusų kalba, tačiau rusiška mokykla, signataro Stepono Kairio žodžiais, buvo savotiškas tiltas per Rubikoną, kurį privalėjo pereiti Lietuvos kaimo vaikas, siekęs mokslo ir geresnio gyvenimo. „Kodėl dauguma ūkininkų tuo metu bent po vieną sūnų stengėsi išleisti į dvasininkus? Ogi todėl, kad kaip disciplina buvo dėstoma lietuvių kalba, nes kunigai į žmones turėjo kreiptis lietuviškai“, – pabrėžė S. Bendikienė.


Kartenos partizanų pėdomis – į istorijos pažinimą

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2018-08-17

„Partizanai dažnai filmuose, knygose pateikiami romantizuotai, tarsi sudievinami. Iš tikrųjų į miškus išėjo ne dievai, o paprasti žmonės, kuriems teko visko patirti: vieną dieną esi vadas, bendražygių vertinamas už atsidavimą, kitą dieną, neatlaikęs okupantų kankinančio tardymo, gali tapti išdaviku. Kokią vidinę dramą turėjo išgyventi tie žmonės, žinodami, kad bet kokia jų padaryta klaida turės skaudžias ir neatitaisomas pasekmes“, – kalbėjo salantiškis Aurimas Rapalis, kuris domisi laisvės kovomis ir renka kraštotyrinę medžiagą apie tai.


Klausgalvuose nutūpė ir metaliniai paukščiai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2018-08-17

Klausgalvų kaimo gyventojų Ainos ir Arvydo Zaleckių sodyba palei kelią Kūlupėnai–Salantai pakeleivio akį traukia originalumu – savitomis konstrukcijomis, medžio ir metalo kompozicijomis. Paukščius mylintis šeimininkas čia užklystantiems sparnuočiams įrengė įdomių formų peryklų, inkilų ir, negana to, – sodyboje įkurdino iš įvairiausių atliekų savo rankomis sukurtų metalinių paukščių.


Muzikuojančių odontologų grupėje – ir palangiškė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2018-08-17

Centrine okliuzija odontologai vadina natūralią komfortabilią žmogaus šypseną nerodant dantų. Būtent tokį pavadinimą – „Centrinė okliuzija“ – savo įkurtai roko grupei sugalvojo keletas Vilniuje muzikuojančių bendraminčių medikų, tarp kurių – ir klavišiniu instrumentu grojanti iš Palangos kilusi Ingrida Eglė Žičkienė.


Klojimo teatrų šventė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2018-08-17

Rytoj, rugpjūčio 18-ąją, 12 val. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje Nasrenuose, daržinėje, prasidės tradicinė Klojimo teatrų šventė.


Jis atvažiavo pusmečiui pasimokyti į Norvegiją iš Ispanijos. Ji atvažiavo pusmečiui pasimokyti į Norvegiją iš Lietuvos. Šiandien jie – abu Lietuvoje, iš Norvegijos parsivežę ne tik naujų žinių, bet ir užgimusią meilę.


ISTORIJOS POTĖPIAI

  • Mūsų žmonės
  • 2018-07-20

Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas