|
|
|
Prezidento postas – ir privilegijos, ir atsakomybė
Mokyklos prezidento rinkimai į mokyklas atneša naujų permainų. Kiekvienoje ugdymo įstaigoje išrinktas prezidentas mėgaujasi ne tik pergale, bet ir suvokia turįs naujų pareigų. Kiekvienoje mokykloje šios – skirtingos. Apie prezidento postą užimančio mokinio kasdienybę pasakojo Pranciškonų gimnazijos prezidentas 17-metis vienuoliktokas Laurynas Lazdauskas.
- Kaip sugalvojai dalyvauti mokyklos prezidento rinkimuose?
- Jau seniai mąsčiau apie prezidento postą. Kadangi buvęs prezidentas - Vitalijus Gylys - buvo mano geras draugas, stebėjau, kaip jis dirba, kaip atlieka savo pareigas. Visada buvau aktyvus, lankiau mokinių parlamentą, teko dalyvauti kito mokinio rinkiminėje komandoje. Taip pat tėvai skatino mane siekti šio posto.
- Labai sunku, kadangi turi valdyti ne vieną ar du žmones, yra labai daug atsakomybės, pasitaiko ir nesėkmių. Prezidentas turi labai daug laiko skirti savo veiklai, visur dalyvauti, turėti daug idėjų. Visada esu tarsi vyriausiasis mokinių atstovas. Žinoma, šis postas yra ir malonumas, nes galima išmokti daug naujų dalykų, plėsti savo akiratį.
- Kaip manai, kokių savybių turi turėti mokinys, norintis tapti mokyklos prezidentu?
- Mokinys turi būti iniciatyvus, veiklus, turintis idėjų, mokantis bendrauti, nebijantis publikos, kitų žmonių reakcijos ar prieštaringos nuomonės, siekiantis gero mokyklai ir mokiniams. Prezidentas turi būti pavyzdys visiems.
- Daugelis įsivaizduoja, jog tavo pareigas atliekantis žmogus turi daug galių, yra viršesnis negu kiti. Kaip yra iš tikrųjų?
- Sutinku su tuo, kad turiu daugiau privilegijų, tačiau to nepavadinčiau išskirtinėmis galiomis, galbūt tai tiesiog pranašumai, tam tikros papildomos teisės, leidimai. Taip pat aš turiu teisę žinoti įvairią informaciją, kurios nežino kiti mokiniai, kuriems tai nėra aktualu.
- Su kokiomis mokinių problemomis dažniausiai susiduri?
- Pagrindinė problema yra uniformų dėvėjimas, kurią sprendžia ir mokyklos valdžia. Mokiniai nenoriai dėvi švarkus, nors mažesniuosius prižiūri socialinė pedagogė. Gimnazistai taip pat raginami dėvėti uniformas, nes jie turi būti pavyzdys mažiesiems. Kita problema - mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai. Daugelis mokytojų nemoka bendrauti su jaunimu, o mokiniai elgiasi nemandagiai, juos reikia labiau drausminti.
- Kaip įsivaizduoji savo mokyklą ateityje?
- Ateityje mokyklą įsivaizduoju tokią, kokia ji kuriama dabar - moderni, su puikiomis aukštosiomis technologijomis, tikrai gerais mokiniais, dar tobulesnėmis klasėmis ir, žinoma, - mokiniais, dėvinčiais uniformas.
- Ar esi numatęs kokių nors idėjų, kurias galėtum įgyvendinti?
- Pagrindinis mano tikslas, kurį stengiuosi įgyvendinti nuo pat prezidentavimo pradžios, - sugrąžinti tokį skambutį, kokio nori mokiniai. Šį tikslą man neseniai pavyko įvykdyti, tikiuosi, jog mokiniams tai patiks. Taip pat, galutinai pabaigus remontą mokykloje, norėčiau įrengti „chill” – poilsio zoną.
- Kuo išsiskiria tavo mokykla - Pranciškonų gimnazija?
- Ši mokykla yra katalikiška. Čia geri pedagogai, turime puikią valdžią. Mokykloje yra daug ramių vietų, mokosi ir dirba draugiški žmonės. Mokyklos vadovai stengiasi dėl mokinių gerovės. Mūsų lėšos yra protingai paskirstomos – geresnei mokymosi bazei.
Ko tikitės iš savo mokyklos prezidento?
- Gerų pokyčių mokykloje. Man patinka, kaip dirba Laurynas, ką keičia mokykloje. Gimnazijai reikia naujovių, kad neatsibostų tie patys nesikeičiantys dalykai.
- Laurynas turi labai daug įvairios veiklos, begalę darbų, užsiėmimų, todėl jam gali būti sunku įgyvendinti visas idėjas, pelnyti didesnį mokinių pasitikėjimą.
- Laurynas yra geras prezidentas, nes daug bendrauja su mokinių parlamentu, yra paprastas, galvoja, kaip galima pasirūpinti mokiniais, mokykla. Laurynui pasiūlyčiau daugiau klausti mokinių, ko jie norėtų iš parlamento, savo mokyklos, prezidento.
|
|
