|
|
|
Tikslas – puoselėti gimtąją kalbą
Dešimtokė Monika Narkutė ir vienuoliktokė Viktorija Tuzaitė mokosi skirtingose mokyklose, tačiau šį pavasarį jas aplankė vienoda sėkmė. Merginos įrodė, kad Kretingos rajone gyvena ir žinias kremta vienos geriausių lietuvių kalbos jaunųjų žinovių. Kartenos vidurinėje mokykloje besimokanti M.Narkutė ir Salantų gimnazijos gimnazistė V.Tuzaitė respublikinėje lietuvių kalbos olimpiadoje savo amžiaus grupėse užėmė III vietą.
Šiemet pagrindinė olimpiados tema buvo lietuvio ir žemės santykis, gimtųjų namų svarba. Savo apmąstymus apie šį santykį olimpiados dalyviai turėjo pateikti rašydami esė. Pasak M.Narkutę ir V.Tuzaitę mokančių mokytojų Danutės Dunauskaitės ir Adelės Žeimytės, patraukliai ir išskirtinai atskleisti olimpiados temą merginoms padėjo ypatingas ryšys su žeme bei namais. Abi dešimtokės užaugusios vaizdingiausiose Kretingos rajono vietose: M.Narkutė įkvėpimo semiasi gyvendama senoviškame vienkiemyje netoli Martinaičių piliakalnio, o V.Tuzaitės akis kasdien džiugina Salantų kalvos. „Žmogų formuoja labai daug dalykų – tėvai, mokykla ir mokytojai, santykis su namais, gamta. Monika yra mokyklos spindulys – gerai mokosi, groja, sportuoja, yra klasės seniūnė, puikiai dėsto mintis. Tam, be jokios abejonės, įtakos turi ypatinga gyvenamosios vietos aura – giminės šaknys, istorijos versmės“, - apie gabią mokinę kalbėjo Kartenos vidurinės mokyklos direktorė Jūratė Mačernienė. Jai pritarė ir olimpiadai M.Narkutę parengusi lietuvių kalbos mokytoja D.Dunauskaitė. Anot jos, lietuvių kalbos olimpiada mokiniui visada yra iššūkis, mat pareikalauja ne tik gramatikos, bet ir literatūros, istorijos, geografijos žinių. „Man be galo žavus platus mokinių akiratis – jie yra smalsūs, visą gautą informaciją susidėlioja į pasąmonės ir atminties stalčiukus ir, kai reikia, moka visa ta informacija disponuoti. Stebuklas yra reikiamu laiku ir reikiamą akimirką panaudoti viską, ką žinai, susieti faktus, sutelkti į visumą“, - sakė lietuvių kalbos metodininkė D.Dunauskaitė. Salantų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja A.Žeimytė pastebėjo, kad daugiausia vaikas pasiekia tuomet, kai savo talentą panaudoja neverčiamas. „Vaikas gali būti gabus, bet jam bus nemiela tai, ko mokytojas prašo padaryti. Kai dirbama be spaudimo, mokinys duoda geriausią atsakymą mokytojui – norą mokytis. Jei eini kartu su mokiniu ta pačia kryptimi – viskas yra gerai. Štai su Viktorija ir einame kartu – mus sieja šiltas, draugiškas santykis. Ir svarbiausia, kad daugybę pasiekimų turinti Viktorija neužmiega ant laurų, žino, kad yra kur tobulėti. Dievo dovana, kai vaikas turi kuklumo ir niekada nesididžiuoja“, - savo mokine džiaugėsi A.Žeimytė. Svarius rezultatus iš olimpiados parsivežusios merginos iš tiesų neketina užmigti ant laurų. Abi sako, jog ir toliau kruopščiai planuos savo laiką, kad viską suspėtų ir kuo daugiau nuveiktų. „Kartais iš mokyklos grįžtu tik penktą vakaro – kaip suaugusieji iš darbo. Tenka gražią pavasario dieną ir pėsčiomis 7 kilometrus namo pareiti. Tačiau tai yra laikas sau ir apmąstymams. O kai turi daug veiklos, laiką išmoksti planuoti. Esu įsitikinusi, kad visi turėtume daugiau laiko skirti lietuvių kalbos žinioms tobulinti – ji visur yra reikalinga, graži ir sena kalba, kurios negalima gadinti, todėl ir reikia gerai ją mokėti“, - savo požiūriu į gimtąją kalbą dalijosi M.Narkutė. Su tiksliaisiais mokslais savo ateitį planuojanti susieti V.Tuzaitė irgi pritaria, jog gimtoji kalba nusipelno išskirtinio dėmesio. „Kad ir ką gyvenime bedirbtum ar ką bestudijuotum, lietuvių kalba yra reikalinga. Ir reikalinga taisyklinga bei išpuoselėta. Tam tiesiog reikia skirti šiek tiek dėmesio ir laiko“, - mano V.Tuzaitė, sėkmingai dalyvaujanti ne tik lietuvių kalbos, bet ir anglų, fizikos, chemijos, matematikos olimpiadose, o praėjusiais metais respublikinėje lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje užėmusi I vietą.
|
|
