|
|
|
Laikas, kai už mažylio poreikius nėra nieko svarbiau
„Žmogus kaupia patirtį, kurią išgyvena dar būdamas motinos įsčiose. Ji lieka žmogaus pasąmonėje ir vėliau gali pasireikšti įvairiomis formomis: nulemti jo jausmus, sprendimus, poelgius, kurių priežasties, atrodytų, negalima paaiškinti“,- tai, koks svarbus būsimųjų tėvų ir vaisiaus ryšys, akcentavo mūsų kraštietė sveikatos psichologė Sonata Vizgaudienė. Ji savo žiniomis apie prenatalinę psichologiją drauge su kretingiške psichologe Daiva Martinkuviene ketina pasidalinti per kursus būsimiesiems tėvams, kurie nuo kovo 23 dienos vyks Kretingos moterų informacijos ir mokymo centre.
- Kaip žinia apie nėštumą pakeičia poros tarpusavio santykius? - Lengvą šoką išgyvena netgi tos poros, kurios planavo vaiką ir jo labai laukė. Tai natūralu: užvaldo stiprios emocijos, kurioms nurimti prireikia keleto dienų. Jei vaikas buvo lauktas, porą apima džiaugsmas, ji pasijaučia tikra šeima, pradedami kurti planai, susiję su vaiku. Visai kitokius jausmus išgyvena būsimieji tėvai, kurie vaiko nelaukė ir nenorėjo, – neigiamos emocijos gali padaryti didelę žalą vaikui. - Kokią? - Emocinis vaiko atmetimas gali nulemti persileidimą, ankstyvą gimdymą, vaisiaus vystymosi sutrikimus, netgi jo mirtį. Tai gali būti psichosomatinių sutrikimų priežastis – kai dėl psichologinių priežasčių kamuoja fiziniai negalavimai. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad jau septintą nėštumo savaitę susiformuoja pagrindiniai žmogaus organai ir vaisius į pasikeitusią aplinką reaguoja visais pojūčiais. Motina jaučia glaudų ryšį su vaiku: jei ji laiminga, tą patį išgyvena ir vaikas. - Kokią įtaką vaiko psichologijai turi tai, ar jis tėvų buvo lauktas, ar tapo „netyčiuku“? - Jeigu tėvai sugeba greitai persiorientuoti pasikeitusioje situacijoje ir jie vaiko pradeda laukti pozityviai nusiteikę, tai jokių neigiamų padarinių nebus. Jei vaikas buvo tėvų nelauktas, vėliau jis gali jausti baimę, nerimą, kurie, atrodytų, atsiranda be priežasties. Nelauktas vaikas gali užaugti turėdamas žemą savivertės jausmą, perdėtą polinkį siekti pripažinimo bet kokia kaina, būti linkęs į asocialų ar nusikalstamą elgesį. Jeigu moteris neteko vyro nėštumo laiku, ypač per antrąjį trimestrą, vaiką gali labiau patraukti kriminalinis pasaulis. Mokslas teigia: jeigu 31-32 nėštumo savaitę moteris patiria ilgalaikį stresą, tai gali nulemti, jog vaisiui išsivystys autizmas. Šie duomenys tik patvirtina, koks svarbus yra nėštumo laikas vaiko ateičiai. - Ar nėštumas visada yra tik džiaugsmingas laukimas? Kokius išbandymus jis pateikia būsimiems tėvams? - Nors tai džiaugsmingas, kupinas svajonių laikas, tačiau tenka išgyventi ir pasikeitimų: pirmojo trimestro metu 75 proc. nėščiųjų kamuoja pykinimas, nuotaikų kaita, o šalia esantis vyras turi tai pakęsti. Dėl nėštumo porai tenka pakeisti savo įpročius, galbūt atsisakyti pomėgių. Ne paskutinėje vietoje yra ir finansiniai rūpesčiai – padaugėja išlaidų, tad gali kilti ginčų ir dėl tokių dalykų, kaip, pavyzdžiui, ar pirkti naują, ar panaudotą vežimėlį. Smulkmena, bet kai jų – daug, kyla konfliktai. Vyras, kuris įpratęs būti palepintas, turi susitaikyti su jam mažiau moters rodomu dėmesiu, nes nėščioji labiau susikoncentruoja į save, būsimo vaiko sveikatą. Į visus šiuos sunkumus reikia žvelgti pozityviai – svarbiausia turi būti ne tėvų ambicijos, bet būsimo vaiko gerovė. - Kas lemia nėščiųjų nuotaikų kaitą? - Nėštumo metu aktyviai veikia hormonai: progesteronas ir estrogenas, kurie būtini sėkmingai nėštumo eigai. Jie ir lemia nėščiosios nuotaikų kaitą - po beribio džiaugsmo staiga puolama į ašaras ir pan. Ši nuotaikų kaita nelabai priklauso nuo moters valios, ji nieko negali su savimi padaryti. Be to, moteris jaučia įtampą dėl besikeičiančių kūno linijų, jausmo, kad kūnas priklauso ne tik jai vienai, dėl pasirengimo motinystei ir pan. Šalia esantis vyras turėtų būti pakantus ir palaikyti moterį, suprasti, kad per ją mažylis perduoda savo poreikius. Moteris yra tarsi vaiko savijautos veidrodis. Juk moteris šiaip neprašytų naktį parvežti ledų – jei to staiga užsimanė, matyt, vaikeliui yra reikalingos būtent tokios medžiagos, kurios sukelia ledų poreikį. Jeigu vyrai žinos, kad jie, rūpindamiesi savo moterimi, kartu rūpinasi ir savo vaiku – lengviau ištvers šį sudėtingą laiką. - Kada atsiranda motinystės ir tėvystės jausmas? - Hipofizis, esantis smegenyse, gamina prolaktiną, kurį galima vadinti motinystės ir tėvystės hormonu. Moters organizmas gamina prolaktiną, jai pastojus, o tėvui jo gaminasi tuo daugiau, kuo aktyviau jis rūpinasi būsimąja motina ir vaiku, glosto pilvą, kalbasi su juo ir pan. Vaisius pripranta prie tėvo balso, reaguoja į jo prisilietimus. Vaiko ir tėvų prieraišumas atsiranda vos pamačius vaiką pirmą kartą – tėvai jį tiesiog įsimyli. Todėl labai svarbu pirmosios valandos, kai ką tik gimęs vaikas padedamas moteriai ant krūtinės, jis pirmąjį kartą jos pamaitinamas. - Kaip susidraugauti su nerimu dėl vaisiaus būklės: ar jam viskas gerai, ar jis tinkamai vystosi ir pan.? - Šis nerimas būdingas visoms mamoms ir yra natūralus – jis tėvus lydės netgi tada, kai jų vaikai jau bus suaugę. Svarbiausia nėščiosioms nesiklausyti istorijų apie nesėkmingus atvejus, neįaudrinti savo vaizduotės, o mintyse susikurti sveiko ir laimingo kūdikio vaizdą. Jei tikrai labai neramu – pasikalbėti su gydytoja, kuri mediciniškai patvirtins arba paneigs abejones. Geriau šį laiką išnaudoti tiems dalykams, kurie nėščiajai teikia malonumo, – savo pomėgiams, kūrybai. - Kaip įveikti gimdymo baimę? Iš kur ji kyla? - Ši baimė susijusi su skausmo ir nežinojimo baime, o gal – ir su nepasirengimu tapti motina. Norint įveikti gimdymo baimę, jam verta pasirengti: įgyti žinių, kaip vyksta gimdymas, iš anksto apsilankyti gimdymo skyriuje, išmokti atsipalaidavimo pratimų ir išmokti pasitikėti savo kūnu, kad jis padarys viską, ką gali. Girdime daug gąsdinančių istorijų apie gimdymą, tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tik 34 proc. moterų savo gimdymą pavadino sunkiu, o trečdalis – vidutiniu, tiek pat – nesunkiu. Taigi gimdymas nėra toks jau didelis siaubas. Vietoj minčių, kaip jai sunku ir kaip ji kenčia, gimdyvė turėtų susimąstyti apie savo vaiką – jis turi padaryti didelį darbą, todėl motinos užduotis jam padėti ateiti į šį pasaulį. - Kaip gimdymui turėtų pasirengti vyras? Ar jam patartina dalyvauti gimdyme? - Vyras pats pajaučia, ar gali dalyvauti gimdyme, ar ne, ir geriausia apie tai atvirai pasikalbėti su moterimi. Jei vyras mano, kad dalyvauti gimdyme negali, jokiu būdu nereikia jo versti ir jam už tai priekaištauti. Dažniausiai tie vyrai, kurie abejojo, ar dalyvauti gimdyme, tačiau jame dalyvavo, džiaugiasi dėl šio sprendimo, nes tai nėra taip baisu, kaip jie įsivaizdavo, ir turėjo galimybę išgyventi gyvybės atėjimo jaudulį. Daugiau gimdyme nenorėtų dalyvauti tik tie vyrai, kurių moterys patyrė komplikuotą gimdymą arba jie labai jautriai reaguoja į mylimosios skausmą, dejones. Jei vyras nusprendė dalyvauti gimdyme, jis turi būti pasirengęs pagelbėti – ką daryti, jam pasakys moteris: paduoti atsigerti vandens, padėti pavaikščioti, pamasažuoti nugarą. Svarbus ir palaikymas už rankos, švelnus žodis. - Kaip šeimos gyvenimas keičiasi gimus vaikui? - Mažylis tampa svarbiausiu šeimos centru, todėl porai romantikos sumažėja, o buities padaugėja. Svarbiausia, atsiradus konfliktinėms situacijoms, - atvirai pasikalbėti ir nebėgti nuo problemų. Tad reiktų rasti akimirką pokalbiams prie arbatos ar šeimos pasivaikščiojimams – veiklai, kuri atgaivina santykius. Kartais moterį taip užvaldo motinystė, kad atrodo, jog ji viena gali atspėti, ko kūdikis nori, ir taip vyrą tarsi išmeta už šeimos ribų. Tačiau visą rūpestį vaiku sau ant pečių užsikrovusi mama pervargsta ir pradeda pykti, kad jai niekas nepadeda, net nepastebėjusi, kad pati sukūrė tokią situaciją. Moterys turėtų pasitikėti savo vyrais – jie vaiku gali pasirūpinti lygiai taip pat kaip jos, tik reikia tam suteikti progą, padrąsinti juos. Juk tam vaiko tėvui ir suteikiamas pirmasis mėnuo tėvystės atostogų – per šį laiką jis gali labai padėti moteriai.
|
|
