|
|
|
Sveika vaikų mityba: mitas ar realybė?
Suskambus ilgosios pertraukos skambučiui, šalia mokyklų esančias maisto prekių parduotuves, kioskus, kebabines užplūsta mokiniai. Jų dienos meniu paprastai toks: bandelės, gazuoti gaivieji gėrimai, traškučiai, kebabai, čeburekai. Tai produktai, išbraukti iš sveikų produktų sąrašo ir draudžiami mokyklose. Tačiau šie produktai neretai nukonkuruoja sveikus ir subalansuotus patiekalus, tiekiamus mokyklų valgyklose.
Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vyriausiosios specialistės Irenos Baltiejienės, maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti vaiko amžių bei sveikos mitybos rekomendacijas. Siekiant kuo kokybiškesnio vaikų maitinimo ir norint ugdyti sveikos mitybos įgūdžius, ugdymo įstaigose nustatytos naujos maitinimo taisyklės. „Vaikams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, šviežios sultys, grūdiniai ir ankštiniai produktai, pienas, liesa mėsa, žuvis ir jų produktai, aliejus. Vaikų racione turi būti kiaušinių, o vandenį derėtų gerti natūralų ir negazuotą. Maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią dieną. Idealu, jei maistas verdamas garuose, troškinamas.“, - patarė I.Baltiejienė. Ugdymo įstaigose virėjos taip pat negali naudoti prieskonių mišinių, kurių sudėtyje yra maisto priedų. Ant valgyklos stalų negali būti druskos ir cukraus – jų derėtų vartoti kuo mažiau. „Mokyklose draudžiamų produktų sąrašas iš tiesų ilgas. Vaikų maitinimui mokyklose draudžiamos tiekti šios maisto produktų grupės: bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai, saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai, konditerijos gaminiai su glaistu, šokoladu ar kremu, sūrūs konditerijos gaminiai, maisto produktai bei kramtomoji guma su maisto priedais, gazuoti ir energiniai gėrimai, gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai, kisieliai, sultinių koncentratai, rūkyta žuvis, konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai, nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai, žlėgtainiai, subproduktai, maisto papildai, maistas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų“, - sveikatai nenaudingus produktus vardijo I.Baltiejienė. Anot jos, maitinimą ugdymo įstaigose organizuojančių maisto įmonių pareiga yra užtikrinti sveiką vaikų mitybą. Tačiau jos pagrindai turi būti formuojami šeimoje, nuo pat mažų dienų. „Vaiko sveikos mitybos įpročiai susiformuoja iki trejų metų, todėl tėvai turi rodyti pavyzdį. Jei vaikas namuose matys tėvus kramsnojančius fri bulvytes ir geriančius gazuotus gėrimus, vargu ar jis, gavęs pinigų sveikiems ir subalansuotiems pietums, už ugdymo įstaigos kampo neskanaus iš prekybos centro pirktų traškučių. Kartais tėvai klaidingai supranta specialistų akcentuojamą galimybę vaikui pasirinkti produktus. Jei tėvai leis rinktis iš bet ko, vaikas tikrai ims tai, kas jam skaniausia – pyragėlius, saldžias bandeles, šokoladus ar kukurūzus. Visai kitaip pasirinkimo situacija atrodo tada, kai tėvai sąmoningai parenka sveikus produktus ir leidžia vaikui rinktis iš jų. Tarkime, klausimas, ko nori priešpiečiams – obuolio ar banano – yra visai kitokį poveikį turintis negu, pavyzdžiui, ko nori – saldainio ar obuolio. Mažai tikėtina, kad vaikas, nuo mažumės išmokęs teisingai pasirinkti sveikus produktus, mokyklos valgykloje kasdien rinksis blynus, o ne mėsos su daržovėmis patiekalą“, - įsitikinusi I.Baltiejienė. Patariama pratinti vaiką valgyti reguliariai, gaminti maistą namuose. Jei vaikui norima už kažką atsidėkoti, nereikėtų atsilyginti saldumynais. Kur kas geriau tai daryti išradingai paruoštomis daržovėmis ar ne kasdien namuose valgomais vaisiais. Itin svarbu kuo anksčiau įpratinti vaiką nuolat gurkšnoti vandenį – šis naudingas įprotis liks visam gyvenimui. Vanduo yra labai svarbus: palengvina virškinimą, padeda sureguliuoti kūno temperatūrą bei medžiagų apykaitą. Derėtų nuo mažumės pratinti vaiką valgyti prie stalo. Kai vaikas įpranta užkandžiauti bet kur ir bet kada, jis įprastai nebenori valgyti visaverčio maisto, nes būna pasisotinęs mažai maistinės vertės turinčiais produktais. Visai kitokia situacija susiklosto tada, kai vienas iš tėvų valgo prie televizoriaus, kitas – skaitydamas žurnalą, o vaikui siūloma sėstis prie stalo. Toks būdas netinkamas, nes tuomet vaikas nesupras, kodėl jis negali daryti to paties, ką daro tėvai. Tam, kad valgymo įgūdžiai turi būti formuojami šeimoje, pritaria ir Kretingos rajono bei šalies mokykloms maitinimą tiekiančios įmonės „Kretingos maistas“ generalinis direktorius Irmantas Norkus. Jis sakė, kad problemą, kai vaikai mieliau valgo šaltą ir nesveiką maistą, pastebi ir maisto tiekėjai, ir veterinarijos tarnybų bei kitų už maitinimą atsakingų įstaigų specialistai. „Mūsų įmonės pagrindinis tikslas visada buvo tiekti sveiką ir kokybišką maistą. Dar neįsigaliojus griežtoms maitinimo taisyklėms, mes jų jau laikėmės. Tačiau pagrindinė problema yra ta, kad mokykla negali uždrausti vaikams per pertraukas maitintis už mokyklos ribų. Yra demokratija, negali mokiniui pasakyti – valgysi tik valgykloje ir traškučių nepirksi. Maitinimo tiekėjai ir mokykla šiuo atveju ne ką gali ir padaryti – viską nulemia auklėjimas šeimoje. Kita vertus, tėvai irgi ne viską gali sukontroliuoti – duodami kišenpinigių karštiems pietums, tėvai nebus tikri, ar jų vaikas pinigų neišleido užkandžiams iš parduotuvės“, - kalbėjo I.Norkus. Pasak jo, maitinimas mokyklose yra įspraustas į griežtus rėmus. Sąrašas, ko vaikams negalima, gerokai ilgesnis už tą, kuriame išvardinti rekomenduotini produktai. Mėsa gali būti tik I rūšies, bandelėse negali būti jokių puriklių. Tačiau tai supranta ne visi. „Kartais tenka susidurti su nusiskundimais, kad valgyklose kažko trūksta, per mažas pasirinkimas. Taip yra todėl, kad produktai atrenkami labai kruopščiai. O mažesnis pasirinkimas dar nereiškia blogesnio pasirinkimo – maistas mokyklose iš tiesų yra sveikas ir subalansuotas. Mūsų įmonės kepykla kepa bandeles specialiai mokykloms – jose nėra jokių konservantų, kitų žalingų medžiagų. Taip, kitą dieną, jei bandelės nesuvalgai, ji jau kieta, ne tokia, kaip kioskelyje. Tačiau ji natūrali. Ne taip paprasta išgauti patiekalo skonį, kai draudžiami tam tikri priedai. Jų gausu traškučiuose, kituose vaikų pamėgtuose gaminiuose. Žinoma, tiekiant maistą mokykloms, jo kaina kyla, nes yra dideli reikalavimai produktams. Bet palyginkime – už tiek, kiek kainuoja koks vaikų pamėgtas kebabas, galima pavalgyti karšto ir kokybiško maisto valgykloje. Tačiau vaikai lieka vaikais“, - sakė I.Norkus. Jis įsitikinęs, kad norint suformuoti vaiko valgymo įgūdžius, reikalinga šviesti visą visuomenę. „Atrodo, kad ekologija dabar itin populiari, tačiau tik ne tarp vaikų. Esame sukūrę ekologiškų produktų liniją, tačiau ją mieliau renkasi mokytojai. Apie sveiką mitybą turėtų kalbėti ne tik tėvai. Labai naudinga būtų bent kartą per mėnesį mokyklose rengti pamokas apie gerą ir sveiką maistą, taisyklingą mitybą. Labai gerai, kad yra įstatymas – jis bent jau visus įpareigoja tiekti kokybišką maistą. Mes sudarome valgiaraštį 15 dienų į priekį, kad maistas kasdien nesikartotų, būtų kuo įvairesnis. Kai į mokyklas atėjo privatūs maisto tiekėjai, kilo tarsi emocinis protestas, ir vaikai, kalbant metaforiškai, maitintis išėjo į gatves. Tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad į valgyklas jie po kiek laiko sugrįš. Ateityje, tikimės, pavyks pritaikyti naujovę, kurią pamažu taikome trijose Šiaulių mokyklose. Vaikai turi pažymėjimus, su kuriais jie gali atsiskaityti valgykloje. Tėvai duoda ne grynus pinigus, o perveda juos į kortelę. Taigi vaikas užtikrintai pavalgo karšto maisto valgykloje. Yra net tokių sumanymų, kad ateityje tėvai galės parinkti visos savaitės meniu, už kurį vaikai taip pat atsiskaitys kortele. Tik taikydami naujoves ir auklėdami vaikus sukursime sveikus jų mitybos įpročius“, - mano I.Norkus. * “Vaikas nuo pat mažumės turi bręsti kaip sąmoningas maisto vartotojas. Tik taikydami naujoves ir informuodami visuomenę užauginsime sveiką kartą”, - įsitikinęs „Kretingos maisto“ vadovas Irmantas Norkus.
|
|
