Virtuvėje karaliaujančios muzikantės

Pranciškonų gimnazijos mokinės 17-metės Agnė Bubilaitė ir Aurelija Jankutė – merginos, kurioms maisto gaminimas yra dar viena meno rūšis, o virtuvė – vieta, kur net nerealiausios idėjos tampa realybe.

Aurelijos Jankutės (kairėje) ir Agnės Bubilaitės firminis obuolių pyragas

Prieš dvejus metus merginas prie neišskiriamos draugystės atvedė muzika – Agnė, kurią daugelis jau pažįsta kaip puikią dainininkę, atėjo į gimnazijoje įsikūrusią mokinių grupę, kurioje Aurelija grojo fleita. Daug laiko praleisdamos kartu, vieną vakarą merginos nusprendė ką nors pagaminti.

Dabar tai – nebe vieno vakaro bandymas, o kiekvieno susitikimo ritualas, kai nuo stalo savo kvapu ar spalvomis vilioja koks nors patiekalas – dažniausiai desertas, o kai skrandis groja maršą – rimtesnis valgis.

Ypač merginos negali atsispirti šokoladui, tad save vadina šokolado maniakėmis, o prisiminusios vakarą, kai dviese įveikė litrą šokoladinių ledų, juokauja, jog tuomet atrodė lyg nusivylusios namų šeimininkės.

Agnė pasakojo gaminanti nuo mažens. Jai neiškildavo problemų, kai mamos nebūdavo namie – pati pasigamindavo pietus. Aurelija - galbūt truputį mažesnė maisto gaminimo entuziastė, bet ji su malonumu imasi išbandyti naujai atrastą receptą, ypač, jei patiekalas dar neragautas, netradicinis.

Merginos prisimena vakarą, kai susirinkusiems draugams gamino vakarienę. „Kartu su dar pora draugių virėme didelį puodą makaronų, kepinome faršą. Svetainėje televizorių žiūrėjo vaikinai. Kad ir kiek juos kvietėme ateiti mums padėti, pagalbos neprisišaukėme. Tada sugalvojome jiems iškrėsti pokštą – sau vakarienę pasidarėme labai skaniai, visko įsidėjome tiek, kiek turėjo būti, o vaikinams nepagailėjome aštrių prieskonių. Mes sau skaniausiai valgome, o jie susižvalgę klausia: „Ar ne per aštru?“. „Aštru? Tikrai ne“,- kuo rimčiausiai atsakome,“ – juokėsi Agnė ir Aurelija.

Draugams jau įprasta, kad visi susitikimai vyksta pas Agnę: daugeliui jos namai - kaip savi. „Būna, jog net atėję pamiršta „labas“ pasakyti – skuodžia tiesiai prie šaldytuvo. Visi draugai žino, kad jie neliks alkani, ir man patinka, kad čia jie jaučiasi lyg namie“, – pasakojo mergina.

Turbūt todėl tikrai nekeista, kad vieną rugsėjo vakarą susitinkame Agnės namuose paragauti jos ir Aurelijos kepto obuolių pyrago. Pasiruošimo procesas vyksta greitai: Aurelija imasi lupti, pjaustyti plonais griežinėliais obuolius, o Agnė darbuojasi maišydama tešlą. Lyg tyčia būtent tą vakarą pasislepia mikseris, tad jaunai šeimininkei pirmąkart tenka maišyti tešlą namų kombainu.

Su malonumu besidarbuodamos merginos mėgina atsiminti, koks buvo jų pirmasis patiekalas, pagamintas prieš porą metų šioje virtuvėje. Aurelijai spėjant, kad galbūt meduoliai, Agnė geriau pagalvojusi prisimena, jog pirmas kartu gamintas blynas, kaip sako lietuvių liaudies išmintis, buvo prisvilęs.

„Kartu gaminome Aurelijos gimtadienio pyragą. Tačiau tąkart tikrai nepasisekė. Ne tik mes, bet ir mano tėvai, kurie yra didžiausi mūsų patiekalų vertintojai ir visada pasako tiesą apie mūsų kulinarinius bandymus, nusprendė, jog vis dėlto buvo neskanu,“ – prisiminė mergina.

Patiekalų receptus draugės ima iš knygų, ieško internete, tačiau nepabijo ir improvizuoti. Nors abiejų mėgstamiausia yra kinų virtuvė, tačiau patiekalas – kartu gaminta „Panna cotta“, kurios receptą merginos taip patobulino, kad tikrojo nebeprireikė.

„Kadangi tiksliai apskaičiuoti nustatytų normų neturėjome su kuo, visko dėjome, kaip sakoma, iš akies, tačiau pavyko be galo skaniai,“ – pasakojo 17-metės.

Per virtuvę nuvilnija juokas, kai į skardą pilant tešlą, Agnei ant jos tvarkingai ratu dėliojant obuolius, Aurelija nustebusi paklausia: „Ar mes tikrai taip ir dėliosime?..“, o Agnė patvirtina, kad taip.

Laukdamos, kol iš orkaitės pasklis pyrago kvapas, vakaro kulinarės pasakojo, jog sausį, kai gimę daugiausiai draugų, prasidės pyragų kepimo maratonas, mat geriausia gimtadienio dovana – pačių kepti pyragai.

O su štai šiuo obuolių pyragu Agnė dalyvavo vieno žurnalo skelbtame konkurse. Taigi tai – ne paprastas, bet tituluotas skanėstas, kuris laimėjo ir buvo publikuotas respublikinėje spaudoje. Nors obuolių pyragų receptų yra begalė, tačiau šis, nuoširdžiai galiu pasakyti, man buvo vienas skaniausių, kuriuos teko kada nors valgyti. Kadangi sode, parduotuvių lentynose šiuo metu rasite kalną obuolių, Aurelija ir Agnė su „Kuprinės“ skaitytojais dalijasi receptu ir kviečia jaukiai prie arbatos puodelio niūrų rudens vakarą pasmaguriauti.

*****************

Reikės:

• 500 - 600g obuolių

• 300 g + šaukštas cukraus

• 150 g kambario temperatūros sviesto

• 2 kiaušinių

• 200 ml pieno

• 300 g miltų

• 3 šaukšteliai kepimo miltelių

1. Obuolius nulupkite ir išvalykite, perpjaukite į keturias dalis, o po to supjaustykite plonais griežinėliais. Sumaišykite su šaukštu cukraus.

2. Kepimo formą ištepkite sviestu ir apibarstykite džiūvėsėliais arba išklokite kepimo popieriumi.

3. Sviestą išplakite su cukrumi iki standžių putų. Nenustodami plakti po vieną sudėkite kiaušinius. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, persijokite ir sudėkite į sviesto putas. Supilkite pieną.

4. 2/3 tešlos sudėkite į kepimo formą, ant viršaus sudėkite obuolių griežinėlius, o po to sudėkite likusią tešlą. Kepkite 1750C įkaitintoje orkaitėje 45-55 minutes.

5. Papuošti galite grietinėle.

Inesa RINKEVIČIŪTĖ

"P. n." akademijos narė

Daugiau:Voke 3

• Rašyti komentarą (0)