Mokslas neigia mitus apie rapsų medų

Neretai išgirsi žmones bitininkų klausiant: ar turite liepų, lipčiaus, miško, grikių medaus, ar šiame stiklainyje kartais - ne rapsų medus. Pastarojo pirkti tarsi vengiama – esama nuomonės, kad rapsų medus nenaudingas, be to, gali būti surinktas cheminiais preparatais nupurkštuose laukuose. Tačiau naujausi mokslininkų tyrimai įrodė, kad rapsų medus – ne ką prastesnis už kitų rūšių medų. Šviežiausių žinių apie gydomąsias rapsų ir kitų augalų medaus savybes iš Slovėnijos parsivežė Kretingos rajono bitininkų draugijos pirmininkas Augustas Latakas.

Bitininkas Augustas Latakas sakė, kad atakiavus korį nuimtų akučių dangtelių išmesti nereikėtų – geriau jas pakramtyti. Tai – puiki burnos higienos priemonė.

Bitininkas A.Latakas Slovėnijoje susipažino su mokslininkų tyrimais, kurių tikslas buvo patikrinti įvairių rūšių medaus savybes ir biologinį aktyvumą. Specialistai dar kartą patvirtino, kad medus turi gausybę mikroelementų ir vitaminų bei itin aktyvių antibakterinių savybių. Pastarosiomis daugelį medaus rūšių aplenkė rapsuose bičių surinktas medus.

„Rapsai yra monokultūra, todėl šio augalo medus neturi tiek daug mikroelementų, kiek, pavyzdžiui, miško ar lipčiaus medus. Tačiau tyrimai patvirtino, kad rapsų medus turi labai stiprių antibakterinių savybių. Slovėnijos mokslininkai atliko bandymus. Paaiškėjo, kad rapsų medus tinka parodontozės profilaktikai ir gydymui“, - pasakojo A.Latakas.

Pasak jo, parodontozė iki šiol buvo pagyvenusių žmonių bėda, tačiau šiais laikais vargina ir vis daugiau jaunų žmonių. Todėl bitininkas ragina ne tik valgyti rapsų ar kitokios rūšies medų, bet ir pasinaudoti paprastu mokslininkų bei bitininkų patarimu.

„Tyrimai parodė, kad rapsų medus palengvina parodontozės padarinius. Todėl norint visą gyvenimą turėti sveikus dantis, patarčiau jau vaikams vietoj ledinuko ar kramtomosios gumos duoti gabalėlį korio arba vaško, kurį bitininkai nuima atakiuodami korius. Šiuose produktuose yra gausu antibakterinių medžiagų, kurios nepalyginamai geriau negu kramtomoji guma išvalo dantis, padeda palaikyti burnos higieną, gydo pažeidimus. Ypač gerai, jei korys ar akučių vaškas yra rapsų medaus. Jei dantį suskausta, reikia bičių pikio – jis skausmą malšina 10 kartų greičiau ir stipriau negu visi ibupromai“, - patarimu pasidalijo A.Latakas.

Anot bitininko, rapsų medus puikiai tinka vaikams, alergiškiems žmonėms – šių augalų medus nekelia alergijos, nes jame nėra žiedadulkių.

„Rapsų medus yra nepelnytai nuvertinamas. Taip atsitiko todėl, kad anksčiau šios kultūros Lietuvoje mes neauginome. Kadangi tai – gana naujas augalas mūsų šalyje, mes mažai žinome apie naudingąsias rapsų medaus savybes. O štai Vakarų šalys šį medų itin vertina. Panevėžio rajone, Suvalkijoje, prie Biržų surinktas rapsų medus tonomis vilkikais yra gabenamas į užsienio šalis“, - teigė A.Latakas.

Rapsų medų gyrė ir bičių produktus gaminančios bei Lietuvos apiterapeutų asociacijai priklausančios įmonės „Medicata filia“ kokybės kontrolės vadovė Regina Čičelienė.

Pasak specialistės, rapsų medus Lietuvoje nėr populiarus, nes lietuviai nėra pripratę prie monoflorinio medaus.

„Rapsų medus yra naudingas, tačiau nepopuliarus dėl savo balkšvos spalvos ir dėl fakto, kad yra surinktas iš vienos rūšies augalo, kuris dar dažniausiai yra purškiamas chemikalais. Tačiau nuodingų medžiagų baimintis nereikėtų – bitės įprastai aplenkia užterštus augalus“, - patikino R.Čičelienė.

Aleksandro Stulginskio universiteto Bitininkystės katedros vedėjas daktaras Algirdas Amšiejus teigė, kad rapsų medaus – puikaus produkto – Lietuvoje vengiama be reikalo.

„Rapsų medus yra geras viskam, kas žemiau grobų – tai yra šonkaulių. Šis medus labai naudingas vidaus organams, tinka besilaikantiems dietos, turi daug gliukozės. Tik štai neįtinka vartotojams dėl savo balkšvos spalvos ir mito, kad jei jau rapsų, tai būtinai su chemikalais. O iš tiesų yra taip: jei ūkininkas protingas ir susitaria su bitininku, viskas yra tvarkoje. Kol ūkininkas purškia, bitininkas uždaro bites – ir augalams gerai, ir vėliau bitės gerą medų gali rinkti“, - įsitikinęs A.Amšiejus.

Mokslininkas patikino, kad net ir vengdami rapsų medaus, mes jo suvartojame pakankamai. Mat bitės neišvengiamai patenka į rapsų laukus – Lietuvoje per maži atstumai, kad būtų galima išvengti nepageidaujamų augalų.

„Jei kas nors sugalvotų pasakyti, kad rapsų medus yra blogas, iš rinkos tektų išimti apie 90 procentų medaus. Rapso nėra nebent užliejamose pajūrio žemėse, nacionaliniuose parkuose. Visur kitur rapsas sėjamas ir auga. O bitės maisto nuskrenda ir 5 kilometrus. Pats kartą nuvežiau avilius prie milžiniško grikių lauko. Galvoju – bus grikių medaus. Surenku jį, ir tikrai – spalva, kvapas kaip grikių medaus. Nuvežiau ištirti sudėtį – ogi besąs rapsų medus. Pasirodo, kol grikiai dar masiškai nežydėjo, mano bitės beveik 5 km skrisdavo į jau žydintį rapsų pasėlį“, - pasakojo A.Amšiejus.

Tačiau jis šioje situacijoje problemos neįžvelgia – rapsas naudingas, be to, itin sunku išgauti vienalytį medų. Todėl patarė prieš gydantis kokiu nors medumi tikrai įsitikinti, kad šis esąs toks, kaip parašyta ant etiketės ar kokį jį pristato bitininkas.

„Skirtingų rūšių medus turi ir skirtingų gydomųjų savybių. Jei kankina nemiga, kelias dienas pusvalandį prieš miegą reikia sučiulpti arbatinį šaukštą liepų arba aviečių medaus. Po penkių dienų jau pasijaučia rezultatas. Tačiau šiukštu prieš miegą nereikia miško, viržių, grikių medaus – jis tonizuoja, suteikia energijos. Grikių medus neleidžia kalkėti kraujagyslėms, jame esančios medžiagos saugo organizmą nuo vėžio, Alzheimerio, infarkto, reguliuoja širdies veiklą, itin rekomenduojamas vyrams. Kadangi grikių medus turi daug geležies ir baltymų, jo reikia sergant mažakraujyste, turint silpnus nervus. Be to, grikių medus neįprastai pagardins kavą ir marinuojamą vištieną. Jei kamuoja galvos skausmas, čiupkite ne tabletę nuo skausmo, o tikro liepų medaus. Jis skystina kraują. Tačiau nepamirškite, kad medų reikia rinktis atsakingai – idealu, jei yra žinoma botaninė jo sudėtis“, - sakė A.Amšiejus.

Anot jo, botaninė medaus sudėtis Lietuvoje dar tik pradedama tirti – tai daroma tik bene dviejose vietose. O štai Lenkijoje, Latvijoje tokie tyrimai labai populiarūs. Lenkijoje botaninis medaus tyrimas kainuoja apie 80 zlotų, o Latvijoje botaniškai ištirtas medus gauna žalio šaukšto etiketę. Ji parodo, kokio augalo žiedadulkės dominuoja meduje. Žinant medaus sudėtį, galima jį rinktis kaip gydomąją priemonę.

A.Latakas priminė, kad ne tik medus yra skanėstas ir vaistas. Bitininkas įsitikinęs, kad medus yra tarsi pelai, o grūdai yra itin naudingi bičių produktai. Šios nuomonės laikosi ir R.Čičelienė.

„Bičių produktų, kaip ir medaus, ant kasdienio stalo turėtų būti kiekvieną dieną. Tik bičių pienelio nepatariama naudoti ilgiau, negu 3 mėnesius, nes jis labai tonizuoja. O, tarkim, žiedadulkių, bičių duonelės, pikio galima naudoti visus metus. Tai – natūralūs vitaminai. Pavyzdžiui, propolis yra tarsi antibiotikas ir tuo pačiu stiprina imunitetą. Tą patį daro ir duonelė, žiedadulkės. Šias geriausia sučiulpti, nes jų apvalkalas geriausiai suyra šarminėje aplinkoje. Vandenyje ištirpintos žiedadulkės apsunkina skrandį. Bičių produktų bei medaus reikia naudoti net vasarą, nes dabar pirktiniai vaisiai bei daržovės nebeturi pakankamai gerųjų savybių“, - patarė R.Čičelienė.

Ji apgailestavo, kad Lietuvoje kol kas nėra užsienyje jau itin populiarėjančio gaminio – medumi impregnuotų tvarsčių. Jais, pasak A.Latako, labai efektyviai yra gydomi nudegimai ir itin gilios žaizdos.

„Slovėnijoje matėme palyginamąsias nuotraukas – medaus tvarsčiais gydomi nudegimai ir net ryklio įkandimai gijo gerokai gražiau bei greičiau“, - teigė A.Latakas.

• Rašyti komentarą (5)