|
|
|
Korepetitorius - super herojus abiturientui?
Dažnas mokinys, ruošdamasis artėjantiems egzaminams, supranta, kiek daug dar nemoka, atranda ne vieną spragą įgytose žiniose. Tad ką daryti iki egzaminų likus dvejiems, vieneriems metams ar... mėnesiui? Šiandieną vis dažniau it kokių super herojų šaukiamasi korepetitorių pagalbos. Pamenate, filmuose dažniausiai supermeną kviečia lemiamu momentu, kilus dideliam pavojui? Į panašią situaciją prieš egzaminus patenka ir daugelis mokinių: veikiami didelės įtampos jie pastato save į bejėgės aukos vaidmenį ir it kokio gelbėjimosi rato griebiasi korepetitoriaus. Tokiu atveju mokymasis papildomai vargšui jaunuoliui tampa savotišku psichologiniu ramsčiu, kuris leidžia ramiau jaustis artėjant egzaminų maratonui. Prieš keletą metų mokyklą baigusi Giedrė Malūkaitė, prisiminusi XII klasę, teigė: „Vyraujanti tendencija, kad mokiniai vyresnėse klasėse į pagalbą pasirenka korepetitorius, yra tam tikras masinės psichozės reiškinys, nepasitikėjimas savo jėgomis”. G.Malūkaitė svarstė, kad galbūt veikiant streso faktoriui neretai į korepetitorius kreipiamasi ne todėl, kad iš tiesų reikia, bet dėl to, kad galėtų sau paskyti: „Turėjau korepetitorių, vadinasi - nesuklysiu”. Tačiau toks nusistatymas yra klaidingas. Pasak lietuvių kalbos mokytojos Ilonos Petruškevičienės, korepetitoriai gali padėti geriau įsisavinti žinias, tačiau galutinis rezultatas priklauso nuo paties mokinio įdėto darbo ir individualių sugebėjimų. „Prastai išlaikius egzaminus tiek vaikai, tiek jų tėvai dažniausiai kaltina korepetitorių, neva jis prastai išmokęs. Šitaip ant mokytojo krenta didelė atsakomybė ir jis, sutikęs mokyti vaiką papildomai, tai daro vedamas gerų ketinimų, o ne dėl piniginių sumetimų, kurie neatsveria paaukotų nervų ir laiko”, - atviravo lituanistė. Lankytis pas korepetitorių skatina ir iš kažkur atsiradusi nuomonė, jog pas jį išmoksti daugiau, negu mokykloje. Žinoma, didelėse klasėse mokytojui nėra galimybės kaskart prieiti prie kiekvieno ir skirti jam tiek laiko, kiek gali korepetitorius per individualius susitikimus. Tačiau, anot matematikos mokytojos Vilmos Meilienės, įsitikinimas, jog lankyti vien paprastą mokyklą neužtenka, yra savotiška mada. „Dauguma tėvų įsivaizduoja, kad jei vaikas pasimokys papildomai pas korepetitorių, išmoks daugiau, tačiau aš manau, jog stropiai dalyvaudamas pamokoje 45 minutes ir dar tiek pat laiko mokydamasis namie, darydamas namų darbus, bet kuris, ypač vyresniųjų klasių, mokinys turi galimybę puikiai įsisavinti pateiktą mokomojo dalyko medžiagą. O jei ir kyla kokių neaiškumų, mokinys visada po pamokos gali kreiptis į mokytoją - šis jam padės ir korepetitorius tokiu atveju nebus reikalingas“, - įsitikinusi V.Meilienė. Kartais būna tokių vaikų, kurie pradeda piktnaudžiauti korepetitoriais ir per įprastas pamokas sėdi atsipūtę, nesistengdami. „Taip daryti paprasčiausiai neverta, juk mokykloje praleidžiama žymiai daugiau laiko, kurį galima protingai išnaudoti išmokstant daugiau, juolab, jog mokykloje įgyjamos žinios nieko nekainuoja”, - teigė I. Petruškevičienė. Vis dėlto, yra atvejų, kai korepetitorius iš tiesų yra reikalingas: kai norima neatsilikti nuo mokomosios programos ir gerai išlaikyti egzaminus. Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė Ramunė pasakojo, jog neseniai pradėjo lankytis pas anglų kalbos korepetitorę: „Atėjusi į naują mokyklą pajutau, kad mano anglų kalbos žinios, palyginti su kitų, yra silpnos, nes prieš tai mokęs anglų kalbos mokytojas nelabai gilinosi į kalbos gramatiką: per pamokas vien versdavome tekstus, nesimokydavome konkrečių gramatikos taisyklių. Kadangi žinojau, jog stojant į norimą specialybę man reikės gero anglų kalbos egzamino balo, pradėjau ieškoti šio dalyko korepetitoriaus. Korepetitoriaus kursai kainuoja nepigiai - nuo 15 litų už vieną pamoką, tačiau jie man davė labai daug naudos ir dabar sėdėdama anglų kalbos pamokose mokykloje jaučiuosi daug tvirčiau.“
Ūla BENDIKAITĖM
"Pajūrio naujienų" akademijos narė
|
|
