|
|
|
Joks žaidimas nepakeičia draugystės
Viskas prasideda nuo žaidimų – mes galvojame, kur toliau eiti, ką daryti, aš laimėsiu ar iškrisiu. Panašiai yra ir gyvenime – mąstome, kur eiti, ką toliau daryti, aš pasiliksiu čia ilgiau ar greitai išeisiu. Bet šis straipsnis yra ne apie gyvenimą, o apie vaikystės ir paauglystės žaidimus. Būdami visai maži, mes jau pradedame žaisti. Patys turbūt to neatsimename, bet mūsų tėvai gali priminti, kad su mumis žaisdavo slėpynes, gaudynes. O mus dar visai mažus pasisodindavo ant kelių ir plodavo kartu su mumis katutes, virdavo delne pelytės košę, šokdavo, dainuodavo, guguodavo. Taip prasidėjo mūsų vaikiški žaidimai, kurie neužsitęsė labai ilgai. Ūgtelėjusios mergaitės ieško lėlių. Labai smagu susitikti su drauge, išversti ant kilimo maišą lėlių rūbų bei daiktų ir žaisti kad ir visą dieną. Praeina valanda, kol pasistatai tą lėlių namą su milžiniška virtuve, už ją ne ką mažesniu tualetu, mažiausiai 3 miegamaisiais, už žaidimo draugą didesniu svečių kambariu ir pusę kambario užimančiu vaikų kambariu. Praeina antra valanda, kol sugalvoji lėlių vardus, jų būsimo gyvenimo istoriją, išsirenki, kuriuose kambariuose gyvens tavo lėlė, o kuriuose svečiuosis jos draugai. O toliau per vos tik įsibėgėjančią trečią valandą pradedi žaisti. Dar net nepraėjo ketvirta valanda, o tau jau skambina mama ir klausia, kur taip ilgai esi, nesuprasdama, kad tu žaidi su lėlėmis. Tad net nepriėjusi istorijos vidurio, tu baigi žaidimą ir eini namo su viltimi, kad jį baigsi žaisti rytoj. Mergaitėms – lėlės, o kas berniukams? Mašinos. Su jomis lėlių istorijos nesukursi, bet irgi yra įdomu pasivažinėti po visus namie esančius kambarius. Pirmiausia pradedi važinėti grindimis. Tai greitai atsibosta, todėl ieškai kažko aukščiau – gal tilto, tai yra stalo, gal kokių kliūčių, tai yra, namie esančių stalčių su daiktais ar virtuvės stalo su indais, o gal keleivių, kuriais tampa virtuvės šaukštai, mamos lūpų dažai ir kvepalai ar sesers lėlės. Bet ir šie visi vaikiški žaislai greitai atsibosta. Todėl tenka leistis į ilgas paieškas, kol surandi kažką naujo ir įdomesnio. O ką daryti tada, jei nerandi ir tau niekas nebeįdomu, nes esi paauglys? Išeitis lieka tik viena – stalo žaidimai, kompiuteriniai žaidimai bei geriausi draugai, su kuriais norisi praleisti kuo daugiau laiko. Ar populiarūs dabar stalo žaidimai, atsakyti labai sunku, nes kiekviena šeima yra vis kitokia ir žaidžia vis kitaip. Bet stalo žaidimai yra tikrai gan aukštoje mėgstamiausių paauglių užsiėmimų vietoje. Jiems skiriama III vieta. Bet ar tai - paauglių žaidimai? Gal taip, o gal ir ne, nes kartais šie stalo žaidimai atsibosta ir viską pakeičia geriausi draugai, kurie užima garbingą II vietą. Tačiau yra ir geresnių žaidimų už draugus. Tai - kompiuteriniai žaidimai, kurie užima tikriausiai I vietą iš visų esamų žaidimų. Kodėl? Ogi todėl, kad jų yra begalybė! Gali aprengti lėles, statyti namus, vairuoti mašiną, žaisti loginius žaidimus, statyti dėlionę ar daryti ką tik nori. Štai kas yra įdomu visiems vaikams, o kartais - ir paaugliams. Vis dėlto su draugais visada linksmai praleisi laiką kalbėdamas, žiūrėdamas filmus, užkandžiaudamas kavinėje ar vaikščiodamas po parduotuves, darydamas fotosesijas, eidamas į diskotekas ar draugų keliamus vakarėlius. Todėl tai - vertingiau už kompiuterį. Išvada tokia – draugas yra tavo geriausias žaidimas ar laisvalaikio praleidimo būdas. Nes draugystė – tai stiklas, kuris sunkiai pakeičiamas ir kurį labai lengva sudaužyti, bet sunku suklijuoti.
Sandra URBONAITĖ
"Pajūrio naujienų" akdemijos narė"
|
|
