Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

,Balerina - lyg lenktyninė mašina. Kuo lengvesnė, tuo greičiau skrenda“, - tvirtina viena garsiausių ir perspektyviausių Lietuvos balerinų, palangiškė Kristina Tarasevičiūtė. Šiuo metu ji studijuoja šokių pedagogiką, šoka bei dėsto baleto pagrindus Jurijaus Smorigino choreografinių projektų teatre ,,Vilniaus baletas“, yra ansamblio ,,Lietuva“ narė. Kristina sutiko pasidalinti šios profesijos patirtimi su tais, kurie vis mano, jog šokti baletą nėra sudėtinga, ir tais, kurie trokšta šokti, bet nesiryžta.

Geriausių rezultatų siekiančios balerinos kasdien šoka beveik pusę paros.

- Kaip prasidėjo jūsų, balerinos, kelias?

- Nuo mažens labai žavėjausi baletu, tačiau Palangoje jį lankyti nebuvo galimybės. Tad pradinėse klasėse su didžiule aistra lankiau pramoginių šokių būrelį. Gaila, bet IV klasėje daugelis berniukų, tarp kurių buvo ir mano šokių partneris, metė šokius ir mieliau rinkosi krepšinį ar kitą sportą. O visi mano artimieji matė mano meilę šokiui. Kartą atėjusi kaimynė papasakojo apie Vilniuje veikiančią vienintelę Lietuvoje mokyklą, kurioje galėčiau mokytis baleto subtilybių. Būtent tada labai ja susidomėjau ir troškau ten mokytis, nors tėvai tam ir prieštaravo. Buvau užsispyrusi, nepaklusau jiems ir išvykau į perklausą Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje. Į perklausą mane palydėjo seneliai, nes jie - vilniečiai.

- Kaip vyksta baleto pamoka?

- Pamoka turi savo eigą. Pavyzdžiui, klasikiniame balete pamoka yra kaip „malda“: kiekvienas judesys turi savo seką, trukmę, viskas yra idealiai apskaičiuota. Pirmiausia apšylame prie specialios atramos, vėliau nuo apšilimo pereiname prie šokio scenoje, kur atliekame įvairias šokio kombinacijas, vėliau šokinėjame ir galiausiai atliekame kombinacijas su sukiniais.

- Kokie santykiai mokantis baleto buvo tarp mokinių ir mokytojų?

- Pamokų metu nebuvo šiltų santykių su mokytojais, viskas vyko sistemingai, griežtai: dirbame, repetuojame, ištiesti koją, ranką, pakelti galvą ir taip toliau.

- Kiek laiko reikia mokytis baleto?

- Su kolegomis dažnai juokaujame, kad mokomės panašiai tiek, kiek ir daktarai, tai yra - devynerius metus.

- Koks amžius yra tinkamas pradėti šokti baletą?

- Kuo ankščiau, tuo geriau. Aš pradėjau jau nuo 10-ies metų. Tačiau dabar baleto pagrindų mokau vyresnes moteris, kurioms iš tiesų neblogai sekasi ir akivaizdžiai matosi jų teigiami pokyčiai. Vėliausiai, manau, mokytis galima nuo 25 metų, nes per 30-ies žmogaus kūnas tampa ne toks tamprus, plastiškas, sunku taisyklingai padaryti grakščias formas.

- Ar baleto trupėje yra tam tikras narių skaičius?

- Ne, išskyrus klasikinį baletą, kurį turi sudaryti 32 asmenys ir keletas pagrindinių solistų.

- Kaip išrenkamas atlikėjas pagrindiniam vaidmeniui?

- Be abejonės, tai - sunkaus darbo rezultatas. Renkant atlikėją vadovai atsižvelgia į šokėjo galimybes ir išvaizdą: ar jis fiziškai atliks duotą užduotį, ar jo fizionomija tinka personažui.

- Koks vaidintas spektaklis jums įsimintiniausias?

- Galėčiau išskirti Vilniaus baleto spektaklį ,,Geiša‘‘, kuriame atlikau pagrindinį geišos vaidmenį. Šis vaidmuo buvo didžiulis iššūkis man, nes geišos labai ramios, kuklios, o aš visada šoku labai ekspresyviai, tad reikėjo net mėnesio, kad ,,įsigyvenčiau“ į šį vaidmenį.

- Ar visada pasirodymai vyksta sklandžiai?

- Neatsimenu nė vieno spektaklio, koncerto, kuriame viskas būtų įvykę pagal planą. Kartą bešokdama įsisukau į scenos užuolaidas, tačiau čia nieko tokio, palyginus su scenos partnere, kuriai šokant scenos viduryje nukrito sijonas. Pasitaiko, kad net dekoracijos pradeda kristi iš antro aukšto.

- Tikriausiai matėte filmą ,,Juodoji gulbė“ (Black swan), kuriame daug kivirčų ir konkurencijos tarp balerinų. Ar jūs esate tai patyrusi?

- Ne, man labai pasisekė, kad dirbu draugiškuose kolektyvuose, kuriuose kiekvienas šokėjas džiaugiasi savo darbu. Taip, kai kuriuose kolektyvuose būna problemiškų šokėjų, todėl aš labai džiaugiuosi savo trupe.

- Kiek valandų per dieną šokate?

- Vien dirbdama šoku apie 6-8 valandas ir tai yra nedaug, nes po darbo laukia ir kiti projektai, kitos repeticijos. Dažniausiai šoku 10 valandų per parą.

- Ar dažnai koncertuojate?

- Šiuo metu su ansambliu ,,Lietuva“ keliaujame po Lietuvą. Mūsų veikla itin aktyvi, dalyvaujame įvairiuose festivaliuose Lietuvoje, užsienyje. Dažniausiai turime 3-4 koncertus per savaitę. Taip pat balandžio mėnesį ketiname apsilankyti Kretingoje, nes ruošiame naują programą ,,Čia mano Lietuva“.

Kristina Tarasevičiūtė atlieka pagrindinį vaidmenį spektaklyje ,,Geiša’’.

- Minėjote, kad dirbate Jurijaus Smorigino balete, kokie atsiliepimai apie šį žmogų, kuris Lietuvoje sukėlė daugybę aistrų, komentarų? Ar jis toks pat skandalingas ir balete?

- Jis televizijoje vaidina personažą, kuris patinka daugumai lietuvių. Salėje jis tampa visiškai kitokiu žmogumi. Jurijus - ramus, meniškos sielos žmogus, turintis puikų humoro jausmą. Manau, jo nesupranta daugelis Lietuvos žmonių, nes jis juokauja baleto dialektu. Jei atvirai, mes kalbame šiek tiek kitaip ir juokiamės iš tokių dalykų, kurie paprastiems žmonėms atrodo nejuokingi. Galime savo kolegę išvadinti kreivakoje, bebru ir kitais epitetais, niekas dėl to neįsižeis, tik pasijuoks. Tačiau jei kažką panašaus Jurijus pasako per televiziją, tada tai nuskamba kaip kažkas siaubingo.

- Ar tiesa, kad balerinos turi labai rūpintis savo svoriu, derinti mitybą?

- Jei atvirai, valgau ką tik noriu, tačiau į sceną negali išeiti neprisižiūrėjęs. Už tai galima sulaukti net komentarų iš partnerio ir, žinoma, papildomas svoris trukdo greitai judėti. Tiesą sakant, vaikystėje į baleto pamokas reikėdavo pasikviesti mamas, nes iš jų spręsdavo, kokia bus dukters figūra.

- Ar balerinos dažnai susiduria su sveikatos problemomis?

- Savaime suprantama, kuo didesnis krūvis žmogui, tuo jis tampa trapesnis, greičiau sudyla. Aš sveikata dar nesiskundžiu. Žinoma, būna, kad skauda sąnarius, nugarą, daug kas turi problemų su stuburu nesulaukę net 30-ties, bet tai - tik profesinės bėdos.

- Kaip po tokio didžiulio krūvio lepinate save, ypač kojas? Ar tiesa, kad jos labai nukenčia?

- Nėra didesnio malonumo už skanų, mėgstamą patiekalą, tad turėdama laiko mielai sukuosi prie puodų. Geriausia dovana man - nauja receptų knyga. Na, o kūnui didžiausia šventė yra baseinas, tačiau dėl laiko ir pinigų stygiaus baseiną pakeičia vonia.

Kojos iš tiesų labai kenčia. Labiausiai - kojų nagai, kurie itin dažnai lūžinėja.Visada rankinėje turiu mažą masažinį kamuoliuką, jei netyčia einant sutrauktų kokį raumenį. Gaila, mūsų darbovietėje masažo nėra, tad ilgainiui ir pati įvaldžiau šitą meną.

- Kokie balerinos profesijos trūkumai ir pranašumai?

- Didžiausias trūkumas – valdžios nedėmesingumas kultūrai, ypač baletui. Neturime jokių garantijų, net jei patiriame traumas, o ką kalbėti apie skurdų atlyginimą. Turime po kelis darbus. Pranašumas tas, kad mes kiekvieną dieną dirbame mylimą darbą, atiduodame save žiūrovams ir už tai susilaukiame jų didžiulio susižavėjimo, nuoširdžių aplodismentų. Nėra nieko maloniau, kaip gyventi šokio judesiu bei ryte pabusti ir žinoti, jog šiandien vėl galėsi dirbti savo mylimą darbą.

- Kada balerinos išeina į pensiją?

- Taip jau Lietuvoje įprasta, jog artistas turi šokti 20 metų Lietuvos valstybinėse įstaigose ir tik tada gali rinktis, ar išeiti į rentą, ar toliau dirbti ir gauti pensiją. Žinau tik vieną vienintelę šokėją, kuri ir praėjus 20 metų ir toliau šoka. Jai - 56-eri, ir neoficialiai mes ją vadiname nacionaline vertybe. Tai - Vida Marija Legkauskienė. Dažniausiai artistai sugeba šokti iki 38-erių ir likusius metus vos ne vos ištveria.

- Ko palinkėtumėt jaunajai kartai, kuri trokšta šokti, tačiau neturi sąlygų ar ryžto mokytis baleto Vilniuje?

- Pirmiausia reikėtų įvertinti savo galimybes ir norą. Galiu pasakyti, kad atstumas - ne problema, nes Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje buvo nemažai vaikų ir iš Kretingos - dailės, kituose skyriuose. Tikrai norėčiau paskatinti visus nors kartą nueiti į šokių salę ir ten pajudėti. Patikėkite manimi, tai gali suteikti be galo daug džiaugsmo ir entuziazmo.

Dovilė ZUBYTĖ

"Pajūrio naujienų" akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas