Kova su piratavimu: ar apribojamos žmogaus teisės?

Įsivaizduokite tokį scenarijų: jums artimas žmogus parašo, kad jam liūdna, ir jūs jam nusiunčiate dainą, kad jį pralinksmintumėte. Staiga į jūsų abiejų namus įsiveržia policija ir išrašo jums baudas arba nusiunčia į kalėjimą, o po to uždraudžia naudotis internetu. Skamba tarsi filmo siužetas? Deja, tai greitai gali tapti realybe Lietuvai bei kitoms šalims pradėjus vykdyti ACTA ( the Anti-Counterfeiting Trade Agreement) įstatymą, dar žinomą kaip „Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu".

Nusiteikę prieš ACTA surengė protesto demonstracijas.

Kas yra ACTA? Tai yra sutartis, kovojanti su internetiniu piratavimu, t.y. sauganti tokią intelektinę nuosavybę kaip filmai, dainos, jų fonogramos, straipsniai bei apskritai viskas, kas turi tam tikras autorines teises. Skamba neblogai. Juk jau seniai ieškota priemonių apsisaugoti nuo internetinio piratavimo. Tačiau yra „kabliukų“.

Visų pirma, ACTA įpareigoja internetinių svetainių savininkus prižiūrėti vartotojų įkeliamą turinį ir netinkamą pašalinti. Tai reiškia, kad svetainės privalės įdiegti duomenų apdorojimo bei saugos mechanizmus, kas reikštų vis mažesnį naujų tinklalapių skaičių bei jau egzistuojančių skaičiaus sumažėjimą. Antra, jūsų asmeninė informacija bei tai, ką jūs veikiate skaitmeninėje erdvėje, bus renkama, saugoma ir tam tikriems valdžios ar saugumo organamas pareikalavus – jiems perduota. Trečia, muitinėse bus galima tikrinti asmenines elektronines laikmenas (mobiliuosius telefonus, kompiuterius, muzikinius grotuvus...). Galiausiai, už autorinių teisių pažeidimus, pavyzdžiui, pacitavus jų saugomą straipsnį, bus baudžiama teisiškai. Numatytos piniginės baudos, gali būti apribotas ar net visai nutrauktas interneto tiekimas ir galimas net įkalinimas.

Derėtų paminėti, kad ACTA visiškai slaptai sudarė žmonės, kurie nebuvo demokratiškai išrinkti ir neturi nieko bendro nei su Lietuvos, nei su Europos Sąjungos įstatymų leidyba. 2008 metais dėl informacijos nutekėjimo apie šią sutartį buvo paskelbta internete, tačiau oficiali versija paviešinta tik 2010-ųjų balandį. ACTA Tokijuje 2011 m. spalį pasirašė JAV, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja ir kitos valstybės, tačiau ES šalys tai padarė tik šių metų sausio 26 dieną.

Kyla klausimas, kaip į ACTA reaguoja visuomenė? Dauguma interneto vartotojų šią sutartį vertina neigiamai. Vasario 11 dieną per pasaulį nuvilnijo protestų prieš ACTA įsigaliojimą banga. Dauguma jų buvo ES šalyse. Lietuvoje protestas surengtas Vilniuje - jame susirinko apie 600 dalyvių. Klaipėdoje bei Kaune įvyko flashmob‘ai, kurių metu dalyviai turėjo būti užsiklijavę burnas su juosta, ant kurios - užrašas „ACTA“, bei davus signalą turėjo pradėti bėgti, o davus kitą signalą – sustingti.

Pasiekta pergalė – vasario 15 dieną teisingumo ministras Remigijus Šimašius paskelbė: „Vienareikšmiai sutarta, kad ratifikavimui artimiausiu metu sutartis nebus teikiama. Bus konsultuojamasi su visuomene, bus šnekama, žiūrima, kaip visa tai atrodo, bus analizuojama ir tik tada sprendžiama.“

Taip pat jau pasielgė Belgija bei Olandija, o Vokietijos vyriausybė nusprendė ACTA apskritai nebepriimti. Nors šią sutartį pasirašė 22 iš 27 Europos Sąjungos valstybių, dauguma ėmė keisti pozicijas po visuomenės pasipriešinimo. Dar 2011 m. liepos 20 dieną Europos Parlamento ACTA sutarties analizėje teigiama, kad „sudėtinga įvardinti reikšmingą naudą, kurią ACTA suteiks ES piliečiui, be jau egzistuojančių tarptautinių įstatymo struktūrų.“ Prieš šią sutartį pasisakė ir EP pirmininkas Martinas Šulcas. Tačiau nereikia pamiršti, kad birželio mėnesį ES parlamente bus balsuojama dėl ACTA ratifikavimo.

Be protestų rengimo, kovai prieš ACTA pasitelkiami ir kiti būdai. Visiems prieinamos internetinės peticijos. Pasaulinę pasirašė jau apie 2,5 mln. žmonių, o lietuvišką - apie 8,3 tūkst. Taip pat raginama rašyti laiškus Prezidentei, Ministrui pirmininkui, Seimo nariams bei europarlamentarams. Laiškai nenuiena „į niekur“ ir iš adresatų gaunami atsakymai. Pavyzdžiui, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė savo atsakomajame laiške teigia: „Šis susitarimas yra labai atsakingai analizuojamas bei dėl jo yra diskutuojama. Jau dabar aiškėja, kad, rengiant šį susitarimą, trūko viešumo, skaidrumo, atviros diskusijos su pilietine visuomene bei ekspertų nuomonės išklausymo.“ ACTA oponuoja ir „didieji“ internetiniai tinklalapiai google, youtube, facebook, tumblr ir t.t.

Tačiau aštriausiai ACTA priešinasi hakerių grupuotė, pasivadinusi „Anonymous“. Ji pagarsėjo tuo, kad įsilaužė į JAV valstybinius tinklalapius, „MasterCard“, „Visa“, „PayPal“ duomenų bazes. Šios grupuotės nariai, dar žinomi kaip „anons“, taip pat smarkiai prisidėjo prie Wikileaks (tinklalapio, kuriame buvo skelbiami slapti JAV valdžios dokumentai), teikė pagalbą ir informaciją protestuotojams Tunise bei atliko daugybę kitų išpuolių (ir teigiamų, ir neigiamų). „Anonymous“ prieš išpuolius prieš tam tikras svetaines ar institucijas dažniausiai išplatina pranešimą, kurio pabaigoje skamba žodžiai: „Mes esame Anonymous. Mes esame Legionas. Mes neatleidžiame. Mes nepamirštame. Laukite mūsų“. Dar vienas išskirtinis bruožas – „anonų“ ir jiems prijaučiančių žmonių dėvimos Gajaus Fokso (angl. Guy Fawkes) kaukės, kurios atspindi sukilimą prieš valdžią bei anonimišką interneto kultūrą.

Galiausiai, ratifikavus ACTA, nebeliktų tokio interneto, koks jis yra dabar. Nebebūtų dalinimosi laisvės. Atsirastų galimybė patekti į kalėjimą už į facebook įkeltą video iš vakarėlio, kurio fone skambėtų daina, kurią saugo autorinės teisės. Žinoma, internetinis piratavimas nėra gerai, nes atlikėjai, kūrėjai praranda daugybę pinigų, tai neigiamai atsiliepia ekonomikai. Todėl galiausiai kiekvieno asmeninis pasirinkimas – būti už ar prieš ACTA.

ACTA leidžia:

• tikrinti tavo asmeninių elektroninių laikmenų (mobiliojo telefono, kompiuterio, mp3 grotuvo ir t.t.) turinį muitinės zonose;

• konfiskuoti tavo asmeninius daiktus, jeigu kažkas įtaria, kad galbūt tu sieki ekonominės naudos, vienaip ar kitaip naudodamas intelektinį turtą;

• bausti tave už tokio turto turėjimą, remiantis vien tuo, kad, anot ieškovų, tu turėjai pagrindo žinoti (nebūtinai žinojai), jog tas turtas yra nelegalus;

• įvairioms institucijoms gauti visą informaciją apie tave iš tavo interneto teikėjo, jeigu yra įtariama, kad galbūt tu neleistinai naudojiesi intelektiniu turtu;

• naudoti visas technines ir teisines priemones (tavo interneto srauto sekimą, tavo daiktų konfiskavimą ir pan.), kurios užkirstų kelią intelektinio turto savinimuisi;

• įvairioms institucijoms veikti savo iniciatyva, be intelektinės nuosavybės savininkų pageidavimo, norint surasti ir nubausti prasikaltusius.

Aurelija ORLOVAITĖ

"Pajūrio naujienų" akademijos narė

• Rašyti komentarą (4)