|
|
|
Mokinys ir automobilis – mada ar būtinybė
„Laba diena, mokytoja, gal galėtumėte keliomis minutėmis anksčiau išleisti iš pamokos? Matote, man pravažiavimas...” - taip teisinasi ne vienas vienuoliktokas ar dvyliktokas, nusprendęs vos tik sulaukęs pilnametystės išsilaikyti vairavimo egzaminą ir gauti vairuotojo pažymėjimą. Dėl šio tikslo kartais tenka ir iš pamokų išeiti, ir namų darbus nakties vidury daryti ar, kitu atveju, jų visai neruošti bei, pasitelkus visą žavesį, tikėtis, jog naujas dvejetukas nebus išraitytas ties tavo pavarde.
Tačiau, kad ir kiek laiko atimtų ir rūpesčių sukeltų vairavimo kursai, būsimiems vairuotojams tai - nė motais: kasmet norinčių gauti vairuotojo pažymėjimą vis daugėja ir mokinio su automobiliu vaizdas nieko nebestebina. Pasidomėjus, kas slypi už to “stebuklingojo” vairuotojo pažymėjimo, kodėl daugelis jo taip trokšta, paaiškėjo, jog jaunuoliai tiesiog siekia laisvės ir nori būti nepriklausomi nuo savo tėvų bei autobusų tvarkaraščių. „Gyvenu ne Kretingoje ir kasdien į mokyklą atvažiuoju autobusu, o po pamokų norėdama grįžti namo, turiu derintis prie nustatyto viešojo transporto važiavimo grafiko. Kartais pasitaiko, jog autobuso tenka laukti net po kelias valandas. Tokiu atveju skambinu pažįstamiems, kurie jau vairuoja, ar savo tėvams ir prašau jų pavėžėti. Ne visada sulaukiu teigiamo atsakymo, tad reikia sugalvoti, kaip naudingai praleisti likusį laiką. Kai išsilaikysiu teises, viskas bus gerokai paprasčiau: grįžti namo užteks kelių minučių”, - kalbėjo trečiokė gimnazistė Lina Mačernytė. Daugelis kretingiškių mokosi vairuoti kuo anksčiau: bijodami, jog ateinančiais studijų metais paprasčiausiai nebeliks tam laiko, mokslų krūvis vis didės, be to, gali tekti papildomai įsidarbinti. Nereikia pamiršti ir to, jog nemaža dalis jaunimo, besiveržiančio kuo greičiau sėsti už vairo, tai daro dėl vyraujančio stereotipo: „ratuotas – vadinasi, kietas”. Galima tik įsivaizduoti, koks malonumas atvažiuoti ką tik nusipirkta mašina į mokyklos kiemą, pro kurį kasdien praeina šimtai mokinių - iš karto pasirodai ne iš kelmo spirtas ir pasikeli kartelę kitų akyse. Be to, automobilis atveria galimybę susirasti naujų pažinčių, jei tenka pavežti nepažįstamus. Taip pat galima aplankyti dar nematytas vietas, praplėsti savo akiratį. Mokiniams, lankantiems vairavimo kursus, suprantamas dalykas, jog sėkmingai gautas vairuotojo pažymėjimas reiškia nupirktą naują automobilį. Tik kas jį perka - tėvai ar patys, iš kruopščiai kauptų santaupų? Lina pasakojo, jog, nors vairuotojo pažymėjimo kišenėje dar neturi, su tėvais jau susitarė, kad mašiną pirks kartu - dalį išlaidų padengs jie, o likusią - pati Lina. Kitiems jaunuoliams tokių probleminių klausimų nekyla: štai trečiokas gimnazistas Aurelijus Kavalskis žino, kad naujos mašinos iš karto pirkti nereikės, nes savo senąją atiduos tėtis. Vis dėlto, pradėjus mokytis vairavimo, beveik kiekvienas mokinys pradeda domėtis ir mašinomis, jų madų tendencijomis, apsilanko populiariuose automobilių tinklalapiuose. Daugelis, įsivaizduodami savo svajonių automobilį, pirmiausia dėmesį atkreipia į jo išvaizdą ir tik labiau išmanantieji - į variklių galią ar funkcijų gausą. Tikriausiai ne vienas pasakysite, kad būti populiariam ir patraukti aplinkinių dėmesį galima tik su nauju ir išvaizdžiu automobiliu. Tačiau tai - tik dar vienas stereotipas, kurį drąsiai sulaužė ketvirtokas gimnazistas Paulius Semėnas. Jis didžiuojasi, jog važinėja senučiuku „Žiguliu”, kurį jam padovanojo senelis. „Kai pirmą kartą atsisėdau už vairo, galvojau, kad automobilis sulūš, - dalijosi įspūdžiais jaunasis vairuotojas, - bet paskui pripratau prie gendančio jos “būdo” ir supratau, jog naujoji mano transporto priemonė turi ne vieną pranašumą - yra išskirtinė ir ekonomiška. Kai mane pirmą kartą pamatė draugai ir pažįstami, su nuostaba aptarinėjo mano „Žiguliuką”, sakydami, kad ir patys tokio norėtų.” Vis dėlto ne viena rūpestinga močiutė dažnai pastebi, kad jaunuoliams, vos sulaukusiems 18 metų, per anksti sėsti už automobilio vairo ir prisiimti tokią didžiulę atsakomybę. Tačiau, pasak vienos iš Kretingos vairavimo mokyklų savininko Algio Mažionio, didinti amžiaus ribą būtų neprotinga: „Seniau automobilio vairavimas buvo prabanga, o dabar - būtinybė, kiekvienas nuo mažumės nori gyventi patogiai ir išnaudoti visas tą patogumą suteikiančias galimybes, viena iš jų - nuosavo automobilio vairavimas. Paaugliai yra imlesni žinioms, daugelis jau yra bandę su tėvais sėdėti už vairo, tad juos mokyti yra lengviau. Tyrimų duomenimis, avaringiausi yra antrieji vairavimo metai, tad kaltos ne žinios, o per metus įgytas pasitikėjimas savimi, jaunatviškas maksimalizmas - manymas, jog viską galiu ir viską moku. Tada nejaučiama atsakomybė už save, bet ir už kitus eismo dalyvius, atsiranda potenciali rizika sukelti avariją. Atsakomybės išmokyti per 30 duotų pamokų yra praktiškai neįmanoma, šis jausmas nuo mažų dienų turėtų būti ugdomas kiekvienoje šeimoje“, - įsitikinęs A.Mažionis.
Ūla BENDIKAITĖ
"Pajūrio naujienų" akademijos narė
|
|
