Norėtų minti vertimų brydę

Mūsų kraštietė prancūzų kalbos filologė Laura Gailevičiūtė, šiuo metu dirbanti Ispanijos mieste Barselonoje verslo kelionių konsultante, sakė, jog tai nėra jos svajonių darbas. Sau prisipažinusi, jog yra prisiekusi lingvistė, ji dar praėjusį spalį sudalyvavo Lietuvos vertėjų sąjungos surengtame konkurse.

Kraštietės Lauros Gailevičiūtės svajonė - prisiliesti prie grožinės literatūros vertimų ir tuo pasidalinti su Lietuvos skaitytojais.

„Atradau naują dalyką, kuris pradėjo mane dominti. Manau, jog po kelerių metų galėsiu dirbti daugiakalbystės srityje“, - planuoja L.Gailevičiūtė.

Nuolat sekanti Lietuvos naujienas, ypač – kultūros, literatūros, L.Gailevičiūtė suprato, jog, nors dirba įdomų, intensyvų, jaunatvišką darbą, - nori save realizuoti kūrybos projektuose. Tai ir paskatino ryžtis išbandyti jėgas Vertėjų sąjungos konkurse.

„Literatūrinio kūrinio vertimas nė paprasta veikla. Juk sakoma, kad nacionalinę grožinę literatūrą kuria rašytojai, pasaulinę – vertėjai. Laureate netapau – šįsyk nei prancūzų, nei ispanų vertimai nepraėjo vertinimo komisijos reikalavimų. Tačiau džiaugiuosi tuo, jog mano vertimas nebuvo atmestas ir kelios jo vietos paminėtos publikuotojo vertimo recenzijoje. Manau, jog tai – gera pradžia“, - savo darbu pasidžiaugė kraštietė.

Sau ji prisipažino, jog vertimą paruošusi šiek tiek atmestinai – po ranka nebuvę reikiamo žodyno, pritrūko pasirengimo. Komisijos vertinimas leido suprasti, kad reikia investuoti daugiau laiko ir pastangų norint iš tiesų versti grožinę literatūrą.

„Jeigu po kelerių metų iš tiesų galėsiu tai daryti, man tai būtų gražus būdas išnaudoti mokamų kalbų žinias ir pasidalinti kokio nors gražaus kūrinio vertimu su Lietuvos skaitytojais“, - sakė L.Gailevičiūtė.

Į Ispaniją – išsvajotą flamenko šalį – ją atvedė praktika po studijų Vilniaus universitete, po to – Prancūzijoje. Sudalyvavusi viename iš ES paskelbtų konkursų, lagaminus į Ispaniją mergina susikrovė ilgesniam laikui, o vienerius mokslo metus praleidusi viename iš Pietų Ispanijos koledžų, nusprendė, jog tai – puiki šalis tęsti pradėtus darbus.

„Kadangi negalėjau pasilikti toje pačioje mokymo įstaigoje, nes Ispanijos švietimo ministerija reikalauja, jog visi mokytojai turėtų Ispanijoje pripažintą diplomą, inicijavau diplomų sulyginimo procesą, kuris trunka ne tiek ir trumpai – net trejus metus. Kol sulaukiau atsakymo, pradėjau dirbti įvairiose darbovietėse, stengdamasi kiek įmanoma išlaikyti savo darbo pobūdį – prancūzų kalbos mokymąsi. Krizė tuos planus pakoregavo – neliko tikrumo dėl darbo. Ieškojau galimybių, kur galėčiau pritaikyti ne tik prancūzų kalbą, bet ir tobulinti ispanų kalbos žinias. Tačiau kai pastebėjau, jog kasdienis ispanų kalbos vartojimas pradeda užgožti mano prancūzų kalbos žinias, supratau, jog reikia dirbti tokioje srityje, kurioje galima pritaikyti visas turimas žinias. Tokia sritimi, pasirodo, gali būti turizmas“, - kalbėjo L.Gailevičiūtė, kuriai teko nemažai pavargti – nenuleisti rankų, kad susirastų tokią kompaniją, kuri siūlo ir geresnes darbo sąlygas, ir turi didesnį prestižą darbo rinkoje.

Laurai pavyko: ji buvo atrinkta iš 1 tūkst. kandidatų ir pakviesta dirbti „Welcome to American Express“.

„Esant dabartinei situacijai Ispanijoje tai – labai gerai. Tačiau šis darbas – tik laikinas etapas mano gyvenime. Noriu išlaikyti studijų sulyginimo egzaminus ir integruotis į pedagoginę veiklą, nors apie tolimesnes karjeros galimybes šiandien negalvoju – jos šiek tiek slopinamos krizės, o šis žodis yra vienas madingiausių kasdienėje ispanų leksikoje. Bandžiau ištrūkti iš turizmo ir įsidarbinti vienoje mokyklinių knygų leidyklų Madride. Nepavyko. Tad kol kas lieku Barselonoje. Sieksiu pradėtų tikslų – tikrai žinau, kad norėčiau įsilieti į knygų leidybą, nesvarbu, ar tai būtų didaktinio pobūdžio darbas, ar grožinės literatūros platūs klodai“, - pasiryžusi L.Gailevičiūtė.

Pavasariop, kai bus išlaikyti egzaminai, ji žada susisiekti su lietuvių mokyklėlės Barselonoje administracija ir pasiūlyti prisidėti prie šios mokyklos veiklos.

• Rašyti komentarą (10)