|
|
|
Trys karaliai primena ne tik krikščionybės tradicijas
Nors legendos pasakoja, kad Trys karaliai pas neseniai gimusį Kūdikėlį Jėzų atėję pėsčiomis, šiuolaikinės istorijos interpretacijos stebina originaliais pasirinkimais: pranašai pas žmones atkeliauja ir visureigiais, ir grynaveisliais žirgais.
Šiemet salantiškius sausio 6-ąją aplankė ne tik Trys karaliai – ant žirgų įsitaisiusius Rytų išminčius tradiciškai lydėjo kelrodė žvaigždė, kelią rodė baltų žynys, o giesmes giedojo visas vežimas muzikantų ir dainininkų. Tik iš pažiūros ši gausi palyda priminė Užgavėnių karnavalą: pasirodo, kad neatpažįstamai persirengus sausio 6-ąją lankyti kaimynus ir sveikinti su Naujaisiais metais – sena lietuvių tradicija. Sausio 6 diena būdavo paskirta žiemos švenčių pabaigtuvėms. Nuo seno tą dieną po kaimus vaikščiodavo persirengėliai – arkliai, meškos. Vyrai apsirengdavo senoviniais drabužiais ir vaizduodavo vaidilas, karius. Pasiėmę saulės atvaizdą arba krivūlę persirengėliai lankydavo namus, giedodavo, šeimininkams linkėdavo gerų metų ir paprašydavo dovanų – jaunos merginos dovanodavo rankšluosčius, šeimininkės padėdavo ant stalo vaišių. Per šias apeigas karaliais persirengę vaikinai pasižvalgydavo į patinkančias kaimo merginas ar net kai kurias nusižiūrėdavo sau į žmonas. Kartais su karaliais vaikščiodavo giltinė su svarstyklėmis – geriems ir blogiems darbams sverti - bei velnias. Dar XX amžiaus pradžioje karaliai turėdavo vietos parapijos klebono ar savivaldybės išduotus pažymėjimus, kad nėra apgavikai. Po šios Trijų karalių šventės ateidavo laikas samdyti žmones ūkio darbams. Trijų karalių šventės užuomazgos slypi dar senovės Graikijoje – ši šventė sutapdavo su Eleusino misterijomis. Per jas romėnų imperatoriai ką tik gimusiam Dionisui atveždavo dovanų. Paplitus krikščionybei, sausio 6 diena minima kaip Trijų karalių, aplankiusių gimusį Kristų, šventė. „Trijų karalių dieną labai svarbu sulaukti šių garbingų svečių arba bent pačiam bažnyčioje šventinta kreida ant durų staktos užsirašyti pirmąsias karalių vardų raides. Iki pat šiol žmonės tiki, kad namus aplankę Trys karaliai atneš laimę, šeimos židinį apsaugos nuo nelaimių, ligų. Vyresni žmonės mano, kad netikėtai į namus užsukę karaliai yra geras ženklas“, - pasakojo Salantų kultūros centro direktorė Stasė Preibienė.
Pasak jos, pasakojimų apie Trijų karalių atvykimą, jų išvaizdą yra labai daug. Todėl svarbu turėti savo bendruomenės tradicijas. „Trys karaliai salantiškius lanko antrus metus. Norime, kad tai taptų kiekvienų metų švente. Todėl pasiuvome puošnius rūbus, kaip tikri karaliai šiemet Stasys Maksvytis, Sigitas Leksys ir Leonas Bieliauskas per miestą jojo Liudo Augaičio auginamais žirgais. Laikėmės tradicijų, todėl karalius lydėjo ir giesmininkai, ir kelrodė žvaigždė – Rūta Meškauskaitė bei baltų žynys – Audrius Macijauskas“, - persirengėlius pristatė S.Preibienė. Trys karaliai su palyda Salantuose aplankė ugdymo įstaigas, į svečius kvietusius salantiškius, ligonius. Darbėniškius ir Laukžemės gyventojus Trys karaliai vizitavo šiuolaikiškai – visureigiu. „Trijų karalių tradicijos yra labai senos, turi įsišaknijusias taisykles. Tačiau šiuolaikinė visuomenė nori kažko naujo – kad išliktų tradicijos, reikia rasti patrauklų būdą joms išsaugoti, padaryti jas žavias šiuolaikiniam, skubančiam žmogui. Todėl darbėniškius lankėme ne pėsčiomis – visureigis buvo tarsi tas šiuolaikinės atrakcijos ženklas. Nors ir be jo bendruomenei sulaukti Trijų karalių – ypatinga šventė“, - įsitikinęs Darbėnų kultūros filialo vedėjas Artūras Juška. Anot jo, nors Trys karaliai yra tik personažai, juos vaidinantys – tik aktoriai, žmonės šiam apsilankymo ritualui suteikia ypatingą reikšmę. „Bažnyčioje mus pasitinka plojimais ir atsistoję – tai pagarbos ženklas ne mums, o gilioms tradicijoms. Žmonės tiki Trijų karalių atnešamomis dovanomis – laime, sveikata ir sėkme“, - sakė A.Juška.
|
|
