Žmonija nieko tobuliau už šeimą neišrado

Seimo iniciatyva visoje šalyje įsiplieskus diskusijoms, kas yra šeima, šia tema „Pajūrio naujienos“ pakvietė padiskutuoti klaipėdietį garsų seksologą Pragiedrulį Veličką, kuriam pacientai lengvai atveria ne tik kūno, bet ir širdies skaudulius.

Seksologas Pragiedrulis Velička įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus trokšta turėti šeimą ir netiki vienišių kalbomis apie tai, kaip gera gyventi vienam ir būti nepriklausomam.

- Taigi kas Jums yra šeima?

- Mano požiūriu – tėvas, motina ir vaikai, kurie vienas su kitu bendrauja pagarbiai. Būtent – šeimą įsivaizduoju tik su vaikais. Pažvelkite į gamtą: vilkai kovoja dėl patelės, o vėliau su ja susilaukia palikuonių. Taip pat yra ir žmonių gyvenime. Aišku, daug porų yra susituokusios, tačiau neturi vaikų, - jos patiria didelį psichologinį krūvį. Yra tekę girdėti, kad tokiais atvejais seksologai pataria moterims pastoti nuo kito vyro, apie tai nutylint sutuoktiniui – taip neatimant vilties, kad ir jis atliko savo misiją palikti palikuonių. Tai išgirdęs buvau šiek tiek šokiruotas.

Palikuonių siekia turėti net homoseksualios poros, geras to pavyzdys – Eltonas Džonas, kuris su savo draugu bandė įsivaikinti vaiką, o nepasisekus – jo susilaukė padedant pakaitinei motinai.

Homoseksualai siekia net susituokti, nors jie puikiausiai gali gyventi ir be to. Vadovaudamiesi Europos Sąjungos principais privalėtume homoseksualų poras pripažinti šeimomis, tačiau ką į tai atsakytų jūsų Kretinga, kuri apimta krikščioniškosios auros?

Kanadoje buvo atliktas įdomus tyrimas. Moterims, kurios būdamos nėščios suserga raudonuke, medikai pataria negimdyti dėl galimų apsigimimų, tačiau šių rekomendacijų laikosi ne visos. Taigi per minėtą tyrimą buvo nustatyta, kad didelė dalis berniukų, kuriuos motinos pagimdė nėštumo metu persirgusios raudonuke, užaugę tapo homoseksualai. Kaip tai paaiškinti, nežinau, bet, matyt, tai gali būti viena iš homoseksualizmo priežasčių. Egzistuoja daug homoseksualumo atsiradimo teorijų – įgimtoji, įgytoji ir priverstinė. Tačiau kas paneigs, kad homoseksualų šeimoje užaugęs vaikas pats neperims tokio šeimos modelio? O kaip jausis vaikas, kai jo bendraamžiai į jį badys pirštais, juokdamiesi, kad jo mama ir tėtis – abu „su barzdom“?

Šeimas nori kurti ir kuria net transseksualai ir transvestitai. O kodėl?

- Iš tiesų – kodėl?

- Nes tik tai teikia žmogui stiprybę. Pats žodis „šeima“ atkeliavo dar nuo gentinių laikų, tik ten ji buvo kitokia, negu dabar. Dirbdamas laivo gydytoju, lankiausi Nigerijoje, kur vyrauja poligamija. Tačiau net ir Afrikoje jau kabo plakatai, skatinantys turėti vieną partnerį, nes per poligamiškus santykius plinta epidemijos, atnešančios daug mirčių. Net musulmonai po truputį atsisako haremų ir renkasi gyvenimą su viena žmona. Taigi gyventi poligamiškai būtų grįžimas į akmens amžių. Pažvelgus šiuolaikinio žmogaus akimis: jei vyras turi teisę eiti į kairę, to paties gali reikalauti ir moterys – juk visiems turi būti užtikrintos lygios teisės.

Žmonės iš naujo kuria šeimas, net jei jie jau yra kartą ar du išsiskyrę.

O viešai deklaruojamas noras būti nepriklausomam man sukelia šypseną. Taip, kiekviena nauja pažintis kelia stresą, nes reikia išmokti derintis prie kito asmens, apsiprasti su kito žmogaus buvimu šalia, jo elgesiu. Gera girdėti, kaip kartais poros juokais guodžiasi: „Norėtume nors kartais susipykti – stengiamės kiek galime, bet niekaip neišeina“.

- Ar šeimai atsirasti būtina santuoka?

- Dabar XXI amžius ir tuoktis nebereikia. Šiurkščiai šnekant: „pridarei“ vaikų – ir pas kitą moterį; vėl „pridarei“ – ir vėl pas kitą. Tokia jau vyro misija – apvaisinti kuo daugiau patelių, ir šią jo užduotį gali „pristabdyti“ tik šeima.

Kita vertus, žinau tokių porų, kai vyrai nori tuoktis, o jų moterys – ne. Mat ir vyrams atsibosta lakstyti, pajaučia, kad jau laikas sustoti ir turėti kažką nuolatinio, mielo, šilto – būtent šeimą.

Tiesą pasakius, aš esu liberalesnių pažiūrų, negu kartais būna mano kolegos. Po 3-5 metų bendro gyvenimo poras ištinka krizė – partneriai atsibosta vienas kitam, pradeda dairytis į šonus, pykstasi dėl smulkmenų. Kaip viena moteris pasakojo: anksčiau vyras galėjo nors į automobilio saloną nusišlapinti – būtų to nepastebėjusi, o dabar tai, kaip jis iš kavos puoduko siurbčioja, baisiausiai erzina. Štai tada praeina tas aklas įsimylėjimas, poros gali staiga susivokti, kad jas lyg praraja skiria skirtingas požiūris į gyvenimą. Jeigu neįmanoma santykių sulipdyti, geriau gyventi atskirai. O tai padaryti yra lengviau, kai pora dar nėra susituokusi ir neturi vaikų. Vaikams, nesvarbu, kokio amžiaus jie bebūtų, tėvų skyrybos yra didelė psichologinė trauma.

- Išsiskyrusi pora suranda kitas antras puses, ir tada vienas vaikas turi po dvi mamas ir po du tėčius?

- Jei biologiniai tėvai nenutrauks bendravimo su savo vaikais, tai jie žinos, kas yra jų tikroji mama ir kas – tikrasis tėvas. Neužtenka vaikams teikti finansavimo, reikia nuolat su jais bendrauti. Žinote, gydytojai sako: „Liga yra viena, bet pacientai ir jų atvejai – skirtingi“. Atsakydamas į šį klausimą, galiu pasakyti tą patį.

- Bet kodėl kintant žmonių gyvenimui, šeimos forma nesikeičia? Kalbėjome apie homoseksualus – net jie šeimos modelį „nusižiūri“ nuo heteroseksualų, o nekuria savojo.

- Nes niekas nieko tobuliau nesugalvojo. Parodykite vienišą žmogų, kuris neturi augintinio? Kiekvienam reikia turėti tai, kam galėtų skirti savo meilę ir rūpestį. Kitaip gyventi nemokame. O vienišų žmonių kalbos apie tai, kaip jie nori būti nepriklausomi ir kaip jiems gerai vieniems gyventi, tėra noras susigalvotais argumentais apsaugoti savo psichiką, pateisinti savo poelgius.

• Rašyti komentarą (3)