Dainų perlus veria jau 30 metų

Kretingos kultūros centro Vydmantų filialo folklorinis ansamblis „Žemčiūga“ atšventė trisdešimties metų jubiliejų. Savo veiklą pradėjęs su šešiais atlikėjais, dabar gali pasigirti trigubai išaugusiu jų skaičiumi.

Žemčiūgiečiai Vydmantuose, prie kultūros namų, 2010 metais įsiamžino su visa savo atributika – vėliava, instrumentais ir spalvingais rūbais.

Šis ansamblis - pagrindinis etninės veiklos puoselėtojas Vydmantuose, liaudies kultūros paveldo saugotojas, žemaitiškų papročių ir tradicijų skleidėjas.

Šiuo metu ansamblyje yra 16 – 18 žmonių, kurie dainuoja, šoka, pristato pasakojamąją tautosaką, groja armonika, basedla, triūba, būgnu, tradicinėmis žemaitiškomis kanklėmis.

Ansamblį 1981 metais įkūrė tuometinė kultūros namų direktorė Nijolė Rimkienė. Nuo 1990 metų pradžios kolektyvui vadovauja buvusi kultūros namų meno vadovė, dabar – filialo vedėja Jolanta Japertienė.

Pasak J.Japertienės, kolektyvo nariai – aktyvūs, nebijantys darbo žmonės.

- Muzikantas Algis Zorkus važinėja iš Kretingos, Reginai ir Stanislovui Kairiams į repeticijas taip pat reikia įveikti nemažą kelio galą. Turėjome ir dainininkę iš Palangos. Pati mus buvo susiradusi. Deja, dabar išvyko į užsienį, - apie ansamblio dalyvius pasakojo pašnekovė.

Be J.Japertienės ir jos vyro Virginijaus vieni iš ilgiausiai ansamblyje esančių - R.ir S.Kairiai, Biruta ir Benjaminas Paulauskai. Dalis lankančių ansamblį - vieniši žmonės, tačiau ir turintys šeimas mielai dalyvauja folklorinėje veikloje. Ansamblio vadovė pasidžiaugė, kad žmonės neieško priekabių, nes koncertuoti tenka įvairiausiomis sąlygomis. Jie mieliau džiaugiasi nauja daina ar rūbu. Ansamblio atlikėjų tautiniai rūbai - gan brangūs. Jie - rankų darbo ir, pavyzdžiui, vien prijuostė kainuoja 210 Lt.

Atlikėjai džiaugiasi girdėdami ir gražius atsiliepimus apie ansamblį. Tačiau didžiausias atlygis jiems – žiūrovų plojimai. Audringi plojimai parodo, ko verti atlikėjai.

J.Japertienė mano, kad šiandien kultūra laikosi entuziastų dėka ir pastangomis.

Jaunimas, girdėdamas folklorines dainas, ne visada iškart jas pamilsta, tačiau metams bėgant, ir jiems tampant vyresniais, vis labiau tai įvertina, nes tikriausiai liaudiškumas yra „įaugęs“ į kraują.

Ansamblio repertuare - karinės-istorinės, tęstinės bei humoristinės dainos.

„Žemčiūga“ turi ir savo vėliavą, kurią išsiuvinėjo kretingiškė tautodailininkė Virginija Laučienė. O himnas „Vasarėlė graži“ turi ir savo istoriją. Esą dar gyvam esant Palangos grafui Feliksui Tiškevičiui Virkštininkų dvaro darbininkai, baigę visus vasaros darbus, nusipindavo pabaigtuvių vainiką ir dainuodami dainą „Bieg upelė vingordama“ nešdavo jį į Palangą. O atėję pas grafą sudainuodavo „Vasarėlė graži“. Esą grafas dainingiems atvykėliams nepagailėdavo ir po taurelę vyšninės. Visą šią gražią istoriją, pasak J.Japertienės, jiems papasakojo Bronė Tiškutė.

Minint ansamblio 20 metų jubiliejų žiūrovai folkloro ansambliui išrinko „Žemčiūgos“ vardą.

Neįmanoma suskaičiuoti, kiek teko koncertuoti „Žemčiūgai“ per tuos tris dešimtmečius: 1990 m. - XIII Lietuvos tautinėje dainų šventėje, 1993 m. - tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltika“, 1994 m. - Pasaulio lietuvių dainų šventėje, 1999 m. - tarptautiniame festivalyje „Bieg upelė vingordama“, 2007, 2009 metais - respublikinėse Dainų šventėse.

Šiais metais žemčiūgiečių atliekamos dainos skambėjo tarp geriausių Lietuvos folkloro kolektyvų XX Jorės šventėje Palangoje. Kolektyvas buvo pakviestas dalyvauti ir Tarptautinėje gyvųjų amatų bei folkloro šventėje „Bieg upelė vingordama“ Mosėdyje. Ansamblis ne kartą koncertavo ir užsienyje – Lenkijoje, Danijoje – Samsiu saloje, o 1986 ir 1987 metais Maskvoje – Lietuvos mugėje.

Folkloro kolektyvas švenčia ir kalendorines šventes: Užgavėnes, Atvelykį, Jonines, Sekmines, Jurgines, Rugio šventę, Adventą, aktyviai dalyvauja rajoniniuose renginiuose, folkloro kolektyvų šventėje „Padainoukem po lėipom“.

J.Japertienė, kuri yra įgijusi dirigavimo specialybę dabartinėje Stasio Šimkaus konservatorijoje ir renginių režisierės - Klaipėdos universitete, pasidžiaugė, kad ansamblio veikla neliko nepastebėta. Minint „Žemčiūgos“ trisdešimtmetį Padėkos šventėje „Mūsų aruoduose žemčiūgai pabiro“ buvo įteikti mero Padėkos raštai ne tik kolektyvui, bet ir ilgamečiams kolektyvo nariams - Birutai Paulauskienei, lankančiai kolektyvą nuo pat įkūrimo, bei Rimantui Rimkui. Trisdešimtmečio proga žemčiūgiečiai sulaukė ir daugiau sveikinimų bei gražių atsiliepimų apie kolektyvą.

• Rašyti komentarą (3)