Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

„Grok, žemaiti!“ – sielos ir muzikos šventė

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
  • 2011-11-11

Ant Kultūros centro direktoriaus Prano Razmaus stalo – šūsnis nuotraukų, kurios atspindi ilgą liaudiškų kapelų šventės „Grok, žemaiti!“ istoriją. Grojančiam žemaičiui – jau dvidešimt. Per tą laiką keitėsi šventės dalyviai, repertuaras, bet nesikeitė viena – noras groti ir rengti vieną smagiausių mūsų regione švenčių.

Pranas Razmus, vienas iš šventės sumanytojų ir rengėjų, įsitikinęs, kad tik žiūrovo reakcija parodo, ko šventė yra verta.

Pavarčius tą pačią šūsnį nuotraukų, į akis krito prieš 10 metų daryta nuotrauka, kurios užrašas liudija antrąjį koncerto uždarymą. „Buvo laikas, kai rengdavome po du koncertus – žmonės tiek verždavosi į renginį, kad vieno neužtekdavo, - prisiminė P.Razmus. – Atsimenu nutikimą, kai žmonės, nepatekę į salę, tiesiog užrėmė buvusią Kultūros namų direktorę Konstanciją Macienę. Tada ir susivokėme, kad žmonėms reikia šito reginio“.

Tačiau sumanymą rengti po du koncertus pakoregavo laikas: kaip ir visas mūsų gyvenimas, taip ir kultūra susidūrė su problemomis. „Krizė, mažėja žmonių, mažėja muzikantų – ne vienas, kažkada muzikavęs Lietuvoje, šiandien groja užatlantėje ar kur nors Europoje“, - apgailestavo P.Razmus.

Bet ir šiame kontekste, pasidžiaugė jis, tebegyvuoja tam tikra prasme unikalus renginys, per 20 metų išlaikęs savo dvasią ir esminį tikslą – parodyti liaudiškos muzikos grožį, atskleisti jos prasmę.

„Jau pats pavadinimas pasako apie šventės charakterį, apie siekiamybę padaryti tai, ką esi užsibrėžęs. Žemaitišką charakterį labai gerai apibūdina posakis „Kas į maišą įkišo, tas tegu ir ištraukia“. Taip ir su mūsų švente: buvome ir išlikome, nesvarbu, kokie laikmečio vėjai galėjo mums pakišti koją“, - tvirtino P.Razmus, vienas iš šventės sumanytojų bei rengėjų, pasidžiaugęs, jog dar ir dabar yra išlikę kolektyvai, kurie grojo, šventėse dalyvavo prieš daugelį metų, ir tik vienas kitas tėra nunykęs ar suiręs.

Liaudiškų kapelų šventė tarp šią muziką atliekančių kolektyvų turi gerą vardą, ir šventės rengėjai nesutalpina visų, norinčių pagroti šiame renginyje. Šventę pagirdavo ir jau anapilin išėjęs maestro Jurgis Gaižauskas – nuolatinis šių švenčių dalyvis, kurio kūrinys „Rožės žiedelis“ kaip baigiamasis kūrinys suskambės ir šiais metais.

„Kažkada buvome išmokę Jurgio Gaižausko kūrinį „Žemaičiais esam, žemaičiais būsim“, tačiau tai – kiek sunkesnis kūrinys, kuriam būtina bendra repeticija. Kadangi kolektyvai nebeturi galimybių į šventę atvykti anksčiau, kad susiburtume bendrai repeticijai, likome groti „Rožės žiedelį“, kuriam įprastai pritaria ir salė“, - kalbėjo P.Razmus, gerą žodį skyręs ir Kretingos žiūrovui – būtent jis sukuria tą ypatingą šventės aurą, kurią dar ilgai prisimena atlikėjai bei kuri traukia groti būtent Kretingoje.

Prieš dešimtmetį darytoje fotografijoje – šventės „Grok, žemaiti!“ antrojo koncerto uždarymas.

Unikalumo šventei „Grok, žemaiti!“ suteikia ir tai, kad kiekvienas kolektyvas, kažkada joje grojęs ir iš naujo atvykstantis į šventę, niekada nekartoja žiūrovui jau girdėtų kūrinių.

„Kad ir mūsų Kultūros centro liaudiška kapela „Lakštingelė“, kuri, kaip renginio šemininkė, yra dalyvavusi visuose 20 koncertų. Esame išmokę tiek kūrinių, kad be vargo ilgiausią koncertą sugrotume. Gerbiame savo žiūrovą, todėl ir šiai šventei esame parengę naują repertuarą, skambės ir trys mano nauji kūriniai. Tai, kad į šventę reikia atsivežti kažką naujo, žino ir kiti renginio svečiai – kai kurie mūsų scenoje buvę jau senokai“, - vieną svarbiausių – profesionalumo, kokybiškos muzikos - kriterijų, kviečiant kolektyvus į šventę, apibūdino P.Razmus.

Beje, 20 metų savo veiklos jau perlipusi Kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Lakštingelė“, tiksliau - jos atsiradimas buvo viena priežasčių sugalvoti renginį, šventę, kurioje grotų ne tik ji, bet ir kolektyvo bičiuliai, draugai iš kitų miestų ar rajonų. „Kai susibūrėme į kapelą, mus taip pat kažkas pasikviesdavo, pamatėme, kuo ir kaip gyvena kiti kolektyvai, kas kokius festivalius ar šventes organizuoja. Pasikalbėjome su tuometine Kultūros namų direktore Konstancija Maciene, kuri iškart pritarė, jog šventės reikia ir mums“, - pradžių pradžią prisiminė P.Razmus, „Lakštingelės“ vadovas visus tuos 20 metų.

Populiarumo nestokojančią liaudiškos muzikos šventę P.Razmus pavadino švente „iš širdies – į širdį“: „Gyva muzika, gyvas balsas. Net padaryta klaida – ir ta tikra, tad žiūrovas ją visada atleidžia. Tai, kas yra tikra, nunykti negali“.

Komentarai

Jekabpils kapelijos „Kreicburgas zikeri“ vadovas Aivars Pugačs:

- Kvietimą dalyvauti kretingiškių šventėje visada lydi didelis mūsų kapelijos muzikantų džiaugsmas. Šventė „Grok, žemaiti!“ – stabilus, metų nepaliestas, aukšto profesinio lygio renginys. Ir dar – žiūrovas: jis Kretingoje – fantastiškas. Mūsų krašte jau 5 metus ir mes bandome suorganizuoti kažką panašaus į „Grok, žemaiti!“ – turiu pripažinti, kad mums dar nesiseka taip gerai kaip kretingiškiams. Labai laukiame šventės – juk sutiksime savo senus draugus, ir šventė bus priežastis vėl mums visiems pabūti kartu.

Šeimyninio dueto iš Rygos narė Vaidilutė Indrelienė:

- Mano šeimai ši šventė – sielos šventė. Kas geriau galėtų išsaugoti tautos paveldą, tai, ką dainavo mūsų senoliai, jeigu ne tokios šventės. Visada smagu matyti, kaip dainuoja žemaičiai – išdidžiai, užtikrintai, žinodami, ką ir kodėl daro. Man ši šventė – ir proga prisiminti kompozitorių, liaudiškos muzikos puoselėtoją Jurgį Gaižauską. Kažkodėl visi apie jį nutilę, o Kretingoje jo atminimas gyvas. Simboliška, nes lapkritis – vėlių mėnuo, tad šventei suteikiama dar gilesnė prasmė.

Šventės vyriausiasis dirigentas Vytautas Alenskas:

- Jeigu šventė įvyks dvidešimtąjį kartą, vadinasi, ji yra gyvybinga, reikalinga, ir parodo, jog einama teisingu keliu. Atliekant liaudišką muziką galima greitai paslysti - nueiti kičo keliu. Su kretingiškių švente taip neatsitiko – joje skamba daug liaudiškos muzikos, autorinių ir netgi autentiškų kūrinių. Tai ir yra šventės stiprybė. Dar viena jų – nesikartojanti ir tarmišką žodį valdanti renginio vedėja Laima Kazragienė bei nuostabi publika, kuri savo dėmesiu renginiui parodo, jog į jį verta ateiti.

Liaudiškos muzikos kapelų šventė „Grok, žemaiti!“ Kretingos kultūros centre įvyks lakpričio 12 dieną 17 val. Šventės vyriausiasis dirigentas Vytautas Alenskas. Koncertą veda Karusė (Laima Kazragienė). Dalyvauja: „Lakštingelė“ (Kretinga), „Bartuva“ (Skuodas), Vaidilutė ir Bronius Indreliai iš Rygos, „Dandari“ (Ryga), „Mingė“ (Klaipėda), „Salduva“ (Šiaulių r.), „Kreicburgas zikeri“ (Jekabpils), „Lendrūnas“ (Birštonas).


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas