Ūkininkams užtenka patvorio (76 komentarai)

paveikslui. pritariu jusu komentarui,paprastai ir tiksliai pasakyta.

"puku surinkeju(o ir tu "

Siuvėjas, kirpėjas...

vadinasi Vaiduoklio žiniomis yra samdomas žmogus:):):)

'Paveikslui' ir jam pritarianciam 'V.'---pasakykit,kuriame Lietuvos mieste,miestelyje nera vadinamuju skudurynu?Ne kiekvienas zmogus tuose skudurynuose apsiperka,tad negalima sakyt,kad 'skudurynai parodo zmoniu pragyvenimo lygi'.Tuos,kurie perka drabuzius ne skudurynuose(pvz '.....')vadinkime pasiturinciais LT pilieciais;kurie drapanu iesko 'second hand'uose'-vadinkime varguoliais.As-is pastaruju sluoksnio.Ir to nesigediju.Ir nusipirkta kazkieno panesiota,bet nepalyginamai geresnes kokybes nei supermarketuose isigyta drabuzeli,nepasididziuoju issiplaut ir sekmingai nesioti.Be jokios isikalbetos 'neigiamos energetikos'.

....... pasiputes gaidy, tu matyt pas Gelazninka pirktais, padirbtais D&G skurliais rengies.Va tik ka Delfis raso:

Gėdą dėl dėvėtų rūbų nešiojimo keičia madingasis vintažas

Pradėję valgyti sveiką maistą, naudoti natūralią kosmetiką, pamažu ekologišką gyvenseną propaguojantys lietuviai ėmė žvalgytis ir į savo rūbų spintas. Pasidarė svarbu ne tik tai, kad drabužiai būtų pasiūti iš natūralių medžiagų, bet ir apskritai, kad tai kuo rengiamasi kuo mažiau kenktų aplinkai ir žmogui tą rūbą dėvinčiam.

Po truputį naftalinu kvepėję komisai ėmė keisti įvaizdį ir atrasti savo vietą „žaliai“ gyvenančių lietuvių kasdienybėje. Nors turbūt stipresnį postūmį jų išpopuliarėjimui davė ne ekologiškas gyvenimo gaires pasirinkę, o tie, kurie nori atrodyti išskirtinai ir savo aprangai skiria ypatingą dėmesį.

Vakarų vėjas

Vakaruose, kur besaikio vartojimo kultūra jau užleidžia pozicijas protingam vartojimui, rūbai iš antrų rankų, o dar labiau lietuviško atitikmens kol kas neturintis vadinamasis „vintažas“ (vintage), jau tapo išmoningai ir skoningai besirengiančių žmonių įpročiu.

Todėl, galbūt, neatsitiktinai pirmieji apie apsipirkinėjimą dėvėtų rūbų parduotuvėse visai neslapukaudami Lietuvoje ėmė kalbėti būtent vakarietiškos patirties turintys žmonės.

Lidija Rasutis, gimusi ir užaugusi JAV, keliolika metų su vyru gyvenanti Vilniuje, su žurnalistais ne kartą dalijosi džiaugsmu apie lietuviškose dėvėtų drabužių parduotuvėse atrastus „lobius“ – garsių Amerikos dizainerių kurtus rūbus ar aksesuarus.

„Labai mėgstu lankytis „Humanoje“, man patinka ten atrasti „perliukų“, o į „Zarą“ aš neinu, nes man neįdomu turėti tokias pačias kelnes kaip pusei Lietuvos“, - atvirauja ji.

Keletą metų Airijoje gyvenanti, bet, kaip pati sako, viena koja jau Lietuvoje, pirmą kartą mūsų šalyje rengiamo Blusų festivalio viena organizatorių Rūta Palšauskaitė irgi labai mėgsta „vintažinius“ rūbus.


„Ir šiemet grįžusi pas močiutes prisirankiojau gražiausių suknelių, rankinių, kai kurių net taisyti nereikia. Man gražu, kai žmonės išsaugo drabužius ir daiktus. Šiais laikais tai sunkiai pavyktų - tiesiog per daug perkame. Aš esu už tai, kad, jei jau pirkti rūbą, tai gerą bei kokybišką ir nešioji jį keletą metų. O „vintažas“ - romantika, istorija... Man be galo malonu dėvėti savo močiučių sukneles, ir jos didžiuojasi, kad kažkada jų pirkti ar siūti rūbai dabar džiugina anūkę“, - pasakoja R.Palšauskaitė.

Ji taip pat mėgsta lankytis komisuose ne tik dėl to, kad ten pigiau - juose galima atrasti tikrai originalių dalykų. Anot Airijos lietuvės, puiku, kad ir Lietuvoje „vintažinė“ mada populiarėja, žmonės nebijo eksperimentuoti, atranda savo mėgstamus stiliaus laikmečius ir iš jų semiasi įkvėpimo.

„Tai, mano manymu, daug tikriau ir gražiau nei kopijuoti kas sezoną besikeičiančią gatvės madą ir vaikščioti apsirengus kaip pusė miesto“, - įsitikinusi R.Palšauskaitė.

Kita šį šeštadienį Varėnos rajone vyksiančio Blusų festivalio organizatorė Ugnė Krasauskaitė metus praleidusi Danijoje būtent ten užsikrėtė blusų ir mainų turgelių „virusu“.

„Nors ne visada renkuosi dėvėtus, bet stengiuosi nepraleisti progos pasiknisti ir tuose „lobynuose“, nes tai daiktai su istorija! Neretai galima rasti ir labai originalių, vienetinių egzempliorių. Maža to, taip yra tausojama gamta ir visi mūsų ištekliai, kadangi niekas negamina kažko specialiai man - aš tiesiog „perdirbu““, - dėvėtų rūbų pranašumus pabrėžia U.Krasauskaitė.

Gėdos virsmas mada

Nors seniau apsipirkimas iš Vakarų šalių atvežtų dėvėtų rūbų parduotuvėse buvo viena iš nedaugelio galimybių atrodyti išskirtinai, tačiau tuomet kažkodėl atrodė, kad daug garbingiau pirkti žemos kokybės drabužius siūtus trečiojo pasaulio šalyse ir pardavinėjamus Gariūnuose.

Vien tai, kad tie rūbai buvo nauji, nubraukdavo visus jų minusus – žemą kokybę, vienodą arba nuo garsių kūrėjų nukopijuotą dizainą, ką jau kalbėti apie tai, kad anuomet pirkėjui lietuviui visai nerūpėjo ar rūbas siūtas neišnaudojant vaikų darbo jėgos ir pan.

Ir, nors praėjusio šimtmečio pabaigoje dėvėtais rūbais buvo prekiaujama net nuosavuose butuose, juos išdėliojant ant sofų bei fotelių ir sukviečiant pažįstamus, tačiau tai buvo laikoma faktu, kurį geriau nutylėti, nes knistis „skudurų“ krūvose, o paskui dėvėti jau nešiotą daiktą buvo laikoma negarbingu dalyku.

Mažesniuose Lietuvos miestuose panašus mąstymas išlikęs iki šiol, nepaisant to, kad iš didmiesčių atvykę aplankyti giminaičiai užsuka pasižvalgyti ir po provincijos dėvėtų rūbų parduotuves ar turgaus prekystalius, kad nusigriebtų kokį įdomesnį drabužį ar aksesuarą, kurio provincijos pardavėja kartais net nesugeba tinkamai įkainoti ir parduoda labai nebrangiai.
Kaip teigia stilistai nors beveik visi „vintažiniai“ rūbai yra dėvėti, tačiau toli gražu ne visi dėvėti rūbai gali būti vadinami „vintažiniais“.

Pats žodis „komisas“ po truputį jau reabilituojamas. Akiai užkliuvus už iškabos „komisas“ arba „priimami daiktai komiso pagrindais“ nuostaba jau nebekyla, nors vengiantys ne itin prabangią reputaciją įgijusio žodžio savo parduotuves labiau linkę vadinti „butikais“ (butique) arba „vintažo“ krautuvėlėmis. Tiesa, kaip teigia stilistai nors beveik visi „vintažiniai“ rūbai yra dėvėti, tačiau toli gražu ne visi dėvėti rūbai gali būti vadinami „vintažiniais“.

Šio reiškinio įsitvirtinimui bei naujo dėvėtų rūbų įvaizdžio atsiradimui, nors Lietuvoje jais buvo prekiaujama ir sovietmečiu, ir atgavus nepriklausomybę, paspirtį davė prieš kelerius metus prasidėjusi ekologiškos gyvensenos banga, pirmiausia palietusi sveiką mitybą, kosmetiką ir pamažu natūraliai įtraukusi ir mūsų aprangą bei avalynę.

Lietuvoje – mada, Vakaruose - norma

Apie „vintažo“ unikalumą ir patrauklumą ėmė kalbėti Lietuvos dizaineriai bei stilistai ir užsienyje studijuojantys, dirbantys Lietuvos scenos žmonės ir pamažu rūbai iš antrų rankų pradėjo darytis madingi, o ne gėdingi.

Tiesa, kol kas pagrindinis skirtumas tarp Lietuvos ir Vakarų yra tas, kad pas mus juos dėvi tie, kurie nori būti madingi, o Vakaruose dėvėti drabužiai jau įtvirtinę savo pozicijas ir nebėra vien paskutinis mados klyksmas, o labiau norma.

Vakarų Europoje dėvėti rūbai mėgstami dėl to, kad slopina besaikį vartojimą, padeda mažinti trečiųjų šalių darbo jėgos išnaudojimą, padeda tausoti vis labiau senkančius planetos resursus, mažina aplinkos taršą ir pan., o Lietuvoje kol kas vis dar svarbesnis dėvėtų rūbų išskirtinumo, originalumo bei madingumo faktorius.
Apie „vintažo“ unikalumą ir patrauklumą ėmė kalbėti Lietuvos dizaineriai bei stilistai ir užsienyje studijuojantys, dirbantys Lietuvos scenos žmonės ir pamažu rūbai iš antrų rankų pradėjo darytis madingi, o ne gėdingi.

Nors, kalbant apie vaikiškus rūbelius, Lietuvoje, kaip ir Vakarų valstybėse, svarbiausia mokėti mažiau, pirkti juos pasiūtus iš kokybiškų medžiagų. Tai, dažniausiai įmanoma perkant ne naują, o jau dėvėtą rūbą.

Skirtingos priežastys – rezultatas tas pats

Ekologišką gyvenimo būdą išpažįstančių žmonių įsitikinimu, pirkti dėvėtus rūbus verta, nes taip pigiau, nes tai sumažina išmetamų senų bei pagaminamų naujų daiktų kiekį.

Be to, taip padedame mažinti planetos užterštumą, nes kiekvienas nepagamintas daiktas reiškia, kad į aplinką pateks mažiau toksinų, pesticidų, anglies dvideginio ir kitų kenksmingų atliekų, o kiekvienas iš naujo panaudotas daiktas reiškia, kad jis nebus išmestas ir taip nedidins planetos šiukšlių kiekio.

Tuo tarpu tie, kuriems labiau rūpi stilius, pabrėžia dėvėtų rūbų originalumo, kokybės svarbą bei ypatingą šilumą, kurią jie skleidžia – juk dažniausiai jau nešiotas drabužis ar aksesuaras turi savo „gyvenimo“ istoriją, kurią net galima pačiam išgalvoti ir pasakoti draugams, kai jie pasiteirauja iš kur šita įdomi rankinė, segė ar marškiniai.

apklausa:
Ar nešiojate dėvėtus drabužius?
Taip, nuolat
58,8% (1112)
Taip, yra tekę
33,1% (626)
Ne, tačiau planuoju
0,8% (16)
Ne, man tai nepriimtina
7,2% (137)

Atsakymai: 1891

beje,as taip pat ten perku. Ten kokybiskesni drabuziai, nei tas Maximinis slamstas.

,,a jo jo" ir ,,V" gėda Jūsų komentarus skaityti, jei nesugalvojate ką nors protingo geriau visai nekomentuokite, gerbkite save ir spaudos skaitytojus. ,,Vaiduoklis" labai teisingai komentaruose išreiškė dėvėtų rūbų prekybą. Dauguma žmonių eina į turgų vien dėl dėvėtų prekių, nes dauguma žmonių neįgali nusipirkti rūbų firminėse parduotuvėse. Daržovės turguje yra brangesnės nei parduotuvėse,todėl neverta dėl daržovių eiti į turgų.

Sveiki.Susiradau 'Delfyje' lalailos mineta straipsni,komentarus perzvelgiau,patiko kai kurie.Tie,apie neigiama padevetu drabuziu energetika,aura.Na ir is tiesu,gerbiamieji,-jei nusipirktas devetas rubas kazkaip 'nelimpa' prie kuno,prie dusios-ji paprasciausiai ismeti(gi ne is prabangios parduotuves pirktas,ne kelis simtus kainavo).Dar kiti 'delfistu' komentarai irgi neblogi,pvz-kazin kelintas vairuojame nauja,is salono pirkta automobili?Gi dauguma-naudoti.O gal tas naudotas automobilis kai kam dideliu bedu yra pridares.Galu gale-parduotuvese,viesajame transporte ir pan-kvepuojame bendru oru:vieni iskvepia,kiti ikvepia.Kokie aplink zmones vaiksto,ka mes zinome-gal maziau ligoti,gal-smarkiai,gal labai bloga energetika skleidziantys.Na ir kur nuo viso sito pasideti?Zodziu nereikia devetu rubu versliuko piesti juodziausiom spalvom.Kol yra paklausa-bus ir pasiula.O jei kazkam tie deveti rubai tikrai smirdi-pirkite naujus.'Akropolis' dirba kasdien nuo ankstyvo ryto iki velyvo vakaro nepriklausomai nuo oro salygu.Ne taip,kaip devetu rubu pardavejams-lietinga,vejuota diena nei prekes tvarkingai pateiksi,nei pirkejo sulauksi.Tiek.

slamsto yra visur ir parduotuvese ir turguje ,visdelto ,tokia diena kaip siandien butu kiekvienam maloniau pirktis ne is suverstu kupetu ,o tam skirtam pastate ,gal kokiam paviljone ,dabar ukinis turgus neteko prasmes ,zmones tikrai vaziuoja ir pirkti ir parduoti i kitus miestelius ,skuoda ,salantus ,gargzdus ,plunge,jeigo ko prireike ukisko ,ar kokiu seklu pritrukai ,tikrai musu turgui nieko nebegausi ,stovi uz tvoros keletas perpardaveju ,ukininku prekiu ten net nera ,paklauskit to rudaplaukio vyriskio kuris bulves parduoda ,, is kur bulves ? ,,nezino ,tai kam tas turgaus pavadinimas sitoks ?nera cia jokio ukininko ,nezinau kieno ten zemes ,arciau sankryzos prie saslikines ,ar ne puiki vieta butu ?ukiniam turgui labai svarbus privaziavimas geras

Tačiau, Vaiduokli, sutikčiau su nuomone, kad paršelių pardavėjai turėtų turėti savo kampą, juos tikrai išstūmė iš turgaus, ir dabar paršelių pirkt važiuot tenka 4 val nakties, kai seniau buvo normalu 7 val.

Visiskai teisingai,lalaila.Bet,sutik-cia jau ne musu galvos skausmas,kad turgaus administracija neistengia sutalpint ir ukininkus,ir drabuziu prekiautojus.Tegu padalina turgaus teritorija i dvi dalis(turiu omenyje ta teritorija,kur nera pastogiu):ne taip,kaip dabar-trys eiles siaures-pietu kryptimi,visiskas bardakas.Man atrodo,visai padoru butu padalint taip:toje puseje prie ukiniu prekiu parduotuves-puse aikstes 'skudurynui' ir kitoms pramoninems prekems;kita puse link Taikos gatves-ukininkams,su galimybe is taikos gatves isileist koki pirkeja su automobiliu tam,kad nereiketu ta maisa bulviu ar koki parsiuka nesti keleta simtu metru.Nustatytu tokia ar panasia tvarka-privalu butu jos ir laikytis.Su neklauzadom pazeidejais galima butu 'susitarti' administracine tvarka.Jei mano pasiulytame 'detaliajame plane'per maza vietos pasirodytu ukininkams,prasau-kas neleido pasinaudot tom galimybem,kai buvo galima mobiliuosiuose turgeliuose miesto centre prekiaut,kaip minejo ponas Meras?Jei mazai pasirodytu vietos devetu rubu prekiautojams-tegu ieskosi kitur vietos.Tokios butu taisykles ir visi turetu ju laikytis.Kokios problemos,gerbiamieji?Tereikia turgaus vadovams biski smegeneles pakrutint ir viskas gan nesunkiai butu sutvarkyta.O del parseliu pirkimo,lalaila,manau,kaip tik seniau buvo norma atvaziuot 4-5 valanda.Tik,ko gero to priezastys skirtingos:anksciau dar neprasvitus budavo perkama tam,kad gal kiek pigiau ir del to,kad parseliai budavo gan greit isgraibstomi ir 7-8 val ju,paprasciausiai,nebegaudavai pirkt.O dabar 4 val tenka vezt parduot vien del to,kad kokia 7 valanda savo vieta reikia uzleist pramoniniams prekybininkams.Na,bet-kartoju-cia ne musu turetu buti galvos skausmas,o savivaldybes ir turgaus administracijos.

"Grietinė",arba "Grietinėlė" visais laikais kaimuos turėjo SAVŲ, pas vienus pažįstamus pasiaugina paršiuką, pas kitus bulvių, dar kitur nusiperka kiaušinių, medaus, sūrio, grietinės, išsikepa duonos,ir jiems yra didžiulis DZIN ant tų turgaus prekiautojų ir pirkėjų, jiems kad tik kuo daugiau turgus suneštų mokesčių. Direktorius būtų žinojęs apie karantino atšaukimą, jei ta mašina su paršiukais būtų įnešusi į kasą daugiau pinigų.

vytauteli ko uzkliuvau as? a kad taskelis su v kakoja i triusikus? jei geda, nesk savo geda pas peleda.

kadangi patys kažkada parduodavom paršiukus turguj(dar tarybiniais laikais) ir į jį atvykdavom apie pusę septynių, septintą, o stovėdavom iki 9 ar 9.30 tai dabar 4 val nakties braižytis turgun dėl paršelio yra/atrodo nesąmonė.

Vaiduokliui. Jei is puse tonos ismeta trecdali rubu, tai tavo "pazistami" tikrai perka "kate maise".Manau tamsta vadovaujates sena patirtimi, nes dabar zmones perka atrusiuotus drabuzius ir maiso kaina priklauso nuo to kokie ten rubai.

Kelintais metais pagamintą automobilį vairuojate?
Iki 1990;
62,8% (1048)
Nuo 1991 iki 2000;
17,9% (298)
Nuo 2001 iki 2005;
9,7% (162)
Nuo 2006 iki 2011;
8,0% (134)
Nevairuoju.
1,6% (26)

matyt pas mus tiek daug avarijų būna dėl padėvėtų automobilių blogų aurų :))) o ne dėl prigėrusių piemenų .

eik jau eik pasiskaityk ka dabar pats parasei !

jei mano masina sena tai tuoj pasigersiu kaip piemuo ir tiesiai tau i rura ,kazkoks ,, briedas ,,

>qp---tamstos zinios-labai neteisingos:ir anksciau,ir dabar pasirinkimas buvo toks pat-arba perki rusiuotus rubus,arba-KAZKA nepermatomuose maisuose.Ne visi perka(tiksliau-istengia pirkti)rusiuotus rubus.Todel,kad ju kilogramas kainuoja gerokai brangiau nei nerusiuotu 'skuduru' kilogramas.Atitinkamai tada reiketu ir turguje prekiaujant kelti tokio drabuzio kaina,o ar patiktu tai pirkejui?Labai abejoju.Kita vertus ir nerusiuotu drabuziu pardavejai kai kuriuose prekybos taskuose leidzia bent pavirsutiniskai pasiziuret kas tuose nepermatomuose maisuose yra.Jau labai beviltiskus,sudrekusius,visai suplysusius ar beviltiskai senamadiskus drabuzius ar batus leidzia ten pat ismest lauk ir tie ismesti kilogramai yra isminusuojami is bendrojo kiekio.Taciau prie 'furos' ar sandelio visa diena nestovesi ir kruopsciai kiekvieno maiselio netikrinsi,nes tokiu pirkeju-ne 10 ir ne 50.Todel,kaip minejau,apziurejimas vietoje yra tik pavirsutiniskas,na,o parsivezus i namus pasimato visas grazumas.Ir issimeta tikrai nemazai.

na tai tik parodo kokio lygio drabuziai kretingos turguje, gal JUS ir teisus, tiesiog senai negirdejau tokio dalyko, kad is nupirkto maiso 1/3 visu rubu butu ismetama. P.S. nauju drabuziu didmenine prekyba vyksta tuo paciu principu, zmones perka maisuose rusiuotas prekes ir moka uz kilogramus.

Kokio lygio drabuziai kretingos turguje-spresti pirkejui:-))Mastykime logiskai:kaip minejau pirmajame savo komentare-nebepamenu tu laiku,kai nusipirkes maisa nerusiuotu drabuziu,pardavejas viska isvercia ant grindinio ir nesuka sau galvos.Ateis pirkejas,kaip vista pasikapstys po ta kruva,ka nors tinkamo rades-nupirks.Kartoju-tam ir yra su tom parsiveztom prekem dirbama namuose iki velumos,kiekviena diena,po prekybos tam,kad tam devetam drabuziui suteikt prekine isvaizda,kad pirkejas 'nesibaidytu'jo paliest(visa procesa kaip tas darbas yra atliekamas-papasakojau pirmajame komentare).Na,o del rusiuotu ir nerusiuotu prekiu-kodel neisiskaitai i tai ka parasiau?-zenkliai skiriasi kaina.Ir dar,grizdamas i pradzia:jei tas drabuzelis is nerusiuotos kruvos nera beviltiskai sunesiotas-kiekvienas savo pirkeja gerbiantis pardavejas ta drabuzeli sutvarkys taip,kad jis atrodys daug patrauklesnis uz ta brangiau kainuojanti rusiuota.Be to-pasitaiko ir nerusiuotuose maisuose labai puikios kokybes rubu.Su etiketemis(parduotuviu kainomis) ir supakuotu originaliose pakuotese.Taip,kad manau-prekiautojai moka pasiskaiciuot ka labiau apsimoka pirkt:rusiuotas brangesnes,ar nerusiuotas pigesnes prekes.