|
|
|
Dievina džiazą ir kuria baltąsias eiles
„Nebijau scenos. Būnant joje užlieja labai geros emocijos, kurios nė su kuo nesulyginamos“,- džiaugsmu spindinčios 16 metų kretingiškės Agnės Bubilaitės akys išduoda, kokią laimę jai teikia dainavimas. Pirmą kartą scenoje pasirodžiusi vos ketverių, dabar A.Bubilaitė gali pasigirti laimėjimais ne viename respublikiniame ar tarptautiniame konkurse. Tačiau užvis mieliausia jai – publikai dovanoti savo kūrybos dainas.
„Dainuoti savo kūrybos dainas yra kur kas lengviau, nes tuomet niekas manęs nelygina su originaliu dainos atlikimu, nespraudžia į standartus. Mano kūryba – mano laisvė, su kuria galiu elgtis kaip tik noriu, pasiduoti improvizacijoms“,- kalbėjo A.Bubilaitė, kuri lyrikos plunksnos ėmėsi prieš dvejus metus. Gyvenimas, kupinas veiklos A.Bubilaitės gyvenimas – pilnas muzikos: ji kelis kartus per savaitę lanko vokalo pamokas Klaipėdoje, šiemet Kretingos meno mokykloje baigė fortepijono specialybę, o laisvalaikiu brazdina gitarą ir griežia smuiku. Mergina laiko skiria ir bažnyčios chorui bei pernai Pranciškonų gimnazijoje susibūrusiam instrumentiniam ansambliui, kuriam vadovauja gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas. O kur dar visuomeninė veikla gimnazijoje, darbas Lietuvos moksleivių sąjungoje ir nepriekaištingas mokymasis – dešimtą klasę R.Bubilaitė užbaigė aukščiausiais balais ir už 9,8 vidurkį jai šiemet buvo skirta „maksimalisto“ stipendija. Kur pažvelgsi – vien sėkmė? „Negalėčiau nieko neveikti ir sėdėti namuose. Man viskas įdomu,- prisipažino A.Bubilaitė. – Man pasisekė, kad mane supa supratingi žmonės: tėvai, kurie nepavargsta mane žiemą vežioti iš repeticijų, muzikos kolektyvai ir vadovai, kurie prie manęs derina užsiėmimų laiką, kad tik visur galėčiau dalyvauti.“ Bendraujant su A.Bubilaite, kuri iš prigimties yra maloni, optimistiška, o jos kalba liejasi tarsi smagus pavasarinis upelis, atrodo, kad jai viskas yra paprasta ir lengva. Ir lyg tarp eilučių lieka įtemptas grafikas, kai vėlai iš muzikos repeticijų parsiradusi A.Bubilaitė sėda prie mokyklinių vadovėlių, kuriais tarsi laiptais eina mediko specialybės link. „Man atrodo, kad reikia turėti rimtą profesiją,- teigė A.Bubilaitė, kurios močiutė yra gydytoja. – Nuo pat mažens sakiau, kad noriu būti dainuojanti gydytoja. Dabar tas žodis „dainuojanti“ nukrito. Tegu jis liks mano pomėgis, laisvalaikis, manau, kad tam atrasiu laiko“. Scenoje – nuo ketverių A.Bubilaitė pamena, kad dainuoti mėgo nuo vaikystės, o pirmiausia į ją dėmesį atkreipė tėčio sesuo Jurgita. Muzikinį išsilavinimą įgijusi teta pirmoji pastebėjo, kad A.Bubilaitė turi klausą ir gražų balsą. Tai A.Bubilaitės tėvus, kurie yra ekonomistai, paskatino keturmetei dukrai ieškoti vokalo studijos – kaip tik tuo metu aptiko skelbimą apie buriamą ansamblį studijoje „Vocalis“ Klaipėdoje. A.Bubilaitė pasakojo, kad jau po kelių užsiėmimų „Vocalis“ vadovė Erlanda Tverijonienė jai pasiūlė sudalyvauti Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurse „Dainų dainelė“. Ten sėkmingai pasirodžiusią mergaitę pastebėjo muzikos mokyklų atstovai, kurie skambino A.Bubilaitės tėvams, kviesdami mokytis pas juos. „Tėvai nenorėjo manęs tokios mažos atiduoti kuriai nors muzikinei mokyklai. Todėl likau čia. Ir nesigailiu, nes dabar galiu semtis žinių ne tik iš muzikos mokslų, bet ir bendrųjų dalykų“,- sakė A.Bubilaitė. Konkursuose lydi sėkmė Iki šiol studiją „Vocalis“ lankanti A.Bubilaitė gali pasigirti dalyvavusi ne viename respublikiniame bei tarptautiniame konkurse: muzikos festivaliuose Ispanijoje ir Rusijoje kretingiškė buvo įvertinta trečiąja vieta, Vokietijoje – ketvirtąja. Neįkainojamos sceninės patirties ir įspūdžių R.Bubilaitė parsivežė iš Londono, kur du kartus buvo surengtas „Vocalis“ koncertinis turas. „Kai įdedi daug darbo, norisi profesionalios komisijos komentarų ir pastabų“,- neslėpė A.Bubilaitė, kurią kretingiškiai scenoje gali išvysti lankydamiesi jaunimo atlikėjams skirtuose koncertuose ar per televiziją stebėdami „Dainų dainelę“. „Šiame konkurse galima pasirodyti tik su vienu numeriu. Todėl kaskart man tenka apsispręsti: ar konkurse dalyvauti su ansambliu, kvartetu ar kaip solistei. Paskutinius dvejus metus dalyvavau kartu su ansambliu ir pernai tapome laureatais“,- džiaugėsi A.Bubilaitė. Eilėraščiai – tarsi emocijų dienoraštis Populiariąją estradą dainuojanti ir džiazą dievinanti A.Bubilaitė įsitikinusi, kad geras dainininkas turi ne tik techniškai atlikti dainą, bet ir būti jautrus jos turiniui, kad žodžių prasmę perteiktų klausytojui. Todėl jai lengviausia yra dainuoti savo kūrybos dainas. R.Bubilaitė prisipažino, kad suskaičiuoti, kiek iš viso ji yra sukūrusi dainų, būtų sudėtinga, ir džiaugiasi, kad dviem jų – „Tikėk“ ir „With you“ (liet. „Su tavimi“) - ji jau turi profesionalias aranžuotes. O daugybė spontaniškai sukurtų dainų melodijų, fragmentų, eilėraščių nuotrupų yra A.Bubilaitės mobiliajame telefone. „Jį prarasti iš tiesų būtų labai gaila“,- sakė pašnekovė, kuri visur nešiojasi ir storą kūrybos sąsiuvinį. „Poeziją pradėjau rašyti prieš dvejus metus, tačiau mano kūryba brandesnė tapo prieš metus,- sakė A.Bubilaitė, kurios kūryba šiemet buvo įvertinta Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro konkurse. - Mano eilėraščiai – tai baltosios eilės, kuriose daug metaforinės kalbos. Eilėraščiais išreiškiu mintis, užfiksuoju savo išgyventą būseną ir tai suprantu tik aš pati. Kitiems mano poezija – tai makalynė, kurioje jie atkapsto savas prasmes“.
|
|
