Grožio prasmę atranda paprastume

Laiviuose gyvenančios Valės Žvinklienės namuose neatrasi sienos, ant kurios nekabėtų jos siuvinėti, klijuoti paveikslai, nepamatysi lentynos, kurioje nesipuikuotų rankdarbiai, stebinantys išmone ir tuo pačiu - paprastumu. „Grožio paslaptis slypi paprastume – reikia tik trupučio fantazijos, ir pasaulis gali tapti daug gražesnis“, - įsitikinusi 67-erių moteris.

Valė Žvinklienė pasakojo mėgstanti išbandyti vis naujus rankdarbius. Tik moteris dar nesugalvojo, ką galėtų daryti su akmenimis – juos laiviškė labai mėgsta ir kolekcionuoja gražiausius.

V.Žvinklienė pasakojo nuolat deganti smalsumu išbandyti ką nors naujo. Ypač moterį traukia rankdarbiai, kuriuos galima padaryti iš, atrodo, niekam nebereikalingų daiktų. Ką vieni nesigailėdami išmeta, V.Žvinklienė kūrybingai pritaiko naujiems sumanymams. Taip ant kambario gėlių nutūpė iš žurnalų lapų „išsiritę“ drugiai, svetainėje įsikūrė iš surinktų plunksnų suklijuotas paukštis. Tačiau turbūt egzotiškiausiai atrodo paveikslai iš žuvų kaulų.

„Įprastai žmonės pietums pavalgę žuvies kaulus bei ašakas surenka ir išmeta. Aš atvirkščiai – kruopščiai surenku ir dar kitų paprašau, jog atiduotų nereikalingus žuvies kaulus. Klijuoti paveikslus iš kaulų sugalvojau ne pati. Kažkada tokius kūrinius pamačiau per televizorių, bet reportaže nepapasakojo, kaip tai daryti. Tuo metu marti dirbo žuvų fabrike, parnešdavo žuvies ir namo. Nejučia ašakas pradėjau apžiūrinėti atidžiau – pamačiau, kad jos labai gražios ir gali tapti puikia medžiaga kūrybai“, - kalbėjo V.Žvinklienė.

Pasak jos, vieni gražiausių kaulų – lašišinių žuvų.

Išraiškiausi paveikslai dėliojasi iš menkių galvų kaulų, karšių žiaunų, jūros lydekos ašakų – iš jų moteris ant medžiagos skiaučių klijuoja paveikslus, kuriuose dažniausiai atsikartoja augalų motyvai.

„Dėlioti ornamentus yra malonioji kūrybinio proceso dalis. Ne iš karto supratau, kad žuvų kaulus reikia tinkamai paruošti. Suklijavusi pirmą paveikslą tik po kurio laiko pastebėjau, kad ašakos pagelsta ir paveikslas pasidaro nebe toks gražus. O ir kaulai klijuojami skilinėdavo, suklijuoti -trūkinėdavo. Ypač greitai gelsti linkę menkių kaulai. Todėl norint turėti gražų paveikslą, ašakas visų pirma reikia išbalinti“, - sakė V.Žvinklienė.

Laiviškė žuvų kaulus balina dviem būdais – mirko juos sodos tirpale arba plauna vandenilio peroksidu. Jame moteris mirko ir išpūstus kiaušinius – kasmet V.Žvinklienė artimuosius nustebina puošniais velykiniais margučiais, kurie gali būti naudojami keletą metų.

„Pradurtą žalią kiaušinį kruopščiai išplaunu su vandenilio peroksidu, kad išmargintas po kiek laiko nepradėtų „kvepėti“. Kai praeina šv.Velykos, susigalvoju jau kitokios tematikos rankdarbių. Smalsu išbandyti, ką pamatau žurnaluose, per televizorių – nepretenduoju į menininkes, nesakau, kad mano darbai turi kažkokią vertę. Gal net ne visi verti dovanoti, tačiau mano darbų prasmė yra džiuginti kitus ir teikti malonumą man“, - kalbėjo V.Žvinklienė.

Klijuoti, lankstyti, verti mėgstanti moteris prisipažino, kad arčiausiai širdies išlieka siuvinėjimas. Iš didžiulio maišo siuvinėtas servetėles ir staltieses traukianti V.Žvinklienė sakė, kad šių rankdarbių namuose niekada nėra buvę per daug – pabaigus vieną rankdarbį, nenumaldomai traukia prie kito.

„Visos moterys mano giminėje buvo ar yra mėgėjos pasiuvinėti. Tad su šiuo užsiėmimu susidūriau jau vaikystėje. Tik ne visada savo pomėgiui galėjau rasti laiko. Kol vaikai buvo maži, siuvinėjimas buvo toks retas malonumas. Dabar laiko daugiau, tačiau visiškai atsiduoti savo pomėgiui galiu tik žiemą – kai baigti visi ūkio, daržo darbai. Vasarą daug laiko skiriu gėlėms. Kai jos nuvysta, prisiminimus apie vasarą ir augintus augalus perkeliu ant medžiagos. Ilgais žiemos vakarais mano darželio gėlės prasiskleidžia ant servetėlių“, - pasakojo V.Žvinklienė.

Ji pati susikuria piešinių eskizus ir perkelia juos ant medžiagos. Įvairių atspalvių medžiagos moteris ieško dėvėtų rūbų parduotuvėse – atradusi norimą spalvą, V.Žvinklienė sugalvoja piešinį ir atrenka derančių atspalvių siūlus. Laiviškė sako turinti tiek minčių, kad servetėlių krūva namuose vis didėja ir didėja. Moteris įsitikinusi, kad su širdies šiluma siuvinėti darbai privalo arba būti padovanoti, arba naudojami buityje.

V.Žvinklienė siuvinėjimą vadina pačiu geriausiu nervų raminimo būdu ir yra įsitikinusi, kad siuvinėjimas yra tarsi gydomasis menas.

„Paimi adatą ir siūlus, pradedi dirbti ir tarsi kažkur iškeliauji. Galvoje nebelieka minčių, pamiršti rūpesčius, apsiramini ir esi tik su savimi ir tik sau“, - sakė V.Žvinklienė.

• Rašyti komentarą (0)