Kurdamas filmą apie M.K.Čiurlionį, vengs „klišių“

Kretingiškis 20 metų Gediminas Venckus vakar išvyko į Nidą, kur per savaitę kartu su bendramoksle režisiere Marija Stonyte nufilmuos ir čia pat sumontuos filmą, savaip perteiksiantį įstabaus menininko Mikalojaus Konstatino Čiurlionio tapybos darbą „Jūros sonata“.

Kretingiškis Gediminas Venckus sakė, kad filmo kūryba apie M.K.Čiurlionį būsianti tarsi jo ir režisierės improvizacija.

G.Venckus pasakojo, kad sukurti filmą apie M.K.Čiurlionio „Jūros sonatą“ buvusi sena profesoriaus Vytauto Landsbergio svajonė. Norėdamas pajusti jaunatvišką žvilgsnį į laiko išbandymus atlaikiusią M.K. Čiurlionio kūrybą, V.Landsbergis savo sukurtą scenarijų patikėjo dviems jauniems Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams – G.Venckui ir M.Stonytei.

Premjera – po savaitės darbo

„Su Marija daug kalbėjomės ir ilgai sprendėme, kaip turėtų atrodyti filmas. Turime scenarijų, tačiau ieškome savo vizualinio rakto, kad filmas būtų įdomus ir jaunatviškas. Atsisakysime klišių, nuvalkiotų detalių, tačiau išlaikysime Vytauto Landsbergio norą pamatyti molbertą, kuris stovės prie jūros, o paveikslas pats nusitapys. Tai bus tarsi mūsų M.K. Čiurliono kūrybos interpretacija, muzikinis vizualinis etiudas“,- apie būsimą darbą pasakojo G.Venckus, kuris dirbs filmo operatoriumi.

Pasak G.Veckaus, kuriant filmą teks improvizuoti, nes jūra yra be galo daug kartų nufilmuota, todėl filme ją parodyti dar nematytą – nelengva užduotis jauniems menininkams. „Ketiname panaudoti dvigubą ar net keturgubą ekspoziciją – vaizdus kelsime vienas ant kito. Ši stilistika primena M.K.Čiurlionio paveikslų braižą. Tačiau stengsimės, kad tai nebūtų tik vaizdų kratinys, o papasakota istorija“,- kalbėjo G.Venckus.

Per dieną nufilmuotus kadrus G.Venckus kartu su M. Stonyte patys vakarais montuos – taip gims kelių minučių filmas, kurio premjera numatyta liepos 15-ąją. Tądien Nidoje įvyks vienas Tomo Mano festivalio renginių – profesoriaus Vytauto Landsbergio kūrybos vakaras „Jūra. Poezija ir muzika“, skirtas M.K.Čiurlioniui.

Šioje fotografijoje G.Venckaus užfiksuota viena gražiausių šalies vietų - Nida, jaunąjį menininką įkvepianti kūrybai. Šiuo metu G.Venckus išvykęs į Nidą, kur kuria filmą.

Pajūris – miela vieta kūrybai

Filmas apie M.K.Čiurliono kūrybą G.Venckui bus gera proga dar kartą pabuvoti mylimose šalies vietose – Nidoje ir apskritai visoje Kuršių Nerijoje.

„Tai – savi kraštai, vietos, į kurias kasmet norisi sugrįžti. Džiaugiuosi, kad šįkart ten būsiu turėdamas tikslą, nes jei leisčiau laiką ir nieko neveikčiau, imtų graužti sąžinė,- šypsodamasis prisipažino G.Venckus. – Be to, filmuodamas nori nenori imi į save sugerti aplinką, kvėpuoti ten sklandančia atmosfera.“

G.Venckus pasakojo nuo vaikystės mėgęs keliauti po gamtą: susikraudavo kuprinę ir – ant dviračio į žygius. Prieš penkerius metus pamatytus vaizdus - tarp jų nemaža dalis pajūrio - jis pradėjo įamžinti fotoaparatu.

Pirmenybė – juostiniam fotoaparatui

„Tai būdavo tarsi trumpi reportažai apie aplankytas vietas sau ir draugams. Visą laiką fotografavau juostiniu fotoaparatu – tuomet esi priverstas labiau susikoncentruoti, atsirinkti kadrus ir neišnaudoti savo kūrybinių resursų, darant begalę kadrų, o vėliau sugaištant daug laiko, kol atsirenki geriausius“- savą požiūrį išsakė G.Venckus, kuris dėl vyraujančio statiško pobūdžio savo menines fotografijas vadina atvirutėmis.

Paklausus, kiek daug fotografas, operatorius gali šiuolaikinėmis technologinėmis priemonės tobulinti padarytą kadrą, ar nėra menas palikti vaizdą tokį, koks jis natūraliai yra „pagautas“, G.Venckus sakė: „Joks menas nėra objektyvus. Seniau galvota, kad fotografija yra pats objektyviausias menas, tačiau tai anaiptol netinka kalbant apie šiuolaikinę meninę fotografiją. Anksčiau ir pats kompiuteriu netobilindavau, nekeisdavau nuotraukų, nes laikiausi nuomonės, kad reikia palikti taip, kaip yra, kad nuotrauka negali būti „sintetinė“. Tačiau dabar nuomonė pasikeitė.“

Praverčia fotografo patirtis

G.Venckus pasakojo paskutiniu metu vis rečiau į rankas paimantis fotoaparatą, nes nenori blaškytis ir siekia save realizuoti kurdamas filmus. Tačiau fotografo patirtis jam praverčia ir už kino kameros.

„Fotografijos yra filmavimo pagrindas, tik čia matai ne vieną nuotrauką, o 24 kadrus per vieną sekundę. Kartais atskirai paėmus ir vienas, ir antras kadras gali būti blogi, tačiau juos sudėjus vieną paskui kitą – išvysti prasmę. To mes ir mokomės – kalbėti vaizdais,- sakė G.Venckus, kuris šiemet Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė pirmajį vaizdo operatoriaus studijų kursą. - Iš tiesų kiekvieną dieną mokausi: gatvėje, namuose, bet kur – stebiu šviesą ir kokią nuotaiką ji sukuria. Vėliau ši patirtis praverčia kuriant filmą. Menas – tai manipuliacija, melas vaizdais.“

G.Venckus įsitikinęs, kad menininkas negali stovėti vietoje – jis turi domėtis pasauliu, keliauti, pažinti kitus ir save. „Sudėtinga apčiuopti, kas konkrečiai ir kokią įtaką man padarė – manau, kad viskas kartu: tėvai, kurie yra reklamos dizaineriai, vaikystėje – pomėgis piešti, perskaitytos knygos, muzika, kurios labai daug klausausi. Dabar labiausiai mėgstu džiazą ir įvairių tautų folklorą, kuris yra tautos šaknys, istorija – tai labai įdomu pažinti“,- kalbėjo G.Venckus.

• Rašyti komentarą (3)