Laivių žemei – pusė tūkstančio metų

Laivių kaime iškilmingai atidengtas koplytstulpis, skirtas paminėti Laivių žemės 500 metų jubiliejui. Prieš pusę tūkstančio metų ši gyvenvietė buvo pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose. Šia proga laiviškiai pagerbė labiausiai nusipelniusius kaimo gyventojus ir savo gimtinės gimtadienį šventė iki paryčių.

Laiviuose atidengtas koplytstulpis, skirtas kaimo 500 metų jubiliejui.

Salantiškio tautodailininko Liudo Ruginio pagamintą koplytstulpį laiviškiai nusprendė pastatyti prie pagrindinės kaimo gatvės – kad šis pasitiktų visus atvažiuojančius bei išlydėtų išvažiuojančius ir primintų, kiek žmonių kartų bei įvykių teko matyti Laivių kaimui.

„Laiviškiai labai didžiuojasi savo žeme, todėl gausiai susirinko į iškilmingą koplytstulpio atidengimo ceremoniją. Koplytstulpį pašventino Skuodo rajono Šačių klebonas Kęstutis Pajaujis, savo žemę ir tėvynę laiviškiai pagerbė tautine giesme. Kiekvienas kaip įmanydamas prisidėjo prie to, kad šventė būtų įsimintina ir graži“, - džiaugėsi renginio organizatorė Laivių kultūros namų vadovė Stasė Butkevičienė. Jai šventę organizuoti padėjo kultūros namų meno vadovė Jurgita Palubinskaitė.

Laiviškiai ypatingą progą paminėjo dalyvaudami sportinėse varžybose, kaimo gyventojams ir svečiams buvo surengtas šventinis koncertas: Laiviams savo dainas skyrė kaimo popšou vaikų grupė, folklorinis ansamblis, saviveiklininkai. Pasveikinti laiviškių atvyko Vaclovo Kaubrio ir Aroldo Domarko duetas iš Salantų, liaudies muzikos ansamblis iš Skuodo rajono Rukų kaimo. Žiūrovus sužavėjo tikra žemaičių tarme eilėraščius deklamavę mažieji Laivių gyventojai.

„Kadangi šie metai mums labai ypatingi, norėjosi pagerbti kuo daugiau žmonių. Už pagalbą ir nuoširdų darbą apdovanojome seniūnijos darbuotojus, visada šventėms pyragus kepančią ir sūrius spaudžiančią Valę Žvinklienę, savo bendradarbes, Žvainių ir Juodupėnų kultūros namų vadoves Aušrą Dvarionienę bei Danguolę Vaičekauskienę“, - vardijo S.Butkevičienė.

Laivių bendruomenės pirmininkė garbės raštais apdovanojo geriausią Salantų gimnazijos gimnazistę iš Laivių Viktoriją Tuzaitę, apvalius jubiliejus kartu su kaimu šiais metais šventusius Viliją Vaitkuvienę, Donatą Dobrovolskį, Stanislavą Petrauskienę, Justiną Puškorių. Su mindauginėmis bendruomenė pasveikino Mindaugą Bertašių ir nepamiršo seniausių bei jauniausių savo žemės gyventojų. Garbės raštai atiteko 1923 metais gimusiam Juozui Žabinskui bei metais jaunesniems Juzefai Surdokienei ir Pranui Justinui Bertašiui. Jauniausias kol kas Laiviuose – 2011 metais gimęs Matas Bertašius.

„Šventė praėjo ramiai, neiškilo jokių nesusipratimų. Jiems ir nebuvo laiko: iki pat vėlyvos nakties laiviškius linksmino didžėjus iš Mažeikių DJ „Ritming”, mėgavomės ne tik šokiais, bet ir puikiu šviesos bei lazerių šou“, - pasakojo S.Butkevičienė.

Faktai

Laivių kaimas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1511 metais. Senąja rusų kalba Laiviai dokumentuose vadinami Styrnikais – laivininkais.

1560 metais kaimas lenkiškai jau vadinamas Laivaičiais. Taip kaimas vadintas dėl jame gyvenusių naujakurio Laivio sūnų.

Laivių gyventojai pasakoja, kad netoliese tekanti Salanto upė senovėje buvusi labai didelė ir joje plaukiodavę laivai. Jie sustodavę prieplaukoje, buvusioje po didžiuliu ąžuolu. Prieplauką imta vadinti Laiviais. Šis vardas prigijęs ir kaimui.

Šiuo metu Laiviuose gyvena 344 gyventojai.

• Rašyti komentarą (4)