|
|
|
Kretingiškiai raginami išsaugoti švarius tvenkinius
Daugiau negu pusę milijono kainavęs Pastauninko tvenkinių išvalymas gali nueiti perniek. Kai vieni džiaugiasi gražėjančia aplinka, kiti ją negailestingai ir toliau niokoja – nuo dumblo, nereikalingų meldų, šakų bei šiukšlių išvalytuose tvenkiniuose jau plaukioja plastiko buteliai, ledų popierėliai. Spėjama, kad vandenį vis dar tebeteršia ir kanalizacijos nuotekos. Kretingos rajono administracija patvirtino, kad ją pasiekė žinios, esą į tvenkinius ir toliau leidžiama kanalizacija – nors šito jau nebeturėtų būti. Ši problema aptarta su gamtosaugininkais, kurie žada griežtą kontrolę – kad išvalyti tvenkiniai švarūs išbūtų kuo ilgiau. Gamtosaugos agentūros Kretingoje viršininkas Ričardas Kašėta teigė, kad šiuo metu pranešimų apie neteisėtą kanalizaciją, leidžiamą į tvenkinius, nėra. Tačiau vandens telkinio priežiūra bus vykdoma nuolat. Antraip valymo projektui skirtus pinigus gali tekti grąžinti atgal. „Nuotekos į tvenkinius negali tekėti jokiu būdu. Jei žmonės elgis taip neatsakingai, Europos Sąjunga turi teisę pareikalauti sugrąžinti valymo projektui skirtus pinigus. Už neteisėtą nuotekų leidimą į vandens telkinius yra numatytos griežtos baudos – nuo 400 iki 2 tūkst. litų”, - sakė R.Kašėta. Tačiau jis pripažino, kad kontroliuoti įprastą tvenkinių ir parko šiukšlinimą bus sunkoka. “Išsiaiškinti, kas į tvenkinį numetė popierių ar butelį – neįmanoma. Prie kiekvieno nesupratingo piliečio nepastovėsi. Belieka tik tikėtis, kad kretingiškiai bus sąmoningi ir nepatingės šiukšlės nunešti iki konteinerio. Raginu visus būti pilietiškiems”, - kalbėjo R.Kašėta. Tvenkinių valymo darbus atlikusios bendrovės “Hidrum” gamybos direktoriaus Dariaus Šapkausko nuomone, norint išsaugoti pasiektą rezultatą, padirbėti turėtų visi – ir gyventojai, ir Savivaldybė. D.Šapkauskas Kretingos gyventojus paragino nešiukšlinti, o Savivaldybę - pamąstyti apie medžių retinimą ir net – fontaną. “Žiūrint į ateitį ir norint tvenkinius kuo ilgiau išsaugoti švarius, reikia juos prižiūrėti. Patarčiau nuolat šienauti meldus ir pasvarstyti, kuriuos prie tvenkinio esančius gluosnius galima nupjauti ir nugenėti. Kuo daugiau medžių, tuo daugiau į tvenkinį nukrenta lapų – jie sudaro humusingą sluoksnį ir tvenkinys dumblėja. Galima pagalvoti ir apie fontaną tvenkinyje – ir ne tik dėl estetinio vaizdo. Trykštant fontanui tvenkiniuose būtų didesnis vandens maišymas, padaugėtų deguonies”, - teigė D.Šapkauskas. Jis nuramino nerimaujančius dėl parke šalia tvenkinių palikto dumblo. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad iš tvenkinių išpumpuotame dumble naftos produktų liekanos viršija nustatytas normas. Tačiau pritaikius specialias technologijas, šios liekanos yra naikinamos vietoje – dumblo išvežti nereikės. Pasak D.Šapkausko, gyventojai dėl to nerimauti neturėtų – dumblas bus visiškai nekenksmingas aplinkai. “Dumblą du kartus nukenksminome biologiniu būdu. Reikia pripažinti, kad tvenkinys buvo super užterštas. Toks didelis užterštumas atsirado dėl ilgalaikės ūkinės veiklos – į vandenį tekėjo lietaus kanalizacija, netoliese veikė dirbuvės. Į tvenkinius pateko daugybė tepalų, todėl nekeista, kad tyrimai viršijo normas. Tačiau dumblas yra sklaidomas, dar kartą bus atlikti tyrimai”, - sakė D.Šapkauskas. Jei dumblo užterštumas viršytų numatytas normas, jo užversti neleistų nepriklausomi stebėtojai. Vos tik paaiškėjus, kad naftos produktai dumble neviršija normų, jis bus išsklaidytas, parke atkurtas buvęs vaizdas. “Sutvarkysime žvyruotus takelius, atsodinsime žolyną, pasodinsime 10 krūmų ir 20 lapuočių medžių. Darbus baigsime iki birželio vidurio", - patikino D.Šapkauskas. 550 tūkst. Lt - tokia bendra projekto „Pastauninko upelio tvenkinių Kretingos mieste išvalymas” vertė. Projektas yra įgyvendinamas iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
|
|
