|
|
|
Į lietuvių sodybas sugrįžta rūtos, putinai ir pievų gėlės
Klaipėdos universiteto botanikos sodo darbuotojos, prižiūrinčios ir puoselėjančios net kelių tūkstančių rūšių augalus, iš savo patirties žino, jog į egzotiniais augalais pastarąjį dešimtmetį puoštus miestiečių sodus ir kaimo sodybas pamažėle vėl sugrįžta tradiciniai lietuvių augalai – rūta, diemedis, šeivamedis, putinas, medlieva.
Alpinariumų karalius – šliaužiantysis flioksas Itin turtingą – kone tūkstančio rūšių – Klaipėdos botanikos sodo daugiamečių ir vienmečių gėlių kolekciją prižiūrinti Elena Daubarienė bei lapuočių medžių kolekcijos kuratorė Rita Goliakovienė pakvietė pasigrožėti gegužę savo spalvomis akį džiuginančių gėlių plotais bei kupliais žiedais apsipylusiais medžiais. Pašnekovės teigė, jog visos pavasarį pražystančios gėlės – hiacintai, šilagėlės, karpažolės, bergenijos, tulpės, geltonžiedės valpšteinijos, raudonžiedės žiognagės, neužmirštuolės, raktažolės – mėgsta būti palepintos skanesne, puresne dirva. Botanikos sode dabar – pats šliaužiančiojo fliokso karaliavimo metas. Ryškiaspalviai jų kilimai, pradedant nuo baltų - gelsvų ligi rožinių – violetinių, vingiuoja tarp vidurvasarį pražysiančių plačialapių gėlių. Flioksai yra viena labiausiai sodininkų pamėgtų dekoratyvinių šliaužiančiųjų sodo vejų. „Ši daugiametė gėlė įspūdingiausiai atrodo, kai jomis apsodintas didesnis plotas. Ja puošiami dabar itin madingi alpinariumai. Tinkami akcentai tarp flioksų - įvairiaspalvės smilgos ir viksvos. Irisai ir šilagėlės, skirtingai negu flioksai, mėgsta erdvę. Jie puikiai dera ir prie baseino. Drėgnesnę dirvą taip pat mėgsta bergenija“, - aprodydama ryškiažiedėmis gėlėmis nuklotus plotus, kalbėjo E.Daubarienė. Ji patikino, jog negalinti teikti konkrečių pamokymų, kaip komponuoti augalus alpinariume: „Viskas priklauso nuo sodininko išmonės ir skonio. Tačiau būtina paisyti pagrindinės taisyklės, kad vieni augalai negali užgožti kitų. Sugrūskime viską į vieną vietą, ir nebebus jokio efekto. Nužydėjus vieniems augalams, juos turėtų pakeisti dar tik pražystančios arba vienmetės gėlės. Sodinant augalus, visgi reikėtų turėti viziją, kaip sodas atrodys po 10 metų“. Vaismedžiai nepakenčia dekoratyvių medžių Itin įspūdinga botanikos sode dabar – žydinčių magnolijų kolekcija, kurioje sukaupta per 10 rūšių šių egzotiškų medžių: japoniškoji, žvaigždinė, skėtinė, hibridinė, „Galaxi“, „Baltasis deimantas“.
Vienus iš didžiausių, kone 10 cm siekiančius, rožinius pumpurus išskleidusios „Galaxi“ rūšies magnolijos. O baltų lelijų dydžio ir formos žiedais išsidabinusi lelijažiedė „Nigra“ žydi net dukart: gegužės viduryje ir antroje vasaros pusėje. „Kuo vėliau pražysta magnolija, tuo ilgiau ji žydi, nes užėjus šalnoms, paruduoja ir greitai nuvysta žiedai“, - teigė R.Goliakovienė. Nuosavam sodui papuošti ji pataria pasirinkti žvaigždinę magnoliją, nes šios rūšies medis neužauga itin didelis - ligi 3 m, kai japoniškoji magnolija išstypsta net iki 6 m. Magnoliją reikėtų sodinti į rūgštesnę dirvą ir saulėtoje vietoje. Jos nemėgsta skersvėjų. Magnolija gerai dera šalia rododendrų, kuriems taip pat patinka rūgšti dirva. „Kiekvienas augalas žydi neilgai, todėl sode jam reikia parinkti tinkamą vietą ir komponuoti šalia kitų skirtingu laiku žydinčių augalų. Dekoratyvinių augalų, ypač krūmų bei medžių, nereikėtų sodinti šalia vaismedžių, nes pastarieji dėl neaiškių priežasčių neuždera. Putinas taip pat nemėgsta sodo medžių – nesunokina uogų“, - augalų komponavimo ypatumus dėstė botanikė. Medlieva nenusileidžia sakurai Botanikos sodo takai vinguriuoja palei išpuoselėtus lapuočių medžius bei krūmus, kur akį patraukia baltažiedė smailialapė lanksva. Ji, anot R.Goliakovienės, ypač tinkanti papuošti miesto želdinius. Šliaužiančioji vyšnia, purpurinė obelaitė, japoninis svarainis – tai vis dar mūsų krašte egzotiški Rytų šalių augalai. Tačiau labiausiai iš jų išsiskiria raudonlapė sakura, kurios balti pilnaviduriai žiedai itin išryškėja raudonos lapijos fone. Šitie augalai sodo lankytojams yra įdomūs tik pavasarį, kada iškelia kuplias žiedų kepures, bet nužydėję jie nebeatkreipia į save dėmesio. Ne mažiau įspūdinga dabar ir baltažiedė medlieva – senas lietuvių augalas, kaime puošęs dažną sodybą. Savo grožiu pavasarį ji nė kiek nenusileidžia japoniškajai sakurai. Senovėje dėl liaunų formų šį medį žmonės vadindavę balerina. „Mūsų senoliai labai mėgo tą vaismedį, kuris kekėmis nokina tamsiai mėlynus apvalius vaisus. Vėliau jį pamiršo, bet dabar jis vėl sugrįžta į sodybas, nes madinga ir gražu tai, kas natūralu, kad ir - pievų gėlės“, - akcentavo R.Goliakovienė. Net kelių rūšių rūtas – kvapiąją, siauralapę, išskėstąją, sodinę – auginanti E.Daubarienė patikino, jog žmonės mielai į savo darželius susigrąžina ir mūsų liaudies apdainuotąjį augalą, prie namų pageidauja pasisodinti diemedį, putiną ar šeivamedį. Klaipėdos universiteto botanikos sodą puoselėja: (iš kairės) Ona Rūta Žadeikienė, Aušra Zubaitė, Kristina Baltaragienė, Liuda Razmuvienė, Elena Daubarienė ir Rita Goliakovienė. 1991 m. įkūrus Klaipėdos universitetą, netrukus atsirado galimybė įkurti ir botanikos sodą, kuris užsiimtų moksline veikla. Klaipėdos universiteto botanikos sodas buvo įkurtas 1993 m. miesto prieigose, vadinamajame Mažajame kaimelyje. Jo teritorija užima 9,3 ha: prasideda nuo Kretingos gatvės ir tęsiasi vaizdingo Danės upės slėnio link. Sodo teritorijoje išlikę senovinių pastatų, kurie įsilieja į gausiai ir turtingai apželdintą sodo aplinką. Aplinka pritaikoma ir poilsiui bei pramogoms. Šiandien 6 darbuotojai rūpinasi sodo augmenija, jų identifikacija, renka augalų sėklas, kasmet parengia jų katalogą ir organizuoja tarptautinius sėklų mainus. Klaipėdiečiai botanikai susirašinėja ir parduoda sėklas 47 pasaulio šalių botanikos sodams. Praktinių žinių čia įgyja ir studentai. Sodui šiuo metu vadovauja Ona Rūta Žadeikienė. Yra 4 stambios augalų kolekcijos – spygliuočių, lapuočių medžių, vaistinių ir prieskoninių augalų bei daugiamečių ir vienmečių gėlių.
|
|
