|
|
|
Vejose apsigyveno pelėnai
Nutirpus sniegui ne vienas gyventojas pamatė išraustą veją ar sodą. Vienur pasidarbavo kurmiai, kitur – pelėnai. O kai kas mano, kad jų sklype apsigyveno kurkliai.
Vilniaus universiteto Zoologijos katedros Gamtos mokslų fakulteto lektorius Andrius Petrašiūnas paaiškino, kaip pagal išraustą urvą galima nustatyti, kas jo šeimininkas. Kurkliai padaro tik skylutės formos angelę išlįsti iš urvelio. Šalia pelių urvelių angų paprastai nebūna sustumtų žemių. Pelėnai prie savo urvų sustumia žemių krūveles, o kurmių „darbą“ atpažinti nesunku iš jų išraustų gan aukštų žemių kauburėlių. Lietuvoje šiuo metu žinomos penkios pelėnų rūšys. Pasak A.Petrašiūno, didžiausia tikimybė - kad soduose ar daržuose apsigyveno paprastieji pelėnai (lotyniškai Microtus arvalis). Tai - žiurkinių šeimos gyvūnas. Pelėnai, skirtingai negu kurmiai, kurie minta karkvabalių lervomis ar sliekais, graužia augalų šaknis, ėda augalų stiebus, vaisius ir kt. Buvęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos sodininkystės specialistas Algimantas Bandaravičius sakė, kad pelėnai gali netgi labiau negu zuikiai pakenkti jauniems vaismedžiams, apgrauždami ne tik žievę, bet ir šaknis. Pelėnai gyvena kolonijomis. Jie rausia 2,5 – 5 cm skersmens urvelius. Jų gylis priklauso nuo dirvožemio struktūros. Pelėnai, kaip ir dirvinės pelės, kas kelerius metus gausiai paplinta. Tačiau, anot A.Bandaravičiaus, pati gamta viską sureguliuoja, ir jų vėl sumažėja. Viena patelė gali atsivesti iki aštuonių vadų. Vadoje būna 4 – 8 jaunikliai. Žiemą pelėnai būna aktyvesni negu vasarą. Natūralūs pelėnų priešai gamtoje – paukščiai, žvėreliai. Prie vandens telkinių gyvena vandeniniai pelėnai. Jei sodai ribojasi su tokiomis vietomis, vandeniniai pelėnai gali jiems taip pat pridaryti žalos. Vandeniniai pelėnai augalų šaknis nugraužia giliau po žeme, ir iš karto pažeidimų nesimato. Šių pelėnų urvai gali jungtis su kurmių požeminiais takais ir sudaryti ištisus labirintus. Vandeninis pelėnas per parą gali suėsti iki 85 proc. savo kūno svorio maisto. Pasak A.Bandaravičiaus, geriausias būdas atsikratyti paprastųjų pelėnų – nuodai. Užnuodytų grūdų galima įsigyti parduotuvėse. Tačiau labai svarbu žiūrėti, kad jų nesulestų paukščiai ar nesuėstų kiti gyvūnai, tad nuodus reikia pridengti. Paprastuosius pelėnus galima gaudyti ir spąstais. Spąstai nekenkia aplinkai. Tačiau juos statant reikia mūvėti pirštines, kad pelėnai nepajustų žmogaus kvapo. Spąstai giliai įleidžiami į atvirą duobutę taip, kad jų nesimatytų, o anga gerai uždengiama, kad nepraleistų šviesos. Uždengti galima velėnos gabalu ar lenta. Norint sužinoti, ar liko pelėnų, patariama keliose vietose atkasti išraustą urvelį. Jei liko pelėnų, po kiek laiko jie tas vietas vėl užvers. Kartais sodininkai žino įvairiausių patarimų, kaip apsisaugoti nuo paprastųjų pelėnų. Šiltnamius nuo šių kenkėjų esą gali apsaugoti česnakų ar šeivamedžių lapų ištrauka palaistyta žemė. Pelėnai taip pat nemėgsta daugiažiedžių margučių. Nemalonus jiems ir žirnikinės karpažolės kvapas. STIHL žoliapjovės - Parkutechnika.lt |
|
