|
|
|
Tarp vienuolyno bibliotekos sienų – amžių išmintis
Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekos amžius yra toks pat, kaip ir paties vienuolyno, kuris pastatytas 1610 m. ir įžengė jau į penktąjį gyvavimo šimtmetį. Ligi Antrojo pasaulinio karo ši biblioteka buvo viena turtingiausių šalyje: čia saugoti inkunabulai – pirmosios spausdintos knygos, seni raštai. Nors nesyk naikinta gaisrų ir žmonių, ši biblioteka ligi šiolei tebėra vertingiausia religinio turinio knygų šventovė Lietuvoje.
Sukaupta per 60 tūkstančių knygų Vienuolyno biblioteka pagal tradiciją rūpinasi patys broliai pranciškonai, nes ji ir tarnauja jų reikmėms. Šiandien bibliotekos fondai pasipildo ne tik Lietuvoje, bet užsienyje išleista naujausia religine literatūra. Čia kaupiama filosofinė bei grožinė literatūra, meno albumai, enciklopedijos ir žinynai. Bibliotekos ūkį tvarkyti broliai yra patikėję profesionaliai bibliotekininkei – Kretingos viešosios M.Valančiaus bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjai Nijolei Raudytei. Įkurdinta antrajame vienuolyno aukšte, kur galioja griežta klauzūra, biblioteka yra uždara miesto visuomenei. Tačiau ja gali naudotis ne vien Kretingos vienuolyne gyvenantys broliai, bet ir visos Lietuvos pranciškoniškųjų brolijų nariai, o taip pat - ir pasauliečiai, studijuojantys teologiją ar besidomintys religija, menais, filosofija. „Knygą žmogui duodame pasitikėdami juo. Pagal seną vienuolyno tradiciją, vietoj paimtos knygos lentynoje įstatomas ryškus skirtukas – kortelė su skaitytojo vardu ir pavarde. Ligi šiol tebuvo reti knygų vagystės atvejai“, - tvirtino N.Raudytė. Šiuo metu Kretingos vienuolyno bibliotekoje yra sukaupta per 60 tūkst. knygų. Jos saugomos trijose patalpose: bendrojoje salėje, skaitykloje, kuri įrengta kapitulos salėje, bei itin retų ir vertingų knygų saugykloje. Broliai pranciškonai šiandien naudojasi ir interneto prieiga, - tam įrengta speciali kompiuterių salė. Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas Andrius Dobrovolskas patikino, jog vienuolyno bibliotekos bei saugyklos patalpas būtina atnaujinti, tačiau įstrigus pastato renovacijos projektui iš ES lėšų, investicijų dar teks laukti kelerius metus. Sugrįžo keli inkunabulai Bendrojoje bibliotekos salėje, kuri užima 130 kv.m, knygos surūšiuotos atskirose lentynose pagal universalią dešimtainę klasifikacijos sistemą. Anot N.Raudytės, pats turtingiausias teologinės literatūros skyrius yra ir labiausiai išsmulkintas: Šventąjį Raštą bei įvairias jo studijas čia galima rasti ne tik populiariomis, bet ir senovės hebrajų, lotynų, graikų, islandų kalbomis. Yra raštų net arabų kalbomis. Gausią knygų kolekciją Kretingos vienuolynui po 1991-ųjų perdavė broliai pranciškonai iš uždaromų užsienio – Vašingtono, Bruklino, Kenebunkporto – vienuolijų. Spaudinių taip pat dovanojo kunigai iš savo asmeninių bibliotekų.
Išlikę itin vertingi, iki 1940-ųjų Lietuvoje ir už jos ribų išleisti, spaudiniai yra saugomi vienuolyno saugykloje. Gvardijonas A.Dobrovolskas įleido į saugyklą apžiūrėti šias, pasauliečio akiai retai matomas, vertybes. Pačioms brangiausioms knygoms – daugiau negu pusė tūkstančio metų, jų gimimo istorija siekia penkioliktąjį amžių. „Tai – inkunabulai arba knygos, išspausdintos pirmuoju - nuo 1446 iki 1501 m. - Johano Gutenbergo spaudos darbų laikotarpiu“, - nuo lentynų nukeldamas specialiose dėžėse įkurdintas senovines knygas, pasakojo brolis A. Dobrovolskas. Suvirpa širdis: knygai – pusė tūkstančio metų. Masyvios, oda aptrauktais mediniais viršeliais, pakraščiuose kaustytos geležimi. Knygos, kurias Lietuvoje skaitė pirmieji krikščionybės skleidėjai. Pirmieji lotyniškai spausdinti šventraščiai. Atskiros tekstų vietos juose dekoruotos piešiniais su plonytėmis aukso plokštelėmis. O pirmosios pastraipų raidės kaligrafiškai išrašytos ranka. Prieškariu tokių inkunabulų Kretingos bibliotekoje būta net 40. Šiandien Lietuvoje yra išlikę per 400 inkunabulų, keletas iš jų sugrįžo ir į Kretingos pranciškonų vienuolyną. „Nežinia, kokiais keliais šie inkunabulai pateko į mūsų vienuolyną. Aišku tik viena, kad jie čia sugrįžo po Nepriklausomybės, kai atsikūrė brolija: senieji kunigai juos kažkaip išsaugojo, o gal dovanojo pasauliečiai“, - svarstė A.Dobrovolskas. Pirmoji biblioteka Kretingoje Pasak N.Raudytės, manoma, kad Kretingos pranciškonų vienuolyno biblioteka buvo pirmoji biblioteka ir Kretingoje, įkurta viduramžiais. „Dauguma vienuolių regulų iškeldavo būtiną sąlygą, kad kiekvienas jų ordino vienuolynas turėtų savo biblioteką ir bibliotekininką. Tą patvirtina ir paplitęs posakis: „Vienuolynas be knygų spintos - kaip karo stovykla be ginklų sandėlio“, - teigė ji. Dėl lėšų stygiaus knygos vienuolyno bibliotekoms būdavo perkamos retai, tačiau, istoriniuose šaltiniuose rašoma, jog bernardinai tam skirdavo po vieną dukatą iš kiekvieno tūkstančio auksinių, surinkto iš aukų. Dažniausiai vienuolyno bibliotekos išaugdavo iš gautų dovanų. Taip į Kretingos vienuolyną atkeliavo knygos iš Mikalojaus Daukšos bibliotekos po jo mirties. Tarp knygų – Erazmo Roterdamiečio „Adagia“ bei inkunabulas „Hieronymus I.Epistolac et traktatus“, išleistas 1495 m. Niurnberge. Šios knygos dabar saugomos Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos senų ir retų spaudinių skyriuje. Vienuolyno biblioteką papildė ir miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus žmonos Zofijos asmeninės knygos. Knygas išsaugojo pogrindyje „Vienuolyno gyvenimą nuolat vėliau drumstė karai, kurie stipriai nualino ir biblioteką. 1659 m. vienuolyną nusiaubė švedai, vertingas knygas bei archyvus jie išsigabeno, - istorijos puslapius vartė N.Raudytė. - XVIII a. pabaigoje vienuolyno biblioteka naudojosi ne tik vienuoliai, bet ir gimnazijos, kurioje mokėsi ir Simonas Daukantas, mokiniai. Nors šaltiniai teigia, jog 1788 m. čia tebuvo vos 203 knygos“. Jurgiui Pabrėžai 1816 m. įstojus į Kretingos vienuolyną, prasidėjo naujas etapas ir jo bibliotekos istorijoje. Išgarsėjęs kaip pamokslininkas, gydytojas ir švietėjas, jis ne tik pats užrašė savo mokslinius tyrimus, bet paskolindavo retesnių knygų pas jį ateinantiems žmonėms. Šiandien jo rankraščiai ir herbarai saugomi didžiosiose Lietuvos bibliotekose. Carinės Rusijos valdžia po 1830-1831 m. ir 1863 m. sukilimų kovojo prieš vienuolynus: dauguma jų buvo uždaryti ir sunaikinti, o unikalios bibliotekos – išsklaidytos ar išvežtos į Rusiją. Tačiau Kretingos bernardinų vienuolyno biblioteką pavyko išsaugoti, nes iki pat XX a. pradžios negandas atlaikė ir pats vienuolynas. Vienuolyno bibliotekos išsaugojimu ypač rūpinosi Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. „Išliko pasakojimų, jog prieškariu vienuolyno biblioteka buvusi labai turtinga, įrengta per du aukštus. Knygas lentynose broliai pasiekdavo tik palipę aukštomis kopėčiomis“, - sakė A.Dobrovolskas. 1940 m. knygos iš nacionalizuoto Kretingos vienuolyno bibliotekos pateko į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto biblioteką, o dalis vertingų knygų kartu su vienuolynu sudegė Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Jos likučius 1952 m. perėmė Vilniaus universiteto biblioteka. Dalį knygų paslėpė ir išsaugojo į pogrindį nuėję pranciškonai. Tikėtina, jog jų dėka į dabartinę biblioteką sugrįžo ne tik vertingas istorijos palikimas, bet išsaugota ir tolimų mūsų protėvių rankomis lytėta išmintis.
|
|
