|
|
|
Į širdį – lyg lietaus lašai
Šį vasarį Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, peržengusi 60-ąjį savo gyvenimo slenkstį, draugus, artimuosius ir visus poetinio žodžio mylėtojus pamalonino pirmosios poezijos rinktinės „Neišsiųsti lietaus laiškai“, kurią ji vadina pokalbiais su savimi bei supančiu pasauliu, pasirodymu. Atėjo žodžiai iš gimtinės pievų ir miškų, išskleistų rūko burių virš marių, vandens lelijų bei meldų tylos. Žodžiai lyg gaivūs lietaus lašai krito ant delnų ir skruostų, į širdį“, - taip savo rinktinę skaitytojams pristato pati kūrėja. Anot jos, viskas ateina iš vaikystės, kuri prabėgo vaizdingame Varduvos slėnyje. „Mes, trys seserys, augome apsuptos žydinčio sodo, pievų ir laukų, išskrendančių ir grįžtančių paukščių sparnų šlamesio, apgaubtos kūrybingų tėvų dėmesiu. Visa tai paliko gilią brydę mano pasaulėjautoje, persikėlė ir į eiles. Man labai svarbu gamta ir žmogus joje, todėl norisi išreikšti savo emocinę būseną per metų laikų siųstus ženklus. Ypač mėgstu žiemą, nes tai – ir mano atėjimo į pasaulį metas“, - atviravo V.Kanapkienė. V.Kanapkienė sakė į poetinių minčių pasaulį panirstanti nuo jaunystės. Per keturis dešimtmečius susikaupė didžiulis pluoštas išbarstytų, bet eilėraščiais, tarsi mažytėmis širdies dramomis bei išreikštais ilgesingais išgyvenimais, virtusių popieriaus lapų. Moteris tvirtino nesanti profesionali kūrėja, tik – mėgėja. Tačiau jos kūryba - jokia paslaptis artimųjų bei draugų ratui, taipogi – akylam poezijos mėgėjui kretingiškiui. V.Kanapkienės gyvenime buvo toks metas, kai ji, išvien su kitais Kretingos rajono literatais, savo eilėraščius publikuodavo rajono spaudoje. Dirvą sudygti V.Kanapkienės poetiniam žodžiui išpureno didieji lietuvių poetai – Paulius Širvys, Jonas Strielkūnas, ji lenkia galvą ir prieš kretingiškės poetės Bronės Liniauskienės talentą. „Gyvenimo traukinys įsibėgėjo: pagalvojau, gal jau laikas surinkti juodraščius ir sudėti juos į krūvą. Savo gyvenime visada turiu tikslą, kurio link einu konkrečiais darbais. Šios knygelės per daug nesureikšminu – tiesiog taip turėjo būti. Išbarstytos mintys ir išgyvenimai, tarsi neišsiųsti lietaus laiškai, šįsyk suvarvėjo į delną“, - apie savo pirmąją poezijos kregždę kalbėjo kūrėja.
|
|
