|
|
|
Sveikos gyvensenos propaguotojos susibūrė į klubą
Kretingos kultūros centro Budrių filiale įsikūręs moterų klubas oficialaus pavadinimo neturi, - čia buriasi moterys, besidominčios sveika gyvensena. Susipažinti su sveika gyvensena moterims pasisiūlė padėti mokytoja Vida Paulauskienė.
Susidomėjo Vydūnu Pasak filialo vedėjos Janinos Lukauskienės, vyresnio amžiaus kaimo moterys, ypač žiemą, mažai kur išeina. Tad savaime atsiranda poreikis pabendrauti su bendraamžiais. Moterys pasakojo, kad pirmą kartą susirinko prie V.Paulauskienės paruoštos žolelių arbatos, tačiau vėliau jos pradėjo pačios dalintis patirtimi, gaminti įvairius sveikai gyvensenai tinkančius patiekalus. Be to, jos mokosi daryti ir fizinius pratimus, padedančius stuburui, sąnariams, raumenims atpalaiduoti, gerinančius kvėpavimą. Moterys pasakojo, kad gyvenant kaime dauguma jų pačios užsiaugina daržovių, vaisių. Jau anksti pavasarį, naudodamos pirmąsias žoleles, pradeda gaminti salotas. V.Paulauskienė kai kurias sveikos gyvensenos žinias perėmė iš savo tėvo. Jos tėvas Juozas Liaudinskas apie keturiasdešimt penktuosius savo gyvenimo metus pajuto, kad blogėja sveikata ir, kaip pats esą teigė, pradėjo gyventi pagal Vydūno 1928 metais Tilžėje išleistos knygos „Sveikata. Jaunumas. Grožė“ patarimus. J.Liaudinskui yra net tekę klausytis jo paskaitų. O minėtą knygelę jis jau turėjo 1930-aisiais – praėjus vos porai metų po jos pasirodymo. Vydūnas pats daug domėjosi sveikatos tema ir, kaip rašo knygoje, studijavo įvairius mokslus apie sveikatos palaikymą ir yra perskaitęs ne vieną amerikiečių, švedų, anglų, danų ir kitų mokslininkų darbą. Vydūno nuomone, žmonės per daug, per dažnai ir per daug visko valgo. „Žmonės stačiai žudo save maistu. Nevalgykime daug! Valgykime žmoniškai! Be galo tai svarbu. Ir kalte įkalti reikėtų tai žmonėms“, – rašė jis. Tačiau, anot V.Paulauskienės, ne visoms jo mintims šiandien pritariama. Pavyzdžiui, kalbant apie vandenį – esą šiandien tenka girdėti, jog vandens reikia gerti daug. O Vydūnas rašė, kad sveikam žmogui, kuris maitinasi teisingai, vandens gerti reikia tiktai kaitroje, kai jis daug prakaituoja. Be to, jis pastebi, kad druska, dirbtini saldumynai žadina troškulį, todėl ir jų reikia vengti. Druska, patekusi į kūną, tirpsta ir tam sunaudoja daug drėgmės. Todėl žmogus vėl nori gerti. Daug geriant, teigė Vydūnas, „netrukus kūnas yra permirkęs tų gėralų, kurie iš kūno plauna gyvenimui būtinai reikalingus materialus, ir kūnas vėl rėkia“. Savo knygoje jis jau atkreipė dėmesį ir į daržoves bei vaisius, kurie auga pertręštoje dirvoje. Net pastebėjo, kad Lietuvoje augantys vaisiai ir daržovės yra skanesni, negu augantys kitur, nes yra mažiau tręšiami. Jo teigimu, paprasčiausias įrodymas, kad maistas žalingas, yra vidurių pūtimas ir riaugėjimas. Neišsemiama temų įvairovė Susirinkusios moterys kalba įvairiomis temomis. Domėdamasi sveika gyvensena V. Paulauskienė randa ir nesudėtingų receptų bei patarimų, kuriais vėliau pasidalija su kitomis klubo narėmis. Vienas iš tokių sveikatai gerinti tinkančių produktų – obuolių actas. Jis naudingas žmogaus organizmui, nes turi daug kalio. Todėl jos nuomone, rytą atsikėlus ir nusigramdžius liežuvį, reikia išgerti vieną stiklinę vandens su 2 šaukšteliais obuolių acto. Vandenį galima paskaninti ir 1 šaukšteliu medaus. Naudingas ir aliejaus, tarsi saldainio, čiulpimas. Rytą šaukštą aliejaus reikėtų čiulpti apie 20 minučių. Tai padeda iš organizmo pašalinti dalį susikaupusių toksinų. Ilgai čiulpiant aliejų jis pakeičia net spalvą. Vienas jų užsiėmimas buvo skirtas ir žmogaus balsui. Esą pažeistos kūno ląstelės dainuojant tampa darnios. Todėl dainavimas tinka ir onkologiniams ligoniams. Amerikoje norint atsikratyti kai kurių ligų patariama per dieną dainuoti net tris valandas. Muzika nukreipia dėmesį, sužadina geras emocijas, stiprina imuninę sistemą. Ne be reikalo vaikams nuraminti buvo dainuojamos lopšinės. Tad susirinkusios moterys visada ir pačios užtraukia dainą. Salomėjos Vasiliauskienės nuomone, žmonės anksčiau valgydavo ne tik paprastesnį maistą, bet ir daugiau judėdavo. Vasarą reikėdavo nuravėti daržus, o tai nelengvas darbas – vis tekdavo lankstytis. Nelengvi, fizinės jėgos reikalaujantys buvo ir kiti ūkio darbai. Dirbdavo taip, kad prakaitas per kūną upeliu tekėdavo. Prisiminė ir savo vaikystės „skanėstus“ - vyšnių sakus, kiškio kopūstus, liepų pumpurus, kurių valgydavo tiek, kad net seilės žalios likdavo. Teigiamų emocijų žmonės gaudavo ir iš tarpusavio bendravimo. Dabar, kaime vakare išėjęs į lauką, žmogaus nebepamatysi. Šunys ir tie nebeloja. Bendrą kalbą rasdavo tiek jaunas, tiek senas. Kaimynas, rytą aplankęs kaimyną, pasiteiraudavo – „Kaip Dievas davė šiandien atsikelti?“ Anot pašnekovių, kartais daugiau negu aplinkinės jėgos žmogaus sveikatą gali griauti jo paties vidinės jėgos, tačiau žmonės dažnai to patys nesuvokia. Moterys nevengia pamąstymų ir mirties tema. Dalijasi receptais Kiekviena klubo dalyvė turi savų receptų. Vieni jų veikiantys kaip vaistai. Pavyzdžiui - meškinio česnako antpilas. Pripjausčius jų pilną trilitrinį stiklainį, reikia užpilti degtine. Toks užpilas stiprina imunitetą, reguliuoja kraujo spaudimą. Moterys žino ir kaip numesti keletą nereikalingų kilogramų. Pačios išbandė ir, anot Reginos Liaudinskienės, tikrai padėjo. O receptas – nesudėtingas: per delčią valgyti grikius su kefyru. Paėmus šaukštą grikių užpilti puse stiklinės kefyro ir palikti išbrinkti. Grikiams išbrinkus, juos ir suvalgyti. Moterys nesivaiko brangių ir įmantrių patiekalų receptų – bando gaminti iš tokių produktų, kokių turi. Visoms patiko ir orkaitėje kepti „cepelinai“. Šiam patiekalui stambiai sutarkavo 7-8 bulves, įmaišė pusę pakelio faršo, įdėjo druskos, viską gerai išmaišė ir iš gautos tešlos suformavo kukulius, kuriuos sudėjo į riebalais išteptą skardą ir iškepė orkaitėje. Nors pašnekovės sakė nedėjusios kiaušinių, kukuliai nesutižo ir pavyko skanūs. Išbandė ir varškės apkepą su virtais ryžiais bei aguonomis. Visos nusprendė, kad apkepas buvo labai skanus, o svarbiausia – jį pagaminti nebrangu. O tai šiuo metu ypač aktualu. Sveikos gyvensenos propaguotojos kultūros namuose susitinka kas dvi savaites. Ir sakė, kad tų susitikimų labai laukia.
|
|
