Įgyvendinusi ne vieną svajonę, tęs pradėtus darbus

Šiandien Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė švenčia 60 metų jubiliejų. Ji džiaugiasi, kad likimas jai lėmė gražiausius gyvenimo metus dirbti muziejuje ir suteikė galimybę realizuoti save. O norą daryti kažką gražaus ir gero ji atsinešė iš vaikystės.

Savo jubiliejui Vida Kanapkienė padovanojo įgyvendintą svajonę – vakar dienos šviesą išvydo jos poezijos knyga „Neišsiųsti lietaus lašai“.

V.Kanapkienė gimė Mažeikų rajone, Kulšėnų kaime. Mama buvo Dumaičių pradinės mokyklos mokytoja. Ji mokė vaikus ir šokti. Mokykloje veikė ir kaimo teatras. Anot pašnekovės, iki šiolei ji pamena, kaip pasidėjusi ant stalo popieriaus lakštą mama braižydavo šokių „raštus“, tik gaila, kad tie brėžiniai neišliko. Ta mokykla buvo tokia miela ir sava, kad šiandien jubiliatė juos vadina vaikystės namais.

Didelis dėmesys buvo skiriamas ir aplinkai – mama mokė, kaip padaryti alpinariumą, kaip sukomponuoti gėles. Mamos pamokymai, Varduvos upės vaizdingi šlaitai, pievos, vieškelis, vedantis į Sedos vidurinę mokyklą, ir išsirinktas pamėgtas medis -– nedylantys vaikystės prisiminimai, išlikę atmintyje.

Prieš trisdešimt metų pradėjusi dirbti muziejuje V.Kanapkienė stengėsi, kad muziejus nebūtų uždara įstaiga, o jame virtų gyvenimas.

- Nuolat jaučiu poreikį dirbti dėl žmonių, o ne dėl gero sau, - sakė pašnekovė. Tik pradėjusi dirbti muziejaus direktore pasirūpino pačiais paprasčiausiais dalykais, - prie Pranciškonų vienuolyno, kur buvo įsikūręs muziejus, įrengė gėlynus, rožynus, iškėlė šiukšlių konteinerius. Čia 1985 metais buvo atidaryta viena iš įdomiausių muziejaus ekspozicijų. Ekspozicija buvo įrengta dviejuose aukštuose, buvo eksponuojami muliažai, maketai, įrengtas dvaro valgomasis – tai buvo neįprasta ir nauja.

Antroji ekspozicija buvo surengta 1992 metais muziejui persikėlus į grafų Tiškevičių rūmus.

Dar vieną – etnografinę - ekspoziciją „Saulės ratu“ rengiamasi pristatyti šių metų kovo mėnesį.

Jubiliatė sakė, kad, pradėjusi dirbti muziejaus direktore, ji turėjo ir gan ambicingų planų – norėjo įrodyti ne tik sau, bet ir kitiems, kad ir dvaro parke gali žydėti rožės, gali būti sutvarkyti takai, atkurti želdiniai.

Anot direktorės, kartais gyvenime ji eina „va bank“ – neturint nė lito buvo pradėtas statyti Astronominis kalendorius, neturint pinigų sumanyta atkurti fontaną. Pirmasis fontanas jau veikia, tik dar trūksta skulptūros. Tikima, kad ji tikrai bus – aukoms atidaryta net speciali sąskaita.

Iškėlusi sau uždavinį, kad dvaro parke nebeliks mašinų, pasistengė, kad jų iš tiesų nebeliktų.

Ji pasidžiaugė ir tuo, kad per praėjusius metus pavyko įsisavinti 2 mln. Lt įgyvendinant projektą „Kretingos dvaro sodybos paminklinių pastatų renovacija ir pritaikymas turizmui“.

O kur dar kiti nuveikti darbai: nuo 1998 metų - tradicinės Dvaro šventės, 2005 metais atkurtas rožynas, atidaryta lauko ekspozicija „Atminties takas“ ir kt. Pasak direktorės, vienas lauke - ne karys. Įgyvendinti savo sumanymus be gero kolektyvo, gerų specialistų – neįmanoma. Todėl esą jie visi nusipelno pačių geriausių žodžių.

Pašnekovė pastebėjo, kad per trisdešimt metų keitėsi ir rajono valdžia, tačiau su visais ji sutarė ir visada sulaukdavo rajono vadovų palaikymo. Visada pasirengę padėti ir rajono žmonės: Antanas Baranauskas, Jūratė ir Pranas Varkojai, Petras Kurmis, Edmondas Dargis, Alma Daukintienė, Edmundas Giedrimas ir kiti.

„Kad galėtum ramiai ir rimtai dirbti, reikalingas ir šeimos palaikymas. Abu mano Vytautai – vyras ir sūnus – geri ir paslaugūs, ir nepyksta, jei šeštadienį ar sekmadienį pasidovanoju sau – išvažiuoju prie jūros ar į gamtą“, - gerus žodžius šeimai skyrė V.Kanapkienė.

Įgyvendinta ir dar viena svajonė – vakar dienos šviesą išvydo jos pirmoji poezijos knyga „Neišsiųsti lietaus lašai“.

Nors jubiliejus ir aplankė muziejaus direktorę, tačiau kol kas ji negalvoja apie poilsį – pirmiausia, anot jos pačios, reikia užbaigti pradėtus darbus. Juk taip buvo mokoma nuo vaikystės.

Vidos Kanapkienės darbo įvertinimai

1996 m. - Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (Riterio kryžiumi) už nuopelnus kultūrai.

2005 m. - apdovanota Lietuvos Respublikos ministro padėka ir vardiniu laikrodžiu už indėlį į Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimą ir muziejininkystės plėtrą.

2009 m. - apdovanota Kretingos rajono savivaldybės kultūros ir meno premija už realizuojamus vertingus projektus.

• Rašyti komentarą (9)