|
|
|
Į 2011-uosius – su tradiciniu „Pajūrio naujienų“ kalendoriumi
„Darome tai, ką mokame geriausiai“ – toks aštuntojo „Pajūrio naujienų“ kalendoriaus šūkis ir kartu priesaika Jums, mūsų skaitytojai. Tradiciškai Jus šv.Kalėdų ir artėjančių Naujųjų metų proga sveikina ne tik redakcijos darbuotojai, bet ir iškiliausi Kretingos rajono gyventojai: dailininkė Lidija Kuklienė, Kretingos katalikų bažnyčios klebonas Linas Vodopjanovas, Geriausio „Metų ūkio“ konkurse III vietą laimėjęs Raimondas Grabys, jaunoji šaulė Brigita Barkauskaitė, gydytoja ir tarybos narė Augenija Juknevičienė, Salantų gimnazijos pradinių klasių mokytojas Vidmantas Budrys, verslininkas Rimvydas Beniušis ir talentinga pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Marija Guščiūtė.
Su 2011 metų kalendoriaus herojais kalbėjomės apie tai, kuo ypatingi jiems buvo šie metai, ko tikisi iš ateinančių ir ką norėtų pasakyti Kretingos žmonėms. Lidija Kuklienė, dailininkė: - Trečius metus dirbu Dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje. Džiaugiuosi, kad čia sutinku kretingiškių, jaunų žmonių iš nedidelių miestų. Nesigailiu, kad pasirinkau tokį kelią – dirbti su jaunais žmonėmis yra labai gera. Jie pilni idėjų, kūrybingi, be lašelio negatyvo. Jie pasirengę dirbti, keliauti, siekti. Vasarą paaukojau anglų kalbos kursams, kuriuos vedė savanoriai iš Europos – ambicingi gerąja to žodžio prasme jaunuoliai, daug siekiantys – puikūs žmonės. Tačiau nuostabūs žmonės gyvena ir Kretingoje. Ar bėda kokia, ar nelaimė – kretingiškiai visada draugiškai pakalbins, iš mūsiškio žmogaus visada sulauksi paguodos. Mūsų miesto, rajono žmonės išsiskiria nepaprastu nuoširdumu, jie darbštūs, dori, sąžiningi, nesusireikšminę. Kiekvienam norėčiau palinkėti tolerancijos. Priimkime žmones tokius, kokie jie yra – be baimių, prietarų, su meile. Linas Vodopjanovas: - Šiais metais vyko kapitula, kuri mane sugrąžino į Kretingą – tapau klebonu. Grįžau į tą patį miestą, tačiau susidūriau su naujais atradimais, naujais Dievo ženklais, kurie sako, kad reikia sėti gerąją naujieną iš naujo. Džiaugiuosi Kretingoje įvykusiais Alfa kursais, jų dalyvių liudijimais. Patyriau, kad žmonės iš naujo atrado Dievą, pradėjo keisti savo gyvenimus. O gyvenimas keičiasi tiems, kurie nebijo rizikuoti ir randa laiko Dievui, artimui ir sau. Šią vasarą paminėjau savo kunigystės dešimtmetį – į kunigus buvau įšventintas čia, Kretingoje, čia ir tęsiu savo darbus. Kretingoje jaučiuosi kaip namuose. Žmonėms norėčiau palinkėti Dievo ramybės – jo malonė ateinančiais metais telydi kiekvieną. Visiems linkiu jausti dėkingumą Kūrėjui, nes iš jo malonės mes viską ir gauname. Augenija Juknevičienė: - Kaip gydytojai šie metai man buvo ypatingi gražiu jubiliejumi. Atšventėme „Šeimos medicinos centro“ jubiliejų. Džiaugiuosi, kad kolektyvas dirbo darniai, į jį po daugelio metų įsiliejo jaunas gydytojas – pamaina senajai medikų kartai. Kaip Kretingos rajono savivaldybės narei, metai taip pat nebuvo blogi. Nors mažėjo biudžetas, darbuotojai buvo priversti eiti nemokamų atostogų, yra kuo pasidžiaugti. Rajone vyko mokyklų, kultūros centrų renovacija – judėjome pirmyn.
Asmeninis gyvenimas šiais metais buvo kupinas džiaugsmo. Visa šeima – sveika, sūnus, baigęs mokslus, grįžo gyventi į Kretingą, vedė. Turiu marčią ir sulaukiau gražaus šeimos pagausėjimo. Kitai rajono tarybai norėčiau palinkėti dirbti darniai ir dirbti Kretingos rajono žmonėms. Visiems linkiu saugoti sveikatą, ją puoselėti, nesinervinti ir būti sveikiems. Raimondas Grabys: - Metai man, kaip ir kiekvienam ūkininkui, prasideda taip: išeini pavasarį į laukus ir pamatai, kad teks stoti į kovą su pačia gamta. Tačiau turėdamas meninę gyslelę, į tą kovą žiūriu kaip į kūrybinį procesą. Kiekvienas laukas man – lyg paveikslas, kurį norisi tapyti įvairiomis spalvomis. Suari žemę – juoda, sudygsta grūdai – žalia, noksta derlius – geltona. Taip ir tapau tą savo gyvenimo paveikslą. Apie metus galiu kalbėti ne tik kaip ūkininkas, bet ir kaip kultūros darbuotojas. Atrodo taip nesuderinama – išlipi iš traktoriaus ir lipi į sceną. Tarsi kokia transformacija įvyksta. Žmonės kartais manęs klausia, kaip spėju ūkį prižiūrėti, groti. O aš sakau – per gyvenimą reikia šokti polkos tempu. Savo, Lazdininkų, kaimo žmones sveikinu, kad pagaliau turime bažnyčią. Linkiu šv.Kalėdas gražiai atšvęsti naujoje šventovėje. Kiekvienam žmogui linkiu kalėdinės ramybės ir laimės kitais metais. Vidmantas Budrys: - Džiaugiuosi, kad galiu dirbti su vaikais. Šiais metais išleidau penktąją pradinukų kartą. Darbas mokykloje man neleidžia sustoti – turiu būti visada jaunas, kūrybingas. Esu laimingas, pasirinkęs tinkamą profesiją – pedagogika yra mano arkliukas, dirbdamas mokytojo darbą galiu išreikšti save. Ypatingi metai buvo ir kitoje mano darbo srityje. Kaip kultūros darbuotojas esu labai laimingas, kad prasidėjo Salantų kultūros centro renovacija. Darbai nesustabdė salantiškių kultūrinio gyvenimo, jis dar labiau suklestės įsikėlus į naujas patalpas. Salantams linkiu, kad renovacija ateitų ir į gimnaziją, o salantiškiai būtų pilni stiprybės. Ypač jos linkiu jaunimui – kad nepaliktų Salantų, kad baigę mokslus grįžtų į gimtąsias vietas ir kurtų gerovę čia. Stiprybės, meilės, pinigų ir sveikatos visiems. Brigita Barkauskaitė: - Šiais metais nusprendžiau, ką norėsiu studijuoti, pabaigusi mokyklą. Norėjau studijuoti mediciną, tačiau pradėjusi dalyvauti organizuojant renginius, supratau, ko iš tiesų noriu. Tikiuosi studijuoti renginių organizavimą. Todėl svarbiausi mano planai kitais metais – gerai išlaikyti egzaminus ir įstoti į universitetą Kaune arba Klaipėdoje. Jau penkerius metus esu jaunoji šaulė. Tačiau pabaigus mokyklą, teks pasitraukti iš jaunųjų šaulių kuopos vadės pareigų, nukris antpečiai, bet laukia nauji dalykai, iššūkiai. Žmonėms norėčiau palinkėti optimizmo. Dabar daug kas išvažiuoja į užsienį, bėga iš Lietuvos. Bet yra ir kitokia išeitis: reikia turėti tikslą, atkaklumo, ir nepasiekiama taps pasiekiama. Rimvydas Beniušis: - Likome su žmona dviese – dukra dirba, sūnus studijuoja. Gyvename santarvėje, taikiai, nueiname į bažnyčią. Versle metai buvo sunkūs – užgulė krizė. Padidėjo eksportas, tačiau sumažėjo mažmeninė gamyba, ėmė gesti technika, žmonės aukojosi, dirbo savaitgaliais. Už ištikimybę ir gerą darbą esu dėkingas visiems savo darbuotojams. Metus pabaigsime be skolų, džiaugiamės, kad išgyvename, turime užsakymų. Kai labai sunku, meldžiuosi – kad neapleistų stiprybė, kad nepalūžčiau. Stiprybės linkiu ir savo kolektyvui bei kretingiškiams. Būkime mažiau pavydūs, daugiau dirbkime, mokėkime mokesčius, būkime pakantūs ir aukokime. Marija Guščiūtė: - 2010-ieji buvo dosnūs sėkme: tapau respublikinio Balio Dvariono konkurso „Mažieji talentai 2010“ laureate ir tarptautinio konkurso „Mano vaikystės draugas - Fortepijonas“ dimplomante. Kretingos meno mokykloje pradėjau mokytis pagal sustiprintą programą, įstojau neakivaizdžiai mokytis į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokyklą Vilniuje. Ir kitiems metams turiu daugybę planų, bet jų negalima pasakoti. Iš Kalėdų senio norėčiau gauti naują suknelę, reikėtų ir naujo segtuvo savo diplomams susidėti. Savo bendraamžiams linkiu daug mokytis. Kasdien groju po vieną ar dvi valandas namuose, neturiu laisvadienių, o saugodama savo rankas, negaliu žiemą čiuožinėti nuo kalnų. Tačiau aš galiu groti. Norint ko nors pasiekti, reikia labai daug dirbti. Vardan tikslo kartais reikia ir kai ko atsisakyti.
|
|
