|
|
|
Grožio chemija
Kas bendra tarp chemijos ir nėrimo vąšelio? Simono Daukanto pagrindinės mokyklos technologijų mokytoja Palmira Mikutytė žino atsakymą į šį klausimą: chemiją ir nėrimo vąšelį sujungia grožis.
Tuo įsitikinti gali kiekvienas, apsilankęs Kretingos rajono pedagogų kūrybinių darbų parodoje Pedagogų švietimo centre. Vienas iš šios parodos eksponatų – trapiais varvekliais išpuošta medžio šaka. Tačiau varveklius čia išraižė ne stingdantis šaltis, o kruopštus P.Mikutytės darbas su vąšeliu ir baltais siūlais. Darbas galbūt pasirodytų niekuo neišskirtinis, jei ne kūrybiniame procese įsipainiojusi chemija. „Kiekvienais metais šventiniam laikotarpiui ieškau vis naujų idėjų – nemėgstu kartotis. Šį kartą minčių nereikėjo ieškoti žurnaluose, internete, knygose. Tiesiog kilo idėja pagaminti varveklius. Vąšelis, siūlai, karoliai ir stikliniai mėgintuvėliai iš chemijos kabineto – štai ir visa paslaptis. Iš mokyklos chemikės pasiskolinau nedidelių mėgintuvėlių, kurie netiko cheminiams bandymams, bet puikiai tiko mano sumanymui. Varvekliai gražiausiai atrodo, kai kabo erdvėje, pavyzdžiui, ant belapės medžio šakos. Tada išryškėja visas nėrinio trapumas ir grakštumas“, - apie naujausią šventinių papuošimų idėją pasakojo P.Mikutytė. Savo kūrybiniais atradimais ir mintimis ji kasmet pasidalija su mokiniais. Ir šiais metais technologijų kabinetas pilnas siūtų kalėdinių kojinių, puošniai dekoruotų butelių, iš karolių vertų angelų ir net makaroninių eglių. „Mokiniams galėčiau širdį atiduoti, tegul tik domisi grožiu, naujomis idėjomis, kūrybiniu procesu. Norisi, kad vaikai pamokose ne tik kažką išmoktų, parengtų parodai, bet ir patys sau, savo artimiesiems sukurtų džiaugsmo. Štai kodėl kiekvienais metais stengiuosi sugalvoti vis ką nors naujo, žavaus, įdomaus. Vaikai domisi ir noriai dirba – užklasinei veiklai turiu valandą, tačiau su mokiniais kabinete kartais praleidžiame ir tris, ir keturias valandas. Per šv.Kalėdas vaikai džiaugsmo sukuria ne tik sau, bet juo apdovanoja savo mamas, močiutes, kitus artimuosius“, - kalbėjo P.Mikutytė. Pasak moters, norint šventinėmis idėjomis ir žiniomis pasidalinti su vaikais, rengtis šv.Kalėdoms reikia pradėti jau rugsėjo mėnesį. Bandymų, mokymosi ir kūrybinis procesas užtrunka. „Kūrybinių idėjų ieškau visur – internete, perku žurnalus, minčių man parveža iš užsienio, įkvėpimo ieškau ir aplinkoje. Prieš perduodama idėją vaikams, visada ją išbandau pati. Skleistis kūrybiškumui galimybės šiais laikais labai plačios – šitiek naujų darbo technologijų, priemonių, minčių. Iš paprasčiausių dalykų galima sukurti originalias šventines puošmenas, dovanas“, - sakė P.Mikutytė. Savo namus mokytoja šiais metais papuošė nedideliais kalėdiniais akcentais, o kalėdinei eglei parinko mažus raudonus burbulus. „Nemėgstu namų apkrauti rankdarbiais. Jie ir neužsibūna – viską, ką padarau, dovanoju tiems, kurie vertina rankų darbą ir įdėtą širdį. Juk retas kuris žino, kiek laiko bei pastangų reikia net ir mažiausiai smulkmenai“, - kalbėjo P.Mikutytė. Atsakingumą ir kruopštumą ji perduoda savo mokiniams kartu su žiniomis. Mokytojos kabinetas prieš šv.Kalėdas prisipildė su didžiausia kantrybe siūtų, nertų, dekupuotų, klijuotų, vertų šventinių suvenyrų. Jų bus galima įsigyti rytoj įvyksiančioje kalėdinėje Kretingos mugėje. Ir nors dirbant su vaikais tenka imtis įvairiausių darbo technikų, dešimtmečius mokytoja dirbanti P.Mikutytė prisipažįsta, kad arčiausiai širdies jai – nėrimas vąšeliu. Galbūt todėl jos nerti varvekliai spinduliuoja ne žiemišku šaltu grožiu, o širdies šiluma.
|
|
