|
|
|
Dailininko ranką vedžioja pati Mergelė Marija
Jau trečius metus Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės bažnyčios Šventojoje interjerą puošiantis 60-metis klaipėdietis dailininkas Juozas Vosylius prieš šias Kalėdas pabaigs unikalų darbą – 75 kv.m dydžio freską ant centrinės bažnyčios sienos, vaizduojančią tarsi iš pačios Baltijos gelmių išnyrančią Mergelę Mariją.
Freskos siužetas nuolat kito Sukurtoji freska prilygs tituliniam bažnyčios paveikslui, kuris įprastai kabinamas virš centrinio altoriaus. „Galvoju, kad freską sukūrė pati Marija. Pamatytumėt projektą: jis nė iš tolo neatitinka dabartinio kūrinio. Gal skamba pompastiškai, bet aš tikrai žinau, kad Dievo Motina veda mane – mano vaizduotę ir ranką“, - kūrėjas atviravo, jog dirbant potėpiai, spalvos ir net siužetas nuolat kinta. Freskoje dominuoja Mergelės Marijos figūra. Pirmykščiame jos variante buvo numatyta pavaizduoti daug vandens, bet šio motyvo dailininkas atsisakė, ir freskoje „apsigyveno“ kelionės per laiką ir erdvę motyvas. „Pasirinktas laikas – naktis – asocijuojasi su pavojumi, o žvaigždė – Marija – neatsiriboja nuo žmonių – popierinių laivelių – ir keliauja kartu su jais“, - savo kūrinio idėją apibūdino J.Vosylius. Freskoje – du menami kryžiai, viršuje ir apačioje. Saulėtą dieną, anot menininko, spinduliai krinta ir ant freskos susifokusuoja kryžmai – saulė tarsi nušviečia ir laimina kelią. Marijos rankos – gaubiančios ir globojančios, viduryje figūros – išryškėjanti širdis. Dabar menininkas užbaiginėja freskos apačią. „Po dideliu laivu atsivers kosmosas, - apatinėje kryžmoje dar galvoju pratęsti siužetą, kuris nuosekliai eis būsimo tabernakulio link. Kaip konkrečiai išsikristalizuos freskos pabaiga – kol kas dar nežinia“, - atviravo menininkas. Bažnyčioje – meninis vientisumas „Ši freska – ne vien dienų darbas. Ji yra išgyventa“, - atviravo kūrėjas, patikindamas, jog dailininkas dirba ne tik teptuku, - kūrybos proceso vientisumą sudaro ir jo vizijos bei sprendimai. Šventosios bažnyčios spalvos – itin švelnios, todėl J.Vosyliui nesinorėjo į freską perkelti dominuojančių rėžiančių potėpių. Jo kūrinyje liko šiltos nuosekliai pereinančios spalvos bei išjausti simboliai. Menininkas pasidžiaugė ypatingu šios pajūrio bažnyčios meniniu vientisumu: „Tai – didelis klebono Vidmanto Griciaus nuopelnas. Šis žmogus ne tik sudaro itin geras sąlygas kūrėjams, bet ir pats turi puikų išugdytą meninį skonį. Čia dirbama ne fragmentiškai, darbus paliekant savieigai, o siekiama kryptingumo ir gilaus meninio turinio“, - įsitikinęs J.Vosylius. Šventosios bažnyčia kelia nuostabą; iš lauko ji – didelė, o viduje - maža ir jauki. Kryžius bažnyčios centre vizualiai būtų ją suspaudęs, o norėjosi erdvės ir gelmės. Todėl freskos pasirinkimas, anot jo, - pasisekęs klebono sprendimas, juolab, kad jos tematika atitinka ir pačios bažnyčios pavadinimą. Dailininkas atviravo, jog Šventojoje jis dirbąs nepaprastai lengvai: nors iš Klaipėdos tenka įveikti keliasdešimties kilometrų atstumą, tačiau būtent šios pajūrio vietos jis labai pasiilgstąs. „Dar dėstau Klaipėdos universitete, tačiau laisvomis nuo paskaitų dienomis lekiu į Šventąją – ši vieta man tikrai šventa: čia atsigauna širdis, pailsi siela“, - sakė kūrėjas. Tačiau jis prisiminė neseną savo gyvenimo tarpsnį, kada kelias į Šventąją nebuvo lengvai grįstas. Stacijos turi savo magiją Prieš dvejus metus Šventosios bažnyčioje dailininkas sukūrė 14 stacijų - Kristaus kančios paveikslų ciklą, kuris kabo abipus sienų. „Taip jau atsitiko: iš pradžių buvo sumanyta nutapyti freską, ir tik po to imtis stacijų. Bet kai sukūriau freskos projektą, supratau – ne to reikia, jame – visko per daug. Ir staiga, gal per pusvalandį, išsikristalizavo idėja tapyti stacijas“, - sakė dailininkas. Šią idėją jis pasiūlęs klebonui V.Griciui ir išsyk gavęs jo sutikimą. Nerimaudami, tikino pašnekovas, parodę projektą jo Ekscelencijai Telšių vyskupui Jonui Borutai, nes jiems žinomas konservatyviai saikingas vyskupo požiūris į meną bažnyčiose. Tačiau maketai jam patikę išsyk. „Ėmiausi darbo. Atrodė, kad procesas praeis lengvai, bet buvo atvirkščiai: prasidėjo ligos, problemos, tapyti buvo sunku ir emociškai. Kryžiaus kelio fenomenas savyje turi kažką magiško – lengvai atsivėrė, bet klojosi itin sunkiai“, - kalbėjo J.Vosylius. Stacijų formą, sakė jis, padiktavo pačios Šventosios bažnyčios forma, ji – trikampė. O skausmo ir netekties motyvai geriausiai ir „sutelpa“ į trikampį. Jose dominuoja kintantis Kristaus veidas, rankos bei kryžiaus simbolis. Kristaus veidui pozuoti jis paprašė kolegų, bet šie atsisakė. Jiems tai instinktyviai prilygo persiimti ypatinga kančia bei sunkumu. Sutiko pozuoti vienas vilnietis: “Perteikiau tik pagrindinius jo veido bruožus, o kančios išraiška modeliavosi savaime“, - pirmuosius savo kūrybos žingsnius Šventosios bažnyčioje prisiminė dailininkas. Svarbesni 2000-2010 m. sukurti darbai: * Freska „Švyturio statyba“ Klaipėdos universiteto senato posėdžių salėje, * Tapybinis pano „Kristaus prisikėlimas“ Sovietsko katalikų bažnyčioje, * Tapybinis pano „Šv.Antanas“ Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje, * Kryžiaus kelio stotys Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės bažnyčioje, * Du tapybiniai pano „Kristus Alyvų kalne“ ir „Kristaus prisikėlimas“ Šventosios bažnyčioje. Dailininko tapybos darbų yra įsigiję Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos dailės fondas, M.K.Čiurlionio dailės muziejus. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos dramos teatras, Maskvos Tretjakovo galerija, įvairios organizacijos bei privatūs asmenys Lietuvoje ir užsienyje.
|
|
