|
|
|
Stažuotė Europos Sąjungos širdyje – vertinga patirtis
„Bent kartą gyvenime pabuvoti Europos Sąjungos širdyje tikrai verta. Kad savo akimis pamatytum, kaip gimsta sprendimai, nulemiantys visos Europos gyvenimą“,- tvirtino kretingiškė 24 metų Jorūnė Martinavičiūtė, neseniai grįžusi iš Belgijos sostinės Briuselio, kur 5 mėnesius stažavosi Europos Sąjungos Regionų komitete.
„Kai vos atvykusi į Briuselį išlipau iš autobuso ir laukiau, kol aeis manęs pasitikti, per 10 min. išgirdau praeivius kalbant gal dešimčia skirtingų kalbų. Tai tikra Europos sostinė – daugiakultūrė, kur nė vienas nepasijaučia svetimas. Šito tikrai pasiilgsiu“, - pasakojo J.Martinavičiūtė. Ji sakė nepažinusi nė vieno eurokrato, o Europos Sąjungos institucijų darbuotojai nė iš tolo nepriminė žmonių-mašinų, kurie dirba vadovaudamiesi griežtomis taisyklėmis – tokius stereotipinius apibūdinimus apie juos tenka girdėti. „Atvirkščiai – visi buvo labai draugiški ir šiltai mane priėmė, į juos bet kada galėjau kreiptis pagalbos“,- prisiminė J.Martinavičiūtė. Ji džiaugėsi, kad turėjo galimybę Vytauto Didžiojo universitete per Europos Sąjungos institucijų administravimo magistro studijas įgytą teoriją papildyti praktikos žiniomis. Šturmuojanti pradžia J.Martinavičiūtės darbas buvo sekretoriauti per posėdžius, o jiems pasibaigus - parengti ataskaitas. Kretingiškė turėdavo darbo ir prieš posėdžius, nes jai reikėdavo surinkti medžiagą apie klausimus, kuriuos planuojama svarstyti. „Darbas - anglų kalba, o lietuviško vertimo nebuvo arba jis – labai prastas. Be to, rašyti protokolą lietuviškai, o vėliau jį vėl versti į anglų kalbą būtų buvęs dvigubas darbas. Teko įprasti prie angliškų terminų,- stažuotojo darbo užkulisius atskleidė J.Martinavičiūtė. - Pati sunkiausia buvo pirmoji darbo savaitė, nes kaip tik tuo metu keitėsi Komiteto narių penkerių metų kadencija, buvo sudaromos naujos komisijos. Per dvi savaites įvyko šeši posėdžiai – visiems jiems reikėjo pasirengti, todėl nelikdavo nė laisvos minutės. Maniau, kad išprotėsiu nuo tokio tempo“. Daugiausiai ginčijosi dėl žemės ūkio Regionų komitete, kurio nariai yra įvairių valstybių savivaldybių vadovai, svarstomų klausimų spektras – platus: nuo aplinkos apsaugos iki ekonomikos, švietimo politikos. Europos Sąjungos Komisija, Parlamentas ir Taryba, teikdami naujus pasiūlymus, privalo konsultuotis su Regionų komitetu, jei tie pasiūlymai turės įtakos regionams bei smulkesniems administraciniams valstybių vienetams. „Lietuviai labiausiai kovėsi dėl žemės ūkio politikos, kad ši sritis išliktų prioritetine. O dažniausiai mūsų šalies atstovai susikooperuoja su latviais ir taip siekia turėti daugiau įtakos,- savo pastebėjimus išsakė J.Martinavičiūtė. – Daug ginčų komitete kilo, kai buvo svarstoma, kokių priemonių imtis, kad ateityje būtų galima apsisaugoti nuo finansinės krizės. Nors šis posėdis užsitęsė iki vėlumos, tačiau komiteto nariai taip ir liko nepriėmę galutinio sprendimo“. Nariai dažnai keičiasi Pasak J.Martinavičiūtės, Regionų komitete nariai, svarstydami dienotvarkės klausimus, neįsivelia į asmeninius ginčus, kaip kartais nutinka Lietuvos Respublikos Seime. „Gal taip yra todėl, kad komiteto nariai gana dažnai keičiasi, nėra taip gerai susipažinę. Mat po savivaldybių rinkimų, kurie įvairiose šalyse įvyksta skirtingu laiku, į komitetą deleguojamas naujai išrinktas žmogus“,- pasakojo J.Martinavičiūtė. Jai teko dirbti Europos liaudies partijos frakcijoje, kuri vienija visų šalių narius, besilaikančius konservatyviosios politikos. Komitete yra dar trys frakcijos – Europos liaudies, socialdemokratų, liberalų ir demokratų bei liberalų frakcija – Europos aljansas. Susibičiuliavo su stažuotojais J.Martinavičiūtė pasakojo, kad Regionų komitete tąkart stažavosi apie 20 žmonių, kai Europos Komisijoje jų dirba 600. „Todėl vieni su kitais labai susidraugavome, o išsiskyrėme ašarodami,- pasakojo J.Martinavičiūtė. – Nors dirbome skirtinguose skyriuose, tačiau visi susitikdavome per pietų pertraukas, bendraudavome ir elektroniniu paštu. Be to, stažuotojams buvo organizuojami specialūs vakarėliai“. Nors J.Martinavičiūtė bendravo su stažuotojais iš įvairių šalių – Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Airijos ir kitų, tačiau labiausiai susidraugavo su makedoniete, kuri gyveno jos kaimynystėje. Pasak J.Martinavičiūtės, Briuselyje lengva pritapti, jame daug jaunų žmonių – juk dirbti Europos Sąjungos institucijose kiekvieną pusmetį atvažiuoja apie 2 tūkst. stažuotojų. O miestas nuolat gyvas – čia vyksta daugybė koncertų, festivalių, kitokių renginių. „Nereikdavo sukti galvos, kur nueiti ar ką veikti,- pasakojo J.Martinavičiūtė. – Tačiau teko gyventi taupiai, skaičiavau kiekvieną eurą. Juokavau, kad vėl grįžo studentiški laikai, kai verdi makaronus ir džiaugies“. J.Martinavičiūtė už stažuotę gaudavo 1 tūkst. eurų stipendiją, tačiau beveik pusę jos - 450 eurų - reikėdavo atiduoti už nuomojamą vieno kambario butą. Tarptautiniame tinkle – Klaipėdos universitetas Stažuotojai kartu ne tik lankydavosi komitete organizuotuose renginiuose, bet ir kartu vyko į kelionę. „Tai buvo sunkiausia ir įdomiausia stažuotės dalis, nes mes patys turėjome suorganizuoti kelionę pasirinkta tema, parengti projektą ir sudaryti susitikimų grafiką. Paaukojome daug laiko ir jėgų, kol viską suderinome, tačiau kelionė buvo fantastiška“,- kalbėjo J.Martinavičiūtė. Pasirinkę temą „Tarpregioninis bendradarbiavimas švietimo srityje Viduržiemio jūros regione“ J.Martinavičiūtė su kolegomis apsilankė Italijos mieste Trieste ir Slovėnijos mieste Portoroz, kuriame yra įsikūręs EMUNI universitetas. Tai – nedradicinis universitetas, jis tarsi tinklas vienija Europos ir Viduržiemio jūros regionų universitetus. „EMUNI universiteto prezidentas Joseph Mifsud nudžiugo sužinojęs, kad esu iš Lietuvos – mat jis visai neseniai buvo lankęsis mūsų šalyje. Jis papasakojo, kad bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, planuojama sukurti mokomąjį laivą, kuris iš Klaipėdos plauktų į Viduržiemio jūrą ir sustotų įvairiuose miestuose – ten pasikeistų studentų įgulos“,- pasakojo J.Martinavičiūtė. Faktai Briuselis yra Belgijos sostinė, taip pat laikoma de facto Europos Sąjungos sostine, kadangi čia yra dvi iš trijų pagrindinių Sąjungos institucijų, yra ir NATO būstinė. Regionų komitetas – politinė asamblėja, suteikianti vietos ir regionų valdžios institucijoms galimybę pareikšti savo nuomonę ES politikos ir teisės aktų kūrimo procese. Regionų komitetą sudaro 344 nariai iš 27 ES šalių. Lietuvai atstovauja 18 atstovų: 9 tikrieji nariai ir 9 alternatyvūs – šie pavaduoja tikruosius narius, jei jie negali dalyvauti komiteto veikloje.
|
|
