|
|
|
Afganistanas: gyvenimas tarp XXI ir XIII amžių
Atostogų į Lietuvą sugrįžęs Vygaudas Ušackas, Europos Sąjungos ambasadorius Afganistane, Palangos miesto viešojoje bibliotekoje surengė susitikimą su visuomene. Ambasadorius papasakojo apie šalį, jos žmones bei problemas, kurių sprendimui daug dėmesio skiria pasaulio lyderiai bei Europos Sąjunga (ES). Lietuva padeda atkurti Goro provinciją.
Nežino gyventojų skaičiaus Pasakojimą apie šią tolimą Azijos šalį V.Ušackas pradėjo palyginimu su Lietuva: Afganistanas – 10 kartų didesnis už Lietuvą, šalies teritorija - 647,5 tūkst. kv.m. ¾ teritorijos užima kalnai, visiškai nėra priėjimo prie jūros, todėl šalyje labai trūksta vandens. 80 proc. afganų gyvena kaime, vyrauja natūrinis ūkis. Šalyje yra 8 oficialūs sienų perėjimo punktai, o neoficialių – 128, todėl Afganistanas iš esmės – nekontroliuojama valstybė. Lietuva paminėjo savo valstybingumo tūkstantmetį, o Afganistanas – 5 tūkstantmečius. Tačiau istorinį Afganistano palikimą visiškai sugriovė 1979 – 1989 m. sovietų invazija bei Talibano režimas. Šiandien Afganistanas pagal skurdą - antroji valstybė pasaulyje po Somalio. Vidutinės dienos pajamos – 2 doleriai, arba 5 litai. „Sostinėje Kabule už šiuolaikinių ambasadų ir viešbučių – molio ir šiaudų namai, tokie, kokie buvo statomi dar XIII amžiuje. Kiekvienas namas turi savo uždarą kiemą, kuriame ir verda visas šeimos ar bendruomenės gyvenimas. Todėl niekas tiksliai nežino, kiek žmonių gyvena šalyje: sakoma, kad 29-40 mln., o Kabule – 4-5 milijonai. Nežinomas nė rinkėjų sąrašas, todėl ir sukurti demokratiją – sudėtinga“, - kalbėjo ambasadorius. Mieste nėra kanalizacijos sistemos, vietoj jos – griovys šalia gatvės, į kurį pilamos ir verčiamos šiukšlės. Afganai nepažįsta rašto Beraščiai žmonės – didelė šalies problema. Mokslas vis dar neprieinamas 80 proc. mergaičių ir 50 proc. berniukų. „Aš vadovauju 100 žmonių kolektyvui; 50 iš jų – afganai. Tačiau tik pusė afganų moka pasirašyti ant algalapių, kiti deda pirštų atspaudus, nors tarpusavyje susikalbame angliškai“, - sakė ambasadorius. Beraščiai - ir 95 proc. afganų policininkų, 60 proc. avarijų kaltininkų – taip pat policininkai. Gyvuoja dviguba teisinė sistema: tradicinė – šariato ir formalioji teisė. Tradicinė teisė, kai susirenka kaimo vyrai ir patys nusprendžia, kokią skirti bausmę, - labai gili: tokia teisė dar sudaro 40-50 proc. šalies jurisprudencijos. Žmonėms sunku susitarti, todėl kai kurie ilgisi talibų tvarkos, kai už menkiausią nusižengimą buvo nukertamos rankos. Visgi Afganistanas, pastebėjo V.Ušackas, jau turi nepriklausomą parlamentą. Žiniasklaida – įvairi ir laisva: yra 2 valstybinės ir 4 privačios televizijos bei radijo stotys. „Talibanas dar yra gajus prie sienos su Pakistanu, nes talibai išsikėlę, neva, kilnius tikslus – atkurti valstybę. Tačiau galūnių kirtimas ir moterų eliminavimas parodė visai ką kita“, - tvirtino ambasadorius. Trečdalis BVP - narkotikai Moterims dabar palyginus gerokai daugiau laisvių, negu talibams atėjus į valdžią – tada jos buvo išmestos iš darbo, negalėjo lankyti mokyklų, tik – sėdėti namie. Tačiau moterų gujimas šeimose įsišaknijęs giliai: kaip pavyzdys rodomas žurnalo viršelis, kur nufotografuota talibų žiaurumo auka Aisha. Šią moterį vyras barbariškai nubaudė, nukirsdamas nosį ir ausis dėl bandymo pabėgti nuo jo giminių žiaurumo. Atseit, štai kas laukia norinčios išlaisvėti moters, kai iš Afganistano išeis ES tarnybos. Kita opi šalies problema – susiskaldymas tarp puštūnų. „Mes, europiečiai, esame tik svečiai, atėję padėti šios šalies žmonėms. Svarbiausias mūsų siekis – padėti sutramdyti terorizmą, kad jis nekeltų tarptautinės grėsmės. Visa Azija – Indija, Pakistanas, Iranas, sovietų vidurinė Azija - kenčia nuo narkotikų, tačiau tos šalys tarpusavyje nebendrauja. ES siekia susodinti tų šalių vadovus, kad jie patys kovotų su narkotikų prekeiviais ir kontroliuotų savo sienas“, - akcentavo V.Ušackas. Šalyje – gausu vaisių. Todėl ES stengiasi finansuoti vaisių bei riešutų auginimo projektus, kurie taptų alternatyva aguonoms. Narkotikai sudaro trečdalį BVP – visko, kas pagaminama šalyje: 3,3 mln. žmonių susiję su opiumo gamyba. Lietuvos parama – 35 mln. litų ES atstovai Afganistane pradėjo dirbti dar praėjusio šimtmečio IX dešimtmečio viduryje, tačiau dėl Talibano režimo buvo priversti pasitraukti Pakistaną. ES šiuo metu skiria paramą trims sektoriams: valdymui – apmoko policininkus, kaimo vystymui ir sveikatos apsaugai. Ambasadorius tvirtino, jog afganai suprato, kad vakariečiai atnešė progresą. Realiai elektra į jų šalį buvo atvesta tik prieš 2 metus iš Uzbekistano. Būtiniausia sveikatos apsauga jau prieinama 64 proc. gyventojų. Lietuviai Goro provincijoje įgyvendina 10 mln. eurų - 35 mln. Lt - vertės projektą: stato ligonines, mokyklas, teisingumo rūmus. „Viliamės, kad Kabulas taps tokiu pat patraukliu – kosmopolitiniu – miestu, kokiu jis buvo ligi 1979 m. Turistai į jį automobiliais išsirengdavo net iš Paryžiaus. Afganistano šiaurėje – labai graži gamta“, - viltingai apie europiečiams nepažįstamą šalį kalbėjo V.Ušackas.
Talibanas – musulmoniškas judėjimas, kurio nariai 1996 – 2001 m. valdė didesniąją Afganistano dalį. Šiuo metu talibai įsitraukė į partizaninę kovą prieš užsienio valstybių pajėgas Afganistane. Talibano judėjimą 1994 m. įkūrė dvasininkas Mohametas Omaras, kurio siekiai, neva, buvę kilnūs – išvaduoti Afganistaną iš svetimtaučių kišimosi į jų valstybės reikalus.
Puštūnai – didžiausia patriarchalinė - gentinė tauta pasaulyje. Afganai kalba iranėnų grupės kalba – puštu, kuri Afganistane yra valstybinė. Afganistane puštūnai sudaro 42 proc. gyventojų.
|
|
