|
|
|
Motobolo užmiršti neįmanoma
Jau praėjo keli dešimtmečiai nuo to laiko, kai save motobolo Kretingoje pradininkais, dabar – jau veteranais, vadinantys kretingiškiai 67 metų Petras Kocius, 59 metų Algirdas Budginas ir 65 metų Ramutis Rutkevičius paskutinį kartą sėdėjo ant motociklo, gindami Kretingos motobolo komandos garbę.
Vyrai, kūrę motobolo istoriją, su ilgesiu prisimena jaunystės dienas, kurių užmiršti neleidžia išgyventas sportinis azartas, greitis, nerealūs posūkiai ir galimybė pažinti pasaulį. „Buvome jauni ir visi norėjome motociklų. O ir merginos mielai sėsdavo ant jų, kad pavėžintume. Kaip tai galima pamiršti“, - kalbėjo A.Budginas. „Motobolas – tarsi lenktynės su vėju. Ir neapsakomas malonumo jausmas, kai matai bei girdi, kaip tau žiūrovai ploja atsistoję“, - buvusį kolegą papildė R.Rutkevičius, motobolą žaidęs nuo 1970 iki 1980 m. ir per tą dešimtmetį nepraradęs geriausio vartininko vardo. Pasėtas grūdas išaugo ir suvešėjo Baigiantis septintajam praėjusio amžiaus dešimtmečiui, apie 1967-uosius, P.Kocius pirmąjį motobolo grūdą pasėjo Skuode, kur dirbo tuometinio „Dosafo“ rajono skyriaus pirmininku. Dabartinei jaunajai kartai šis pavadinimas nieko nebesako, o tada, sovietmečiu, ši neva savanoriška draugija buvo suburta sovietinei armijai bei laivynui remti. Būtent per šią organizaciją, pasiekus netgi jos centrinę būstinę Maskvoje, P.Kociui pavyko gauti motociklų motobolui žaisti. „Gavome net dešimt motociklų, - buvusiu laimėjimu pasidžiaugė P.Kocius. – Tad Skuode buvo galima suburti net dvi motobolo komandas“. Jau aštunto dešimtmečio pradžioje P.Kociui persikėlus gyventi į Kretingą, prie technikos linkę vyrai jį greitai susirado, ir neilgai trukus Kretinga jau turėjo motobolo komandą. Iš pradžių vyrai žaidė nuosavomis „Javomis“, ir tik vėliau, P.Kociui suradus pagalbininkų, kuriuos dabar pavadintume komandos rėmėjais, motobolui neabejingi vyrai sėdo ant „Minsk“ markės motociklų, labiau tinkančių žaisti motobolą negu „Javos“.
Susidomėję motobolu vyrai iš pradžių motociklus „čirpino“ žvyrduobėje, vėliau – ir Kretingos miesto stadione, nes dabartinio motodromo nebuvo nei svajonėse, nei planuose. Kretingoje į pirmąją motobolo komandą, kurios treneriu tapo P.Kocius, susibūrė Algirdas Budginas, Ramutis Rutkevičius, Kazys Knieža, Irmantas Gagilas, mechanikas Juozas Žukauskas, jau mirę Romas Petrauskas ir Kazimieras Tuma. Buvę motobolo žaidėjai su dideliu pasididžiavimu prisimena tai, kad tik pradėję žaisti per vos dvejus metus jie pelnė sporto meistrų vardus, kai 1972-aisiais – kretingiškių triumfo ir pergalių metais – sėkmingai sužaidė buvusios Tarybų Sąjungos mažosiose pirmenybėse: pelnę aukso medalius jie iškovojo teisę žaisti ir Tarybų Sąjungos motobolo A lygoje. „Visą naktį nemiegojome – negalėjome patikėti savo pergale. Juk puikai matėme, kaip atrodome šalia gerai technika aprūpintų sąjunginių komandų. O ir laimėjome prieš Kavrovo gamyklos, gaminusios ne tik motociklus, bet ir ginklus, komandą. Tai buvo neįtikėtina“, - vyrai prisiminė 1972-ųjų Taliną, kur įvyko Tarybų Sąjungos B lygos motobolo pirmenybės. Dar viena brangi pergalė – kai 13:1 laimėjo prieš Skuodą, amžinąjį varžovą, kuris tada turėjo ir didesnę žaidybinę patirtį, ir geresnės technikos. Žaidimui atidavė visas jėgas „Pajūrio naujienų“ pašnekovai, prisimindami jaunystės dienas, praleistas su motociklu ir kamuoliu, sakė, jog tada juos buvo užvaldęs didelis noras žaisti, savotiškas entuziazmas, kuriam negailėta nei laiko, nei jėgų. „Treniruotės buvo visas gyvenimas. Negalvojome, kad štai pažaisime per varžybas – ir viskas. Aukojome laiką, sveikatą – per varžybas dažnai žaidėjams reikdavo pamiršti skausmą, gavus per blauzdas, o ir 2,5 kg, kai šlapia – ir 5 kg sveriantis kamuolys, lekiantis 90 km per valandą greičiu, keldavo pavojų: nori nenori tekdavo atlaikyti smūgį, nes antraip – jeigu stovėsi – su tinklu būtų išnešę“, - kalbėjo R.Rutkevičius. Ir anot jo, ir anot A.Budgino, patogumų niekas nežiūrėdavęs: vyrai prisimena, kaip su nurašytu ir pačių suremontuotu ZIL-u vykdavę į varžybas: patys gulėdavo trimis aukštais, šonuose – motociklai. Ir neatrodė tada, kad būtų nepasiekiama Maskva ar dabartinis Sankt-Peterburgas, Talinas, Minskas. Atsidavimą komandai, motobolui skatino ir galimybė pamatyti pasaulį: su komanda išvažinėta visa Tarybų Sąjunga, būta Astrachanėje, Kazachijoje, Omske, netgi Čečėnijoje, kur teko bėgti nuo šūvių. „Išvykos davė labai daug: kaupėme ne tik žaidybinę patirtį, bet ir grūdinomės psichologiškai, perpratome kitų tautų charakterį“, - teigė pašnekovai. Per sezoną motobolo žaidėjai sužaisdavo iki 40 rungtynių, sezonas prasidėdavo balandžio pradžioje, baigdavosi spalį. Yra net buvę, kad parodomąsias varžybas teko žaisti Trakuose ant ežero ledo. Įrašė naują motobolo istorijos puslapį Iš esmės, Kretingos motobolo istorija yra šiek tiek padrika: netgi suradus senąsias sovietinės spaudos iškarpas, matyti, kad ne visur sutampa datos, skirtingai pasakojama apie motobolo atsiradimą, pradžią ir Lietuvoje, ir Kretingoje bei Skuode. Vieni motobolo vystymosi etapai ryškesni, kiti nublankę dėl objektyvių priežasčių. Sunkų metą Kretingos motobolui teko išgyventi, Lietuvai sugrįžus į Nepriklausomybę – viskas iro, keitėsi, nebebuvo ryškių organizatorių, kurie būtų ėmęsi stiprinti motobolo komandą. Šešerius savo darbo metus – nuo 1993 m. iki 1998-ųjų – prie Kretingos motobolo komandos vairo stovėjo Jonas Benetis. Būtent jis kartu su tuometiniais Kretingos motobolo žaidėjais – Stasiu Večerskiu, Augustinu Šliauderiu, Eduardu Steckiu, Egidijumi Knieža, Rimvydu Jasinku, Vidmantu Žiubriu, Vidmantu Bučmiu, Jeronimu Mikaločiumi bei kt. – įrašė naują puslapį Kretingos motobolo istorijoje. „Dirbti ėjau su skaudama širdimi: motobolas man buvo nežinoma sritis. Bet darbas viską atpirko – 1996-aisiais surengėme Europos motobolo čempionatą Kretingoje ir tapome Europos vicečempionais, o 1993 m. į Europos čempionatą Prancūzijoje pirmą kartą po Tarybų Sąjungos rinktinės laikų išvykome kaip nepriklausoma Lietuvos rinktinė“, - kalbėjo 50 metų J.Benetis, kurio vadovaujama komanda su rusais tada sulošė 1:1, ir šį sportinį įvykį Prancūzijos spauda aprašė kaip sensaciją. Motobolo lygį Kretingoje, komandą išlaikyti tada padėjo tragiškai žuvęs Paulius Krolis, kurio rūpesčiu komandai netrūko degalų, atsarginių detalių, transporto išlaidų. Rėmėjui žuvus, jo darbus tęsė žmona Vitalija Krolienė. „Europoje pradėjome atrodyti lygūs tarp kitų. Turėjome naujų motociklų, žaidėjams už pergales būdavo skiriamos premijos. Jaunimui atidavėme važinėti senesnius motociklus, ir leidome žaisti kaip atskirai komandai. Kai 1994-aisiais Europos čempionate Vokietijoje užėmėme III v., Prancūzijos rinktinę įveikę po baudinių serijos – tada lemiamą įvartį pelnė Rimantas Pocius- mums tai buvo didelis pasiekimas. Į mus dėmesį atkreipė Tarptautinė motociklų federacija, kuri ir pasiūlė Europos čempionatą surengti Lietuvoje, Kretingoje. Kai sutikome, nė neįtarėme, koks laukia darbas“, - prisiminė J.Benetis. Rengiantis motobolo čempionatui, buvo atnaujintos tribūnos, kurios ir šiandien dar tebetarnauja, suremontuota kavinukė, daugybės rūpesčių sukėlė vizos, draudimai, muitinių režimas, bet padedant Lietuvos motociklų sporto federacijai, kitiems motobolo pagalbininkams, visos kliūtys buvo įveiktos. Į istoriją tų dienų motobolas pateko ir ta prasme, jog Lietuvos televizija filmavo finalines ne olimpinės sporto šakos rungtynes, o kretingiškių motobolo komanda pateko į Lietuvos geriausių komandų 100-uką. „Per šešerius metus nuveikėme išties labai daug. Aš pats sulaukiau įvertinimo – man buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas, buvau pakviestas į Pasaulio motociklų sporto federacijos 90-metį Ženevoje, - sakė J.Benetis. – Tačiau jeigu dabar reikėtų bristi į tą pačią upę, tai daryčiau žinodamas, jog klubo vadovas ir treneris turi būti du atskiri žmonės – vienam ta našta yra per sunki“.
Manoma, kad motobolą sugalvojo Prancūzijos cirko artistai. Pirmosios varžybos, skirtingais duomenimis, įvyko 1923 m. ar 1929 m. Lietuvoje pirmosios varžybos buvo sužaistos 1948 m. Šiauliuose. Po ilgokos pertraukos – 1960-aisiais - motobolo varžybos įvyko Kaune tarp dviejų šio miesto komandų. Pirmasis Lietuvos motobolo čempionatas įvyko 1965 m. spalį.
Kretingos motobolo komanda, gyvuojanti beveik keturis dešimtmečius, turėjo tokius pavadinimus: „Švyturys“, „Žemūktechnika“, „Uotas“. Šiuo metu Kretingos garbę gina motobolo komanda „Milda“, treniruojama Vaclovo Brazdeikio.
|
|
