|
|
|
Architekto paveiksluose – Kretingos praeitis
Šiandien Kretingos muziejuje atidaroma buvusio ilgamečio Kretingos vyriausiojo architekto Edmundo Giedrimo tapybos darbų paroda „Žvilgsnis į Kretingos dvaro sodybą“. Tiškevičių dvaro sodybos, Įpilties ir Nagarbos piliakalnių bei išgalvotų jų pilių vaizdai E.Giedrimo drobėse perteikti tarytum tiksliai apskaičiuotu masteliu, - menininkas tik po to dėlioja spalvas ir įkvepia savo kūriniams dvasios.
Dvaras – menininko šaknys Į parodą E.Giedrimas atvežė 25 per pastarąjį pusmetį nutapytus paveikslus, kuriuose dominuoja įvairiais rakursais užfiksuoti senojo dvaro statiniai. „Architektūrą nustūmiau į antrąjį planą, ir paleidau savyje ilgai tramdytą kūrybinį džiną. Dabar atėjo toks metas, kai gyvenu savo malonumui: sugrįžta sentimentai pamėgtoms vaikystės vietoms ir „išdykavimai“ su įsivaizduojamomis pilimis“, - kalbėjo 68-erių menininkas ir tvirtino esąs tikrų tikriausias kretingiškis, kokių šiandien, anot jo, - ant pirštų besuskaičiuotum. „Mano tėviškė – šalia dvaro, kitoj Akmenos pusėj. Dvaras – tai mano šaknys: čia gyveno mano tėvai, seneliai ir proseneliai, čia prabėgo mano vaikystė“, - taip E.Giedrimas lyg ir paaiškino, kodėl tiek daug dėmesio savo kūryboje skyrė Tiškevičių dvarui. E.Giedrimo prosenelis Juozapas Giedrimas dar XVIII a. pabaigoje įsigijęs rėžį žemės šalia dvaro. Iš to meto dabartinėje Šventosios gatvėje dar yra išlikęs vienas itin senų statinių, - jį E.Giedrimas paveldėjo išvien su kitais giminaičiais. Namas daugybę sykių perstatytas, tačiau išlikusi jo šerdis – kaminas su duonkepe - bei sija su išraižyta šio namo gimimo data – 1771 m. Tėvas dirbo grafo vairuotoju 1905 m. gimęs Edmundo tėvas Pranas buvo paskutiniojo grafo Aleksandro Tiškevičiaus asmeninis vairuotojas.
„Grafas draugavo su mano seneliu, taip pat Pranu. Jiedu nusprendė mano tėvą, sulaukusį vos 18- kos, išleisti mokytis į „šoferių“ mokyklą. Tėvas vairavo didžiulį limuziną - amerikonišką pakardą. Galinga buvo mašina, viduje – raudoni foteliai. Kai grafas pasitraukė į Vokietiją, tą mašiną saugoti pakišo po šienu mūsų jaujoj. Galvojo, kad sovietai neilgai teužsibus. Pamenu – aš, „bernūzas“, laipiodavau po tą mašiną. Jaujoj ji stovėjo tol, kol sykį kažkas įskundė saugumui. Mašiną išsitempė: gal į kokią kino studiją, nes vėliau panašią mačiau filme „Raudonmedžio rojus“. O tėvą išvarė kasti Belomoro kanalą“, - pasakojo pašnekovas. E.Giedrimas dar atmena ir senąjį dvaro šiltnamių stiklintoją, stalių, kuris dirbti buvo pakviestas iš Čekijos. Sovietmečiu šis žmogus taip ir liko šiltnamių prižiūrėtoju, o vaikystėje Edmundas mėgdavęs buvoti jo dirbtuvėse. Po Kretingą – iškelta galva E.Giedrimas prisiminė, kad vienas mėgstamiausių instrumentų vaikystėje jam buvęs pieštukas. Tikrieji dailininko gebėjimai pasireiškė, ketverius metus tarnaujant sovietiniame laivyne, Liepojoje. „Leidau sienlaikraštį, rengiau transparantus, kūriau šriftus. Su draugu Liepojos karininkų namuose įkūrėme Liepojos gynybos muziejų, - dar ir šiandien galėčiau išsamiai papasakoti, kaip vyko šio miesto gynyba“, - prisiminė kretingiškis. Tarnaudamas laivyne, neakivaizdžiai studijavo Maskvos Menų universitete, o baigęs tarnybą pasirinko architektūros studijas Vilniaus dailės institute. Architektūra, anot E.Giedrimo, netrukdė tapybai, o atvirkščiai – ją papildė: jo paveikslai – tikslūs, vyraujanti tema - įdomūs statiniai besikeičiančios gamtos fone. Keliolika metų – 1976 -1986 m. ir 1990 -1992 m. - jis dirbo vyriausiuoju Kretingos rajono architektu. „Vyriausiasis architektas yra miesto kūrėjas. Privalėjau žinoti kiekvieną statinį, koordinuoti darbus. Šiandien vaikštau po Kretingą iškelta galva – mano iščiupinėtas kiekvienas kampas, mane pažinojo kiekvienas kaimo šuo“, - juokavo E.Giedrimas. Įkūrėjas žvelgtų į rotušę Kaip Kretingos miesto kūrėjas, pratęsęs jo įkūrėjo - Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės vado Jono Karolio Chodkevičiaus – darbus, miesto šventės išvakarėse E.Giedrimas neslėpė apmaudo dėl, jo manymu, nenusisekusio šios iškilios asmenybės įamžinimo. „Šis žmogus – pernelyg didelis, antrasis po Vytauto Didžiojo, vedęs lietuvius į mūšius ir laimėjęs galingus karus. Su skulptoriumi Arūnu Sakalausku norėjome jį užsodinti ant žirgo ir pastatyti miesto skvero kryžkelėje, kad išdidžiai žvelgtų į savo miestą, jo žmones ir į atstatytą rotušę. Atstatyti rotušę numatyta pagal projektą ir kada nors tai bus padaryta, - įsitikinęs E.Giedrimas. – Esu siūlęs Savivaldybei parduoti buvusio banko pastatą, kuriame įsikūrė valdžia, ir už tuos pinigus persikelti į pastatytą rotušę. O bankas būtų patrauklus lošimo namams“. E.Giedrimas dalyvavo konkurse įamžinti J.K.Chodkevičiaus atminimą, tačiau jo nelaimėjo. „Dabartinis paminklas nėra blogas, bet jis labiau tiktų vienuolyno kiemelyje. Vieta, kurioje dabar stovi paminklas, istoriškai buvo užstatytas miesto kvartalas“, - mano kretingiškis menininkas. * E.Giedrimas – 2 Kretingos generalinių planų bendraautorius. Pagal jo projektus sutvarkyta ne tik Kretinga, bet ir Kartenos, Jokūbavo, Rūdaičių gyvenvietės. * Jis suprojektavo Kretingos telekomo, pašto, „Špitolės“, laidojimo namų pastatus, rengė dabartinio „Dnb Nord“ banko pastato, Šv.Jurgio koplyčios senosiose miesto kapinėse atkūrimo, Jokūbavo ir Lazdininkų bažnyčių projektus, projektavo gyvenamuosius namus. * Už Rūdaičių gyvenvietės įkūrimą 1982 m. Visasąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje buvo apdovanotas sidabro medaliu. Už tai pelnė Vilniaus valstybinio dailės instituto, kuriame tuo metu dirbo, docento vardą. * E.Giedrimas turi netgi UNESCO apdovanojimą; 1972 m. Bulgarijoje pasaulio architektų mokyklų kongrese, kuriame dalyvavo tik 2 lietuviai, kretingiškis pelnė UNESCO diplomą. * 2002 m. E.Giedrimas įkūrė savo projektavimo firmą „Archita“, kurią neseniai uždarė.
|
|
