Grūšlaukės girininkijos miškuose girdėti, kaip kaunasi elniai

Grūšlaukės girininkijos miškai įstabūs žvėrių gausa – ja grožisi ne tik vietiniai gyventojai, glaudžiai bendradarbiaudami su miškininkais, bet ir komercinės medžioklės mėgėjai, čia atvykstantys net iš Skandinavijos kraštų. Juk retai kur išgirsi, kaip per rują riaumoja ir kaunasi elniai.

Girininkas Ignas Kripas džiaugiasi, kad žmonės pamėgo Pėteraičių miške įrengtą poilsiavietę.

„Elnias riaumodamas praneša, kas yra teritorijos vadas, ir taip įspėja nesiartinti jaunesnius elnius. O kelis kartus teko girdėti, kaip skamba dviejų besigrumiančių elnių ragai. Jei tolumoje tvyro rūkas, pačių gyvūnų nė nematysi, tačiau iš garso supranti, kad vyksta arši jų kova,- pasakojo Grūšlaukės girininkijos girininkas Ignas Kripas. – Visai neseniai teko matyti viename lauke 18 elnių – tai patelės su savo jaunikliais, mat patinai šiuo laiku jau būna atsiskyrę. O prieš dvejus metus su jėgeriu matėme daugiau negu 30 elnių būrį“.

Tai – vieni įspūdingiausių vaizdų, kuriuos teko regėti girininkui Ignui Kripui. Tačiau žvėrių gausa išsiskiriančioje Grūšlaukės girininkijoje esama ir briedžių, stirnų, vilkų, lapių, šernų, usūrinių šunų, vis daugiau atsiranda ir į Raudonąją knygą įrašytų ūdrų.

„Pastebiu parskrendantį juodąjį gandrą – gražu pažiūrėti, kaip po kelionės išskleidęs sparnus, jis juos džiovina saulėje. Tačiau dar nėsyk neteko užtikti juodojo gandro atskridus į lizdą“,- pasakojo I.Kripas.

Organizuoja komercines medžiokles

Žvėringi Grūšlaukės girininkijos miškai vilioja medžiotojus, norinčius išbandyti rankos taiklumą. Kretingos miškų urėdija čia ir Lenkimų girininkijoje organizuoja komercines medžiokles – pajausti miškų ir medžioklės dvasią atvyksta grupės iš Skandinavijos.

Tačiau girininkijos miškai traukia ir brakonierius – sunkmečiu suaktyvėjusi jų nusikalstama veikla kelia rūpestį miškų ūkio darbuotojams.

Nors yra pasitaikę rasti kilpą žvėrims gaudyti ar jau sumedžioto gyvūno kraujo lašų, tačiau I.Kripas pastebi atsirandant ir kitokių brakonierių. Šie į miškus traukia ne dėl to, kad neturėtų ko valgyti, bet norėdami tiesiog ekstremaliai praleisti laiką – atvažiavę prabangiais visureigiais, miške pasijaučia esą visagaliai.

Kovodami su neteisėta medžiokle, girininkijos darbuotojai nuolat patruliuoja miškuose, imasi kitų saugumo priemonių.

Daugiausiai – eglynų

Dabar Grūšlaukės girininkijos darbuotojų laukia jaunuolynų ugdymo kirtimai, kurie prasidės nuo birželio 1-osios. „Šiais kirtimais 16 ha teritorijoje sudarysime sąlygas augti tam tikroms medžių rūšims – eglei, beržui, o juos stelbiančius medžius pašalinsime“,- sakė I.Kripas.

Grūšlaukės girininkijos miškuose vyrauja spygliuočiai: per 2010 metus numatyta eglių poūkyje paruošti 2 tūkst. 667 kub.metrų medienos, pušies poūkyje – 965, beržo poūkyje – 678, juodalksnio poūkyje – 768, drebulės poūkyje – 420 kub.metrų medienos. Iš viso per metus Grūšlaukės girininkija pagrindiniais kirtimais pardavimui ketina paruošti apie 5,5 tūkst. kub.metrų medienos.

Grūšlaukės girininkijoje jau pabaigti tris savaites trukę intensyvūs miško atsodinimo darbai – atkurta 20,7 ha miško teritorijos, dar 15 ha plotas želdinių papildyta. Kirtavietės atsodinamos eglėmis, mišrinant su pušimis, o drėgnesnėse vietose – juodalksniais.

Tačiau Grūšlaukės girininkijos darbuotojams tenka rūpintis ne tik medžiais, bet ir žvėrimis – specialiai jiems pamiškėse bei miškų viduje yra įrengtos pašarinės aikštelės. Į šias vietas atklydę žvėrys pasisotina augančiomis grūdinėmis kultūromis.

Miškininkų bičiuliai – mokiniai

Girininkas I.Kripas pasidžiaugė, kad Grūšlaukės girininkiją sieja graži draugystė su Grūšlaukės pagrindine mokykla. Šios mokyklos pedagogai stengiasi, kad miško grožiu pasidžiaugtų skirtingų klasių mokiniai, todėl vieni jų kviečiami žiemą maitinti žvėrių, kiti – pavasarį kelti inkilų ir pan. Mokiniai jau keletą metų miškininkams padeda ir valyti šiukšles nuo žaliojo rūbo.

„Malonu pabūti ir pabendrauti su vaikais, jiems laiko visada atrandame. Nors grūšlaukiškiai yra ir kaimo vaikai, tačiau jie veržiasi į žygius su miškininkais“,- sakė girininkas I.Kripas, kuris po darbo miške vaikus visuomet pakviečia atsipūsti poilsiavietėje Pėteraičių miške.

„Mūsų girininkijos miškuose nėra vandens telkinių ar išskirtinio kraštovaizdžio vietų. Todėl pastebėję, kad grybautojai mėgsta pabuvoti Pėteraičių ir Peldinės miškuose, prieš penketą metų juose įrengėme poilsiavietes, pastatėme pavėsines. Džiugu, kad šias vietas žmonės pamėgo: čia ne tik prisėda papietauti šeimos, bet ir vyksta giminių susitikimai“,- pasakojo I.Kripas, kuris viliasi, kad ateityje poilsiavietę pavyks įrengti ir Lieknos miške.

Pėteraičių miške poilsiavietėje dar buvo iškastas ir tvenkinys, kuris ne tik pagražina kraštovaizdį, bet turi ir praktinės naudos. Per sausras tvenkinio vandeniu gaivinasi ištroškę miško gyvūnai, vanduo būtų reikalingas ir kilus gaisrui.

Kitas girininkijos tikslas – miškuose įrengti tinkamus kelius. Per pastarąjį dešimtmetį jau nutiesti keliai per Pėteraičių, Juodupėnų, Grūšlaukės pušyno miškų masyvus, o šiuo metu tiesiamas 4 kilometrų kelias per Lieknų-Palšių miško masyvą.

Miškininkas negali daryti klaidų

„Miškų privatizavimo vajus,- paklaustas, kas šiuo metu labiausiai neramina miškininkus, atsakė I.Kripas. – Nors su šia problema tiesiogiai dar nesusidūrėme, tačiau dėl jos kyla diskusijų. Vargu, ar privatininkams rūpėtų miškininkų kelti tikslai ir per daugybę metų įdėtas triūsas puoselėjant valstybinius miškus“.

Šiuo metu Grūšlaukės girininkijoje dirba ir girininko pavaduotojas Egidijus Japertas, du eiguliai – Pranas Burba ir Robertas Rūtė bei jėgeris Saulius Daugintis. Girininkijos kontora prieš dešimtmetį persikėlė į rekonstruotą alytnamį Grūšlaukės kaime.

I.Kripas Grūšlaukės girininkijoje pradėjo dirbti girininko pavaduotoju 2000 metais, o po trejų metų buvo paskirtas girininku. Iki tol I.Kripas dirbo Vaineikių girininkijos girininko pavaduotoju – į šias pareigas buvo paskirtas 1996 metais. Tuomet buvusiam agronomui teko baigti ir miškininkystės studijas Žemės ūkio akademijoje.

„Dirbdamas agronomu galėjau rinktis, kur kokią augalų kultūrą pasėti – neužderėjus vienoje vietoje, kitais metais galima ištaisyti klaidą ir pasėti kitoje vietoje. O būdamas girininku negali klysti – juk mūsų darbo rezultatus įvertins jau kitos kartos“,- sakė I.Kripas.

• Rašyti komentarą (1)