|
|
|
Užsiauginti prieskonių ir vaistažolių - nesudėtinga
Prieskoninės žolės patiekalams suteikia subtilesnį skonį ir aromatą. Dalis jų vartojamos ir kaip vaistažolės. Svarbu parinkti tinkamą vietą Klaipėdos universiteto botanikos sodo vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijos kuratorė Liuda Razmuvienė mano, kad Lietuvoje gyvenantys žmonėms turėtų labiau vertinti ne atvežtines, o pačių išaugintas vaistažoles, prieskoninius augalus. Net nedideliame sodo plote galima jų užsiauginti. Pirmiausia reikia pasirinkti tinkamą vietą augalams sodinti. Kai kurie augalai vienoje vietoje gali augti net keletą metų. Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kur augalai augs – saulėtoje ar pavėsingoje vietoje. Pavyzdžiui, pavėsingesnėje vietoje gerai auga vaistinė melisa, vaistinė mėta, gelsvė, mairūnas, petražolė. Svarbu žinoti ir dirvos tipą – skirtingi augalai mėgsta skirtingą dirvą. Kartais žmogus, pamatęs gražų augalą, susigundo jį įsigyti, bet netinkamai parinkus vietą, jis gali skursti ar visai nunykti. Prieskonių ir vaistažolių sodeliai Pasak L.Razmuvienės, vaistažolių ir prieskoninių augalų galima užsiauginti, suformavus formalius ir neformalius sodelius. Formalus sodelis – griežto stiliaus, jo pakraščiai gali būti apsodinami puskrūmiais, pavyzdžiui – levanda, dašiu, kurie yra karpomi. Viduryje galima pasodinti vienmečių augalų. Augalai gali būti sodinami apskritimu, juos sodinant taikoma vežimo rato, šachmatų lentos ar kita taisyklinga forma. Sodelio kraštus galima apdėti trinkelėmis, lentomis. Tokie sodeliai gražiai atrodo žiūrint iš viršaus – balkono, terasos. Neformalūs sodeliai nėra tokio griežto stiliaus. Renkant augalus sodeliams, reikia pagalvoti, ar parinkti augalai šakosis, kada jie bus karpomi. Pavyzdžiui, atkreipti dėmesį, kad darželinė žiomenė, dašis, čiobrelis atrodys gražiai, kai yra karpomi. Vaistažolių ar prieskoninių augalų sodeliai gali būti ir dviejų aukštų. Aukštesniame lygyje patariama sodinti žemesnius augalus. Prieskoniniai augalai gali augti ir vazonuose. Juose būtinas geras drenažas ir jie turi būti 20 centimetrų pločio bei tiek pat gylio. Vazonuose augančius prieskonius būtina nuolat laistyti ir karpyti. Kuo dažniau prieskoniniai augalai apkarpomi, tuo gražiau jie formuojasi ir būna šviežesni. Pavyzdžiui, kalninio ar darželinio dašio nekerpant, jis praranda formą, išvirsta į šonus, sumedėja. Jau nebe naujiena - ir prieskoninių augalų kabantys krepšeliai. Jie gali būti kabinami ant sienos, tvoros, didelio medžio šakos. Tačiau, anot pašnekovės, jie turi savų pliusų ir minusų. Minusas - tai, kad juos nuolat kedena vėjas, džiovina saulė ir reikia nepamiršti jų dažnai laistyti. Krepšelyje augančius augalus kiek įmanoma reikėtų apsaugoti nuo vėjų, juos pakabinti taip, kad būtų lengva prieiti palaistyti. Nesant sąlygų atskirai skirti vietos prieskoniniams augalams ir vaistažolėms, rekomenduojama juos auginti želdynuose. Pasižymi gydomuoju poveikiu Prieskoniniai augalai pasižymi ir gydomuoju poveikiu, gali net pakelti nuotaiką. Patariama pasisodinti levandos, kuri ne tik gražiai atrodo, bet ir skleidžia malonų kvapą. Kauno botanikos sode buvo atlikti želdiniuose auginamų vaistažolių stebėjimai. Nustatyta, kad vienas iš auginamų populiariausių augalų – vaistinė melisa. Tai - daugiametis augalas, išaugantis nuo 30 cm iki 1 metro. Nereikėtų jos maišyti su citrinine melisa. Sudžiovinta vaistinė melisa nekvepia taip skaniai kaip citrininė.Tačiau ji yra atsparesnė šalčiams ir neiššąla. Viena iš vaistinės melisos formų – geltonlapė. Ji puošia lysvę ir tinka šalia dekoratyvinių augalų, gėlių. Primiršta ir vaistinė medetka. Dėl jos dauginimosi kiti šio augalo net nemėgsta. Jos oranžiniai ryškūs žiedai puošia daržą. Medetkų žiedus reikia skinti kas 3 – 5 dienas. Tada ji gausiau žydės ir nebrandins sėklų. Žydi birželio - spalio mėnesiais. Medetkų žiedai vartojami kraujospūdžiui reguliuoti, nuo alergijos, o įkandus uodui pakanka tą vietą patrinti nuskintu medetkos žiedu ir niežėjimas dingsta. Medetkų žiedais galima puošti ir patiekalus, jie - valgomi. Pilnavidurės medetkos gražesnės, bet jos neturi tokių vaistinių savybių kaip paprastosios. Vienas iš populiariausių augalų - pipirmėtė. Ji labai greitai plinta, lapai – tamsiai žalios, net iki mėlynumo, spalvos. Šalia galima auginti ir šalmėtę. Graži ir meksikietiška mėta - jos lapai su baltomis juostelėmis. Tačiau tik pipirmėtė duoda tikrąjį mėtos prieskonį ir kvapą. Mėtų žinoma apie trisdešimt rūšių. Vienuolika iš jų natūraliai auga Lietuvoje, tačiau tik trys rūšys – vaistingos. Pipirmėtė įeina į daugelį vaistinėse parduodamų vaistažolių mišinių. Kita vaistažolė – vaistinė ramunė – dažnai maišoma su paprastąja ramune. Vaistinę ramunę sunku auginti – ji greit išnyksta. Žiedus rinkti reikia tada, kai jie visiškai išsiskleidę. Skinti reikia tik patį žiedelį, su kuo trumpesniu koteliu. Vaistinis šalavijas – auginamas ir kaip vaistažolė, ir kaip prieskonis. Tai pilkas, gražus krūmelis. Vaistinio šalavijo arbata tinka gerklės, dantenų uždegimui malšinti. Citrinvytis – dekoratyvus vijoklinis vaistažolinis augalas. Jo uogos turi tonizuojančių medžiagų. Vaistinis čiobrelis - labai populiarus kvapnus daugiametis augalas. Jis, kaip ir dauguma minėtų augalų, gali būti vartojamas ir kaip vaistažolė – peršalus, nuo kosulio, ir kaip puikus prieskonis mėsos patiekalams. Mugėse ar parduotuvėse įsigyti čiobreliai nors ir atrodo gražiai, arbatoms netinka. Kaip prieskonis bei vaistažolė auginama ir vaistinė juozažolė. Ji tankiai suželia ir, kaip ir levanda, tinka apsodinti vaistažolių ar prieskoninių sodelių kraštus. Kaip prieskonis ji gali pakeisti juodąjį pipirą. Storalapė bergenija gali būti auginama ir kaip gėlė, ir kaip vaistažolė. Kovo mėnesį surinkti jos lapai tinka sumuštoms vietoms gydyti. Ežiuolė, pasak pašnekovės, - tiesiog stebuklingas augalas: stiprina imunitetą, ramina. Vienoje vietoje pasodintas raudonėlis gali augti net septynerius metus, svarbu tik laiku apkarpyti ir surinkti žiedus, lapelius. Pasodinta perilė, kurios lapai tamsiai bordinės spalvos, augdama tarp salotų, papuoš visą lysvę. Kaip prieskonis ji vartojama džiovinta. Patariama nedaryti labai stiprių vaistažolių arbatų. Norint pajusti pagerėjimą, nepakanka vaistažolių arbatos išgerti vieną - antrą stiklinę. Vartoti ją reikėtų mažiausiai dešimt dienų. Nuolat gerti vaistažolių arbatos nepatariama - reikėtų jas vartoti su pertraukomis. Nors vaistinėse parduodami vaistažolių mišiniai, tačiau patiems darant arbatas geriau jų nemaišyti.
|
|
