Tvenkinius teršia fekalijos ir skalbimo milteliai

Vasarą bendrovė „Hidrum“ pradės valyti Pastauninko upelio tvenkinius. Tačiau šis procesas nebūtų įvykęs taip greitai, jei ne kruopštus ir atkaklus Pranciškonų gimnazijos mokinių Gabrielės Matilionytės ir Gretos Jurgutytės bei jų geografijos mokytojos Danutės Vasiliauskienės darbas. Jų atlikti tyrimai ir tvenkinių vandens analizė pasiekė ne tik Kretingos rajono savivaldybę, bet ir aukštus šalies pareigūnus.

Vaizdingoje ir kretingiškių bei miesto svečių lankomoje vietoje esančius Pastauninko upelio tvenkinius teršia ne tik akis badančios šiukšlės ir atliekos. Į tvenkinius per Pastauninko upelį patenka fekalijos, skalbimo milteliai, dėl fosfatų ir nitratų pakrantėse veši per tanki augalija.

Pastauninko upelio ir Dvaro tvenkinius G.Matilionytė ir G.Jurgutytė tirti pradėjo prieš penkerius metus – kai geografijos kabinetui buvo nupirkta nedidelė tyrimų laboratorija. Merginos susidūrė su paradoksu: paviršinių vandenų kokybės nereglamentuoja jokie įstatymai. Tai reiškia, kad tyrimų rezultatų neįmanoma palyginti su jokiomis normomis – jų paprasčiausiai nėra.

„Neįmanoma pasakyti, ar tvenkiniuose viršytas nitritų, fosfatų ir kitų medžiagų kiekis, nes nėra normų, su kuriomis galėtume palyginti tyrimų rezultatus. Tačiau tyrimai iškalbingi: radome žarninių enterokokų – tai reiškia, kad į tvenkinį patenka tualetų turinys. Aptikome fosfatų – jie išduoda, kad į vandenį nuleidžiami skalbimo milteliai“, - pasakojo tyrimui vadovavusi geografijos mokytoja D.Vasiliauskienė.

Tyrimą atlikusios merginos nustatė, kad antrasis Pastauninko upelio tvenkinys, esantis prie vasaros estrados, yra stipriai užterštas fosfatais. Fosfatų junginiai yra svarbūs augalijai ir gyvūnijai, nes augalams tai – trąša, o gyvūnams ši medžiaga reikalinga formuojantis kauliniams griaučiams. Vis dėlto per didelis kiekis fosfatų skatina vandens augalijos vešėjimą. Greitai suvešėję augalai nustelbia kitas augalijos rūšis. Šioms pradėjus pūti, bakterijos sunaudoja vandenyje esantį deguonį, o dėl jo trūkumo pradeda dusti žuvys.

Atlikti tyrimai parodė, kad tvenkiniuose pH – vandenilio jonų kiekis vandenyje – yra neryškiai šarminis, todėl augalams ir gyvūnams poveikio nedaro.

Tačiau nitratų tyrimas toks džiuginantis nebuvo: G.Matilionytė ir G.Jurgutytė ištyrė, jog antrasis Pastauninko upelio tvenkinys yra stipriai užterštas nitratais. Jeigu ši medžiaga patenka į gruntinius vandenis, jo vartotojams gali sukelti įvairius negalavimus. Kadangi nitratai skatina augalų vešėjimą, antrasis Pastauninko upelio tvenkinys turi tankiai prižėlusias pakrantes.

Jaunųjų tyrinėtojų duomenimis, vertinant amoniako kiekį vandenyje, antrasis Pastauninko upelio tvenkinys užterštas yra vidutiniškai, o pirmasis, esantis prie Pranciškonų gimnazijos, amoniako yra beveik nepaveiktas.

Nitritų kiekis vandenyje parodė, kad tvenkiniai yra vidutinio švarumo. G.Matilionytė ir G.Jurgutytė taip pat nustatė deguonies kiekį vandenyje.

„Paskaičiavus deguonies kiekį procentais, galima matyti vandens telkinio užterštumą. Jei deguonies vandenyje yra mažiau negu 90 procentų, galima įtarti, kad vanduo yra užterštas“, - pasakojo D.Vasiliauskienė.

Pakankamai deguonies yra tik trečiajame Dvaro ir pirmajame Pastauninko upelio tvenkiniuose. Kituose tvenkiniuose vanduo deguonies prisotintas mažai.

Vertindamos tyrimų rezultatus, G.Matilionytė ir G.Jurgutytė nustatė, kad mažiausiai užteršti yra antrasis ir trečiasis Dvaro tvenkiniai. Labiausiai iš visų užterštas antrasis Pastauninko upelio tvenkinys.

„Manome, kad žvejoti ir maistui naudoti tinka tik antrajame ir trečiajame Dvaro tvenkininiuose sugauta žuvis. Kituose tvenkiniuose sugauta žuvis maistui visiškai netinka“, - tyrimo išvadose sako G.Matilionytė ir G.Jurgutytė.

Būtent dėl žuvų specialistai dar nepradeda siurbti tvenkinių dumblo – kad nepakenktų žuvų nerštui. Dumblas, nenuleidžiant tvenkinių vandens, bus pradėtas siurbti vasaros viduryje. Taip pat bus iškirsti nereikalingi krūmai, iš dumblo išvalytos kenksmingos medžiagos.

Pastauninko upelio tvenkinių istorija

Kartografiniuose šaltiniuose Vienuolyno tvenkinys pirmą kartą buvo paminėtas 1771 metais. Prie tvenkinio pastatyto vienuolyno kūrėsi gyvenamieji namai, kluonas, tvartai, malūnas, vyno darykla. 1884 metais dešiniajame Pastauninko krante stūksojusi kalva buvo nukasta, supiltas pylimas naujam keliui, o per upelį pastatytas pirmasis mūrinis tiltas Kretingoje. Jis tebestovi ir šiandien. Šalia tilto stovėjo vyno darykla, tačiau ją 1933 metais vienuoliai nugriovė, ir iš jos akmenų šalia malūno pastatė lurdą.

Pokario metais, pastačius pėsčiųjų tiltą (priešais dabartinį Kultūros centrą), Pastauninko upelio tvenkinys buvo padalintas į du.

• Rašyti komentarą (4)