Tapyba ant šilko – būdas išreikšti save

Kretingos rajono savivaldybėje veikia „Šilko klubo“ narių darbų paroda. Parodoje eksponuojama per dešimt įvairaus formato darbų.

„Šilko klubo“ narės (iš kairės): Ramunė Šalminienė, Antonina Balčaitienė, Vilma Andriulienė, Elena Šiaulienė, klubo vadovė Daiva Stonkuvienė ir Rima Galuškinienė prie parodoje eksponuojamų paveikslų.

Mėgėjas tapyti ant šilko prieš porą metų subūrė palangiškė dailės mokytoja ekspertė Daiva Stonkuvienė.

Šiuo metu klubas vienija septyniolika įvairiausių profesijų moterų ir per metus surengia po dvi - tris parodas.

Viena iš pirmųjų, panorusi išmokti tapyti ant šilko, buvo karteniškė Antonina Balčaitienė. Dabar ji su šypsena pasakoja, kaip, perskaičiusi skelbimą apie kvietimą tapyti ant šilko, paskambino D.Stonkuvienei. Pokalbio metu Antonina prisipažino, kad nemoka piešti. Vėliau ji su baime laukė Daivos skambučio, manydama, kad ši, išgirdusi tokį prisipažinimą, jai nebepaskambins, todėl ryžosi pati jai dar kartą paskambinti. Dabar Antoninos darbus yra matęs ne vienas karteniškis ar kūlupėniškis. Moteris sakė, kad kartais apima toks noras tapyti, kad meta šalin visus pradėtus darbus ir į rankas ima dažus.

Tapyba ant šilko sudomino ir kūlupėniškę bibliotekininkę Rimą Galuškinienę. Nors tik mėnuo, kai ji prisijungė prie tapančių, tačiau teigia jau spėjusi pajusti, koks tai malonus užsiėmimas ir neįprastas būdas išreikšti save. O noras tapyti ant šilko atsirado bibliotekoje rengiant Antoninos darbų parodą. Antoninos pasakojimas ją taip sužavėjo, kad nusprendė ir pati išbandyti.

Kretingiškės Vilmos Andriulienės nuomone, tapant atsiranda puiki galimybė pabūti su savimi, o tai, kai aplinkui verda intensyvus gyvenimas, - taip pat svarbu.

Padvariuose gyvenanti Ramunė Šalminienė mano, kad kai pats plonytį baltą šilką paverti margaspalviu šaliu ir žinai, kad tokio niekur daugiau nėra, jis tampa neįkainojamas. Pačių sukurtus daiktus yra malonu dovanoti ir draugams, artimiesiems.

D.Stonkuvienė, Šiaulių universitete įgijusi dailės pedagogikos specialybę, pati jau penkiolika metų tapo ant šilko. Studijuodama mokėsi batikos. Tapyba ant šilko – viena iš batikos rūšių.

Įvairiausių meno paslapčių ji moko ir savo mokinius.

Esą kartais atrodo, kad mokiniai išeina iš mokyklos, ir viskas dingsta. Tačiau taip tik atrodo. Kam ji ir toliau reikalinga, tas ją susiranda.

Kartais pradėjusiems piešti būna sunku parodyti savo darbus. Todėl gerai, kai įsijungia ir šeimos nariai. Pasak moterų, jie ir yra pagrindiniai jų darbų vertintojai, kadangi drąsiai gali pareikšti, patinka ar nepatinka vienas ar kitas jų darbas.

Mokydama moteris tapybos ant šilko, D.Stonkuvienė teigė, jog stengiasi išsaugoti kiekvienos unikalumą, skatina jų kūrybiškumą.

Tapyti ant šilko - sudėtinga, ir net trūkumuose tenka ieškoti pranašumų bei būdų, kaip juos išnaudoti.

D.Stonkuvienės nuomone, tapyba ant šilko tinka prie šiuolaikinio interjero, nes tai gali būti ne tik paveikslai, bet ir staltiesės, pagalvėlės ar užuolaidos.

• Rašyti komentarą (5)