|
|
|
Stiprus šaltis suteikia ir malonumų
Kai aplinkui viskas apklota storu sniego sluoksniu, o žmonės lauke gūžiasi nuo šalčio, kretingiškis rajono tarybos narys garsiųjų tautodailininkų Birutės ir Aniceto sūnus tautodailininkas medžio drožėjas Raimundas Puškorius, atidėjęs savo kaltus į šalį, šypsosi iš pasitenkinimo ir skuba įsirengti čiuožyklą.
R.Puškorius ledo aikšteles žiemą rengia maždaug jau penkiolika metų. Todėl ir šiemet, paspaudus šaltukui, šalia namų ant tvenkinio įsirengė čiuožyklą. - Tačiau jei dar kiek šals, juk neiškęsi neįsirengęs dar didesnės čiuožyklos pievoje,- sakė pašnekovas. Pievoje įrengtos čiuožyklos dydis dažnai siekia apie 52 metrus ilgio ir 23 metrus pločio. Rengdamas ledo aikšteles sulaukia ir pagalbininkų, tačiau sunkiausias darbas atitenka jam. Nors čiuožykla būtų įrengta ir ant jam priklausančio tvenkinio, niekada nemano, kad tai - jo nuosavybė: visi norintys čiuožti ar pažaisti ledo ritulį mielai priimami ir nuo ledo niekas nevejamas. Ant tvenkinio įrengti čiuožyklą nėra sudėtinga, nors reikia nepamiršti tvenkinyje gyvenančių žuvų, kad šioms netrūktų oro ir jos neuždustų. Čiuožyklos įrengimas pievoje – sudėtingesnis darbas, reikalaujantis daugiau pastangų. Vanduo, kuris pumpuojamas iš upės, greitai susigeria. Kad taip nenutiktų, lauke turi būti apie 20 laipsnių šalčio. Pieva, tvenkinys - ne vienintelės vietos, kur žiemą Kretingoje R.Puškoriaus rūpesčiu būna įrengtos ledo aikštelės. Anksčiau įrengtas čiuožyklas apšviesdavo, tačiau dabar, pabrangus elektrai, šio sumanymo atsisakė. R.Puškorius džiaugiasi, kad pažaisti ledo ritulį ant ledo susirenka ir tėvai su vaikais: Jonas Gorelis su sūnumi Simonu, Mindaugas Krakauskas su sūnumis Viliumi bei Emiliu ir kt. Toks laisvalaikio leidimas geresnis negu betikslis šlaistymasis gatvėmis. O R.Puškoriaus anūkas Matas Puškorius mano, jog čiuožti ant ledo - taip pat geriau negu sėdėti prie kompiuterio. Kad R.Puškorius įrenginėja ledo aikšteles, kaimynai nebesistebi. Tačiau, pasak pašnekovo, jis pats baiminasi jiems įkyrėti. - Todėl labai nustebau, kai ant pievos įrengtos čiuožyklos kaimynystėje gyvenanti Staselė Babrauskienė kartą pasakė, kad ledo ritulio žaidėjai jos visai neerzina, tauškindami savo lazdomis. Jai net esą įdomu juos stebėti, - sakė pašnekovas. Nebuvo atvejo, kad kas ir piktybiškai sugadintų čiuožyklos ledą. Pašnekovo nuomone, noras įsirengti čiuožyklas atėjęs dar iš mokyklos laikų. Mokydamasis M.K. Čiurlionio meno mokykloje ir gyvendamas internate kartą sumanęs įsirengti aikštelę. Nutaikęs progą, kai mokytojai nematė, susiradęs vandens žarnas ir esant 15 laipsnių šalčio išsipylė aikštelę. Už tokią saviveiklą nenukentėjo, tik buvo liepta vandens žarnas nunešti į vietą, kad neperšaltų. R.Puškorius juokėsi, kad ir dabar jis neapsieina be nuotykių. Neseniai du vyrai, atvykę į namus, sakė girdėję, kad jis nuomoja pačiūžas ir lazdas ledo rituliui žaisti. Išgirdęs apie nuomą R.Puškorius prisipažino labai nustebęs, bet lazdas ir pačiūžas paskolino, nors tiksliai nežinojo, kur iškeliauja jo inventorius. O vyrai, pamatę jo sukauptas lazdas ir pačiūžas, pasiteiravo, ar kartais jis nėra buvęs ledo ritulininkas. Sutartu laiku viskas buvo grąžinta. Žaisti ledo ritulį – brangus malonumas. Geros ledo ritulio lazdos kainuoja apie šešis šimtus litų, ne ką mažiau kainuoja ir pačiūžos. Atšilus orams nebelieka ir ledo aikštelių. Važinėti į Klaipėdos “Akropolio” čiuožyklą – brangu ir ne kiekvienam prieinama. Nors anksčiau per savaitę jis ten vykdavęs po tris kartus.
|
|
