Kūryba – lyg nerimaujantis elnias

Jaunoji kūrėja Kristina Jankauskaitė pasakoja, kad vis dar ieško savęs literatūriniuose žanruose ir formose, išreikšdama mintis miniatiūromis, fantastiniais pasakojimais, eilėraščiais. Tačiau pulsuojantis kūrybos jausmas jau prijaukintas: devintokė poetiškai jį vadina savo elniu, kuris blaškosi viduje ir nurimsta tik tuomet, kai ji prisėda rašyti.

Kristina Jankauskaitė svajoja parašyti knygą, o kol kas savyje augina kūrybines galias.

„Įkvėpimą, norą kurti vieni vadina spurdančia širdimi, o aš turiu elnią. Jis gyvena mano viduje, ten laksto, kartais verkia, džiaugiasi arba neturi kur pasidėti. Kai jis nerimsta, sėdu rašyti. Kuriu tol, kol kūrinys man pradeda patikti. Visada rašau vienu prisėdimu – nepalieku kūrinio kitam kartui. Tada mano elnias ramiai užmiega“, - apie kūrybinius pojūčius pasakojo K.Jankauskaitė.

Pasak buvusios Pranciškonų gimnazijos mokinės, devintą klasę pradėjusios Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, viskas jos kūriniuose sukasi apie žmogų. Per jį, jo pojūčiais stebima aplinka, gamta. Rašyti apie pastarąją jaunajai kūrėjai iš pradžių buvo neįprasta.

„Kol nesudalyvavau viename kūrybos apie gamtą konkurse, į gamtą žiūrėjau visiškai kitaip. Maniau, kad apie ją rašyti yra labai sudėtinga ir sunku. Vieną dieną, kai jau norėjau sėsti rašyti, sugedo kompiuteris. Susinervinau. Mama pasiūlė rašyti parkeriu. Atsisėdau prie lango, žiūrėjau į balas, pravažiuojančias mašinas ir vienu ypu gimė septynios miniatiūros. Nuo tada rašyti apie gamtą man nesunku – juk kiekvienas esame jos dalis“, - kalbėjo K.Jankauskaitė.

Jaunoji kūrėja jau pastebėjo, kad „pagal užsakymą“ rašomas kūrinys dažniausiai nepasiseka: kūrybai reikalingas susikaupimas, įkvėpimas ir reiškinių, įvykių, gamtos pajautimas. K.Jankauskaitė svajoja kada nors parašyti knygą – fotografija besidominti mergina jau turi subrandinusi idėją bei pavadinimą.

„Knygoje susipintų du mano pomėgiai – rašymas ir fotografija. Mėgstu stebėti dangų – ten tiek daug įdomių formų debesų ir kaskart jie vis kitokie. Į leidinį sudėčiau savo fotografijas, kurių kiekvienai parašyčiau po kūrinį. Visa tai pavadinčiau „Dangaus kronika“. Turiu mintį ir kitai knygai – ji būtų susijusi su autobusais. Dažnai jais tenka važinėti: be galo įdomu stebėti aplinką, žmones, jų veiksmus. Apie tai galima prirašyti daugybę įdomių dalykų“, - apie savo planus pasakojo jaunoji kūrėja.

Pasak K.Jankauskaitės, žvelgiant pro fotoaparato objektyvą ir valdant žodį, į daiktą, reiškinį pradedama žvelgti kitaip.

„Kurdama ir fotografuodama ugdau save pasaulyje įžvelgti daugiau, negu įprasta. Rašymas yra tarsi pati geriausia terapija – liūdesiui prablaškyti, gerai nuotaikai išlaikyti. Jaučiuosi tarsi mažas žmogus, tyrinėjantis didžiulį pasaulį“, - kalbėjo K.Jankauskaitė.

• Rašyti komentarą (6)